Home / KELIONĖS  / Žemaičio kelionės aplink pasaulį pradžia: Milano XX amžiaus meno muziejuje

Žemaičio kelionės aplink pasaulį pradžia: Milano XX amžiaus meno muziejuje

Lankantis viename svarbiausių Italijos XX amžiaus meno muziejų – Museo del Novecento –Milane, atidaus lietuvio žvilgsnį patraukia italų menininko Marino Marini darbas, pavadinimu „Ritratto di Lucosius“(1935). Tai skulptūrinis portretas iš terakotos, vaizduojantis jaunuolio galvą su biusto „užuomina“. Kas buvo Lucosius (suitalinta lietuviška pavardė Lukošius) ir kodėl jį įamžino vienas garsiausių Italijos XX a. skulptorių? Didelio susidomėjimo vedami pabandėme tai išsiaiškinti.

Giedrė Rutkauskaitė
ITLIETUVIAI.IT

Nuodugniai peržiūrėti itališki informacijos šaltiniai internete apie Marino Marini vaizduojamą asmenį neužsimena. „Ritratto di Lucosius“ jį eksponuojančio muziejaus pristatomas, kaip fragmentiškas ir būdingas menininko, kuris įkvėpimo sėmėsi archeologiniuose etruskų kultūros radiniuose, kūrybai. Paieškos pakrypsta į lietuviškus šaltinius. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje randame straipsnelį apie lietuvių skulptorių ir tapytoją Petrą Luką, tikr. Lukošių, 1937 m. baigusį Milano dailės akademiją. Pagaliau – teisingame kelyje!

Iš tiesų, kaip paaiškėjo iš tolesnių tyrinėjimų, nuo 1935 m. P. Lukošius studijavo dekoratyvinę skulptūrą Moncos pramoninės dailės institute (Istituto Superiore Industrie Artistiche di Monza). Būtent ten jo keliai susikirto su M. Marini, kur šis dėstė skulptūrą.

Tai patvirtina ir informacija, rasta Irenos Lukošiūtės–Petraitienės ir Donato Lukošiaus parengtoje knygoje „Sugrįžtu“, kurios fragmentai publikuoti 2012 m. žurnale „Žemaičių žemė“. Čia rašoma, kad P. Lukošiui „pavyko institute Italijoje dirbti garsaus skulptoriaus M. Marini vadovaujamam“. Taigi portreto autorių ir modelį siejo dėstytojostudento ryšys.

Nepaprastai spalvingas P. Lukošiaus gyvenimas (1898–1986). Žemaitis iš Drūkčių kaimo, Telšių apskrityje, menininko kelią pasirinko prieš tėvo valią. 1926 m. lietuvių saleziečių, pastebėjusių neeilinį talentą, pagalba pirmą kartą išvyko studijuoti į Italijoje, Veronos mieste įsikūrusią Don Bosco mokyklą. Čia per dvejus metus įgijo medžio drožybos specialybę. 1935-aisiais, gavęs valstybinę stipendiją, antrąkart išvyko į Italiją – į Moncos institutą. Jį baigęs, porą metų tobulinosi Romos karališkojoje meno akademijoje (Regia Accademia di Belle Arti) dekoratyvinės tapybos skyriuje.

Nepaisant labai vargingų mokymosi sąlygų (kartais tekdavo nakvoti Akademijos šiukšlių kamaroj ant cementinių grindų), buvo be galo darbštus ir užsidegęs studentas, vakarais lankė papildomas freskos, enkaustikos, mozaikos, medžio polichromijos paskaitas. Grįžęs į Lietuvą po studijų, kurį laiką dirbo Vilniaus dailės akademijoje, tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, dalyvavo daugelyje meno parodų. Prasidėjus karui ir uždarius akademiją, 1943 m. išvyko studijuoti į Vienos menų akademiją.

Iš čia per Alpes bėgo į Šveicariją, bet buvo sulaikytas vokiečių patrulių ir įkalintas iki karo pabaigos. 1945 m. pagaliau pasiekė Šveicariją, kur buvo internuotas, gydėsi ir mokėsi auksakalystės. 1947 m., tarpininkaujant Venesuelos konsului, jo keliai pasuko į Pietų Ameriką, Karakasą, vėliau – į Los Andželą, dar vėliau – į tolimąją Indiją. Indijoje studijavo Rytų meną, daug keliavo. 1967 m. buvo pakviestas dėstyti Udaipuro aukštojoje mokykloje, kūrė savo globėjui, buvusiam Udaipuro karaliui King Bhagvan Sing, gyveno jo rūmuose.

Labai pamilo šį tolimą kraštą, svajojo jame praleisti savo „priešabraomines“ gyvenimo kelionės dienas. Deja, tam nebuvo lemta išsipildyti. 1969 m. menininkas grįžo į Los Andželą. Kalifornijoje gyveno iki pat mirties. Simboliška, kad 1975 m., gavęs Amerikos pilietybę, pasikeitė vardą į Dhula, kas sanskrito kalboje reiškia „žemės dulkę“, o pavardę į Yatri – „keleivis, atkeliavęs į šį žemės rutulį”.

P. Lukošiaus gyvenimą puikiausiai apibūdina jo paties žodžiai laiške Lietuvoje likusiai šeimai: „Mano gyveniminis likimas pats nustatė tikslą: sėti nemirštančius meno grūdus po visą pasaulį.“. Šio menininko asmenybė ir kūrybinis palikimas nusipelno būti sugrąžintas iš užmaršties. Menotyrininkė Ona Mažeikienė teigia, kad po vieną Lukošiaus darbą yra įsigiję Romos ir Palermo moderniosios dailės muziejai.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Rodyti visą žemėlapį.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI