„Tautų piknike“ Paduvoje lietuviai stebino šaltibarščiais ir jausmingomis dainomis
Rugsėjo 22 d. Paduvoje penktą kartą vyko „Tautų piknikas“. Renginys, skirtas padėti įvairioms mieste gyvenančioms tautoms susipažinti tarpusavyje, sukvietė beveik 30-ies šalių atstovus iš 4 žemynų. Susirinkusiuosius su savo šalimi jie pažindino per tradicinius patiekalus ir dainas bei šokius. Šių metų renginyje pirmą kartą prisistatė ir lietuviai: tautiečių gaminti šaltibarščiai greitai buvo išgraibstyti renginio svečių, o meninėje dalyje atliktos lietuviškos dainos prikaustė tokio skambesio dar negirdėjusių paduviečių dėmesį. Renginio organizatorius Sandro Gelmini džiaugėsi, kad dainingos lietuvių bendruomenės narės praturtino renginį ir pakėlė jo meninį lygį.
Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT
Nuo tėvų grupės iki festivalio
Pirmą kartą „Tautų piknikas“ (ital. „ Picnic del mondo“ – tiesioginis vertimas „Pasaulio piknikas“) vyko 2016 m. – tuomet tai buvo nedidelė, vos 100 žmonių jungusi šventė.
Idėja surengti pasaulio tautų šventę gimė Paduvos Arcello rajono mokyklą lankančių vaikų tėvams.
„Mūsų rajonas Arcella tampa vis labiau daugiatautis, bet pastebėjome, kad tai ne jungė žmones, o juos tolino vienus nuo kitų. Tai paskatino pamąstyti, ką galime padaryti, kad pakeistume situaciją. Pradžioje buvome maža tėvų grupė, kuri pagalvojo, kodėl gi nesuorganizavus didelės šventės, pakviesime kitus iš įvairių šalių kilusius tėvus“, – sako vienas iš renginio organizatorių Sandro Gelmini.
„Tautų piknikas“ vis augo ir šiemet jame prisistatė jau virš 800 dalyvių iš beveik 30 šalių.
„Nenorėjome daryti įprastos tautų šventės, kur italai ateina į užsienio šalies stendą ir ragauja tos žemės patiekalų. Norėjome padaryti šventę visiems, kur italai yra tame pačiame lygmenyje, kaip ir visi kiti ir patys taip pat pagamina patiekalą, visi gali vaikštinėti ir pažinti įvairius kontinentus. Taigi Lietuva paruošia savo patiekalą, bet taip pat yra kviečiama paragauti afrikietiško, azijietiško ar pietų amerikietiško patiekalo. Taip žmonės nestovi, bet aktyviai juda ir tai padeda jiems susipažinti“, – sako S. Gelmini.
Nustebino lietuvių jausmingumas
Pasak pašnekovo, organizatoriams labai svarbu, kad žmonės iš tikrųjų susipažintų su kita tauta, o tam reikia ne tik „pastatyti tiltą“ tarp kultūrų, bet ir įsitikinti, kad jis būtų pereitas. Vienas iš labiausiai tam pasitarnauti galinčių dalykų yra būtent namuose gamintas maistas.
„Paragavau Lietuvos patiekalo – skanios ir labai gražios burokėlių sriubos, kuri atrodė, kaip gėlė. Bet negalėjau įsivaizduoti, ar ji man patiks, ar ne. Visgi smalsumo jausmas buvo per stiprus. Atėjęs prie stendo susispažinau su žmonėmis, kurie man pasiūlė paragauti jų maisto. Kiti žmonės paragavo mano maisto. Tai buvo pirmas tiltas.
Lietuva surengė meniškai labai gražų ir jausmingą pasirodymą. Mes, italai, lietuvių tautos neįsivaizduojam, kaip jausmingos, tačiau jūsų tautietės parodė labai emocionalų pasirodymą, kuris mane labai nustebino.
Kitas tiltas, yra tas, kuriame, turiu pripažinti, Lietuva surengė meniškai labai gražų ir jausmingą pasirodymą. Mes, italai, lietuvių tautos neįsivaizduojam, kaip jausmingos, tačiau jūsų tautietės parodė labai emocionalų pasirodymą, kuris mane labai nustebino. Ypač antra daina (sutartinė – aut. pastaba), kur girdėjosi įvairūs balsai, sukūrė magišką atmosferą, kuri papasakojo apie jūsų šalį. Nėra nieko gražesnio tam, kuris dar jūsų nepažįsta, jus pažinti per maistą ir garsus“, – sako renginio organizatorius.
Kiekviena dalyvavusi valstybė turėjo 15 minučių prisistatyti laisva forma, dažniausiai tai buvo dainos arba šokiai.
„Gražiausia buvo, kad per vieną energingą afrikietišką pasirodymą šoko visi – visos nacijos, net ir santūrūs kinai. Tuo momentu supratome, kad žmonėms pavyko vienas kitą pažinti, nuo ko prasidėjo visas projektas“, – sako S. Gelmini.
Šių metų renginiui buvo pasirinkta tema – taika. Renginio dalyviai įvardijo virš 50 šalių, kuriuose šiuo metu vyksta karas ir įvairiomis kalbomis skaitė eilėraščius ir teksto ištraukas šia tema.
„Šiandien galiu pasakyti, kad daugiau pažįstu Lietuvą. Tai šalis, kurią pažinojau labai mažai. Buvome maloniai nustebinti jūsų draugiškumu ir įgūdžiais. Turiu pasakyti, kad Lietuvos pasirodymas pakėlė renginio meninį lygį. Jūs buvote kaip balta musė (italų kalboje naudojama metafora, lietuviškas atitikmuo – „balta varna“ – aut. pastaba) – parodėtė kažką, ko nebuvo ir suteikėte renginiui elegancijos“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pasakojo S. Gelmini.
Lietuva traukė unikalia spalva
Renginyje Lietuvai atstovavo būrelis Veneto regione gyvenančių lietuvių. Pikniko dalyvius jie vaišino šaltibarščiais, kepta duona, raudona mišraine, sūriu ir alumi. Tautietės pastebėjo, kad labiausiai susirinkusius traukė šaltibarščiai, kurių dubuo liko tuščias per bene pirmąjį renginio pusvalandį.
Lietuvos stendo vadovė, Veneto lietuvių bendruomenės narė Elžbieta Guščiūtė spėjo, kad šaltibarščiai lankytojus galėjo patraukti ryškia spalva.
„Šaltibarščiai patiko visiems, jie pirmiausia ir baigėsi. Kai kurie abejojo ir prašė įdėti mažai, bet tada sakė, kad patiko. Žmones turbūt patraukė netradicinė, kitokia spalva. Vienintelis toks buvo patiekalas – rožinis, keistas. Be to, kitur sriubų nebuvo, turbūt buvome vieninteliai, kurie paruošė tokį patiekalą. Kepta duona irgi greitai buvo išgraibstyta“, – sako E. Guščiūtė.
Ji pastebėjo, kad dauguma užsuskusių jau pažinojo Lietuvą ir nebuvo nustebę. Kai kurie dalinosi, kad greitai mūsų šalį aplankys.
Lietuviams pavyko pasisvečiuoti ir kitų šalių stenduose, labiausiai įsiminė visų šalių atstovų draugiškumas ir svetingumas.
„Eritrėja labai įsiminė – dėl patiekalų ir dėl žmonių šiltumo, nuoširdumo. Labai charakteringi, šilti žmonės. Venesueliečius buvo labai smag pažinti. Iš tikrųjų, visus – ir va mūsų kaimynai moldavai labai draugiški ir turėjo labai daug vaišių“, – dalinosi E. Guščiūtė.
Lietuvė į sceną lipo ne kartą – ne tik dainavo, bet ir kartu su kitų šalių atstovėmis demonstravo Maroko vestuvines sukneles.
„Maroke nuotaka per vestuves apsirengia 7 skirtingų spalvų sukneles“, – įdomybe dalijosi pašnekovė.
Lašelis melancholijos tarp margų spalvų
Renginio meninėje dalyje – koncerte Lietuvai atstovavo dainingų Veneto tautiečių trio – Elžbieta Guščiūtė, Ramunė Kupšytė ir Dalia Martusevičiūtė. Jos atliko dvi dainas – pagal Janinos Degutytės eilėraštį parašytą „Klevų viršūnėse rudens naktis sustojo“ ir sutartinę. Lietuvos atstovės išsiskyrė iš kitų dalyvių – jos nenaudojo muzikos ir prikaustė žiūrovų žvilgsnius sodriais balsais ir širdį virpinančiomis melodijomis.
Savo pasirodymo išskirtinumą koncerto kontekste pastebi ir viena iš atlikėjų – Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Ramunė Kupšytė.
Lietuviški kūriniai buvo labai unikalūs ir manau, kad turime labai branginti mūsų folklorą, kuris visada eina per ilgesį, melancholiją – jis yra labai subtilus, labai jautrus ir tikrai skiriasi nuo didžiosios pasaulio dalies.
„Tai, kas man labiausiai įsiminė tautų pikniko metu Paduvoje, yra faktas kad didžioji pasaulio dalis savo folklore skleidžia linksmą, nuotaikingą, pilną spalvų, ritmų ir garsų kultūrą. O mes, lietuviai, vieni iš nedaugelio, melancholijos kupini per visą savo dūšią būdo, ateinam kažkaip per jautrumą, per tylą, per ilgesį“, – įspūdžiais po renginio dalinosi tautietė.
Pasak R. Kupšytės, lietuviai yra daininga tauta, taip pat Veneto bendruomenėje daug dainuojančių, tad tuo reikia dalintis bei parodyti savo išskirtinumą kitiems.
„Visų pirma nebuvo daug Europos ar bendrai šiaurės šalių, tad mes buvome tokie vieni šiaurietiško charakterio ir tai buvo labai pastebima. Dalyvavo daug Afrikos, Pietų Amerikos, šalių – tas karštas charakteris, tie ritmai tokie linksmi skambėjo visą dieną. Kai mes užlipome ant scenos, buvome kaip trys baltos varnos. Lietuviški kūriniai buvo labai unikalūs ir manau, kad turime labai branginti mūsų folklorą, kuris visada eina per ilgesį, melancholiją – jis yra labai subtilus, labai jautrus ir tikrai skiriasi nuo didžiosios pasaulio dalies.
Kalbant apie maistą – visada labai įdomu pažiūrėti, kaip kiti gamina, labai džiaugiamės, kad buvo labai įvertinti mūsų šaltibarščiai, jie labai gretai pasibaigė. Yra įdomu, kaip mūsų subtilioje kultūroje egzistuoja tokie ryškūs nacionaliniai patiekalai, man čia toks kontrastas, bet jis kaip tik pritraukė daugelį žmonių“, – pastebi R. Kupšytė.
Nustebino tautų svetingumas
Buvusi Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė pastebėjo, kad visos dalyvavusios tautos buvo labai svetingos – jos tarsi kvietė užeiti į namus ir pasivaišinti naminiu maistu.
Kas visas kultūras jungia – tai svetingumas. Nebuvo nei vienos nesvetingos kultūros, nei vieno susiraukusio žmogaus. Svetingumas yra žmogaus savybė, kuri jungia visus čia esančius.
„Kiekvienoje šalyje kažkokie akcentai buvo įdomūs. Pavyzdžiui, nežinojau, kad Albanijos virtuvė tokia turtinga, jie buvo labai gerai pasiruošę. Paragavome Eritrėjos kavos, keptų bananų iš Venesuelos, afrikiečių aštrių patiekalų, kinai, filipiniečiai ir šrilankiečiai vaišino įvairiomis ryžių patiekalų variacijomis. Tai yra namų virtuvė, kurios niekur kitur neparagautum.
Kas visas kultūras jungia – tai svetingumas. Nebuvo nei vienos nesvetingos kultūros, nei vieno susiraukusio žmogaus. Svetingumas yra žmogaus savybė, kuri jungia visus čia esančius“, – mąsto D. Martusevičiūtė.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
