Home / AKTUALIJOS  / Bendruomenės jėga: Florencijos suvažiavime nutiesti nauji draugystės tiltai tarp Italijos ir Lietuvos

Bendruomenės jėga: Florencijos suvažiavime nutiesti nauji draugystės tiltai tarp Italijos ir Lietuvos

Saulėtą rudens savaitgalį Florencijoje įvyko metų renginys – Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Spalio 12-13 d. konferencijoje buvo pristatyta net 12 pranešimų įvairiomis temomis, bendruomenių nariai bendravo ir dalinosi kontaktais, kartu skanavo abiejų šalių gardumynus ir lankėsi istorinėse Florencijos vietose!

 

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų organizuotas Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas pavyko.
Galimybė sukviesti visus į Florenciją mums, Toskanos lietuvių bendruomenei, buvo rimtas ir didžiulis iššūkis, kurį, manau, labai sėkmingai priėmėme ir įgyvendinome. Mums tai buvo puiki proga aktyviai prisidėti prie ryšių tarp Lietuvos ir Italijos skatinimo bei turiningai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Labai didžiuojuosi visa šaunia organizacinio komiteto komanda ir kaip organizacinio komiteto pirmininkė dėkoju visiems pranešėjams, dalyviams, svečiams, mūsų partneriams ir rėmėjams. Buvo labai smagu jausti bendrystę, pakilią nuotaiką, geras emocijas. Visi kartu mes esame jėga! Ir toliau tieskime draugystės tiltus!“

– Asta Kriščiūnaitė-Dantoni

I diena.

 

Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-di Meglio atidarė konferenciją, kviesdama kurti Lietuvą kartu, nes „tik vienybėje – mūsų stiprybė“. Susitikimo tikslas, pasak Toskanos lietuvių bendruomenės pirmininkės ir pagrindinės renginio organizatorės, Astos Kriščiūnaitės-Dantoni, buvo ne tik burti Italijoje gyvenančius lietuvius – taip pat programa siekta supažindinti italus su Lietuva ir jos įspūdinga, dažnam italui mažai žinoma, istorija.

 

Renginiu susidomėjo ir Italijos žiniasklaida: interviu iš pagrindinės organizatorės Astos Kriščiūnaitės-Dantoni ėmė TVR Teleitalia 7 Gold Toscana žurnalistai. Bart D’Antoni nuotr.

 

Organizatorių ir svečių pasveikinti atvyko garbingi svečiai: Toskanos regioninės tarybos pirmininkas Eugenio Giani, Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius ir Lietuvos garbės konsulas Toskanoje Enrico Palasciano.

 

Konferencijos pradžioje palaiminimą suteikė kunigas Audrius Arštikaitis, popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius. Kunigas, lietuvis Italijoje, dalinosi savo patirtimi – tik gyvendamas kitoje šalyje, pasak jo, galima pamatyti, kas esi iš tikrųjų, nes čia, toli nuo Lietuvos, lietuvis ieško panašumų ir skirtumų su kitos tautos atstovais, galvoja, kaip save pristatyti. Taigi, A. Arštikaičio manymu, Italija dovanoja ne tik naujas patirtis, bet ir padeda pažinti bei atrasti save iš naujo.

 

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta lietuvių ir italų istoriniams ir kultūriniams ryšiams. Pranešimą apie Lietuvos ir Italijos istorines sąsajas pristatė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanė Loreta Skurvydaitė. Vėliau Italijos religinius disidentus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aptarė VU Lietuvių literatūros katedros vedėja Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

 

Lietuvos istorijos tyrinėtojas Claudio Carpini susirinkusiems pristatė nelengvą Lietuvos kelią iki valstybės nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. Pranešėjas stebėjosi, kaip sparčiai kūrėsi nepriklausoma Lietuva, gyrė greitą valstybės ir visuomenės reakciją į pokyčius: neilgai trukus buvo įkurtas universitetas Kaune, įvesta valstybinė valiuta litas, įkurtas paštas, nacionalinis radijas, sukurtas žemės nuosavybės įstatymas ir žengta daug kitų, jaunai valstybei svarbių žingsnių.

„Lietuva yra tikras sėkmės pavyzdys, kuris įrodo, kad net ir sunkiomis, nepalankiomis sąlygomis, galima išlaikyti ir vystyti savo tapatybę“, – teigė istorikas.

C. Carpini taip pat priminė, kad Florencija buvo pirmasis miestas, kurio universitete įkurta Baltistikos katedra, o tai, pasak jo, įrodo didelį Renenanso sostinės palankumą bei meilę Lietuvos kraštui.

 

Ryšys tarp Florencijos ir Vilniaus stiprinamas iki pat šiol. Renginio organizatoriai džiaugsmingai dalinosi vienu iš konkrečių suvažiavimo rezultatų – Toskanos lietuvių bendruomenė, Lietuvos garbės konsulatas Florencijoje ir Florencijos universiteto Istorijos, archeologijos, geografijos, meno ir teatro departamentas pakvietė VU Istorijos fakultetą užmegzti bendradarbiavimo ryšius. Šiuo metu rengiami dokumentai sutarties pasirašymui.

 

Antroje dienos pusėje dalyvių laukė kita pranešimų dalis „Ryšių tarp Lietuvos ir Italijos skatinimas“, pristatant Lietuvoje ir Italijoje veikiančius labdaros fondus ir asociacijas. Šios konferencijos dalies tikslas – padrąsinti fondus veikti kartu, kuriant bendrus projektus.

 

Veiklos pristatyti atvyko Florencijos fondo „Fondazione Firenze Radioterapia Oncologica“ vadovas Bruno Gori, džiaugęsis, kad dėl fondo lėšų ne tik ištiriama vėžio stadija, bet taip pat pacientams suteikiama aukštos kokybės terapija, užtikrinamas komfortas, vykdomi moksliniai tyrimai gydymo procesui gerinti.

 

Dėmesio susilaukė ir kitas labdaros ir paramos fondas – tai 6-erius metus veikianti „Rimanto Kaukėno paramos grupė”. Lietuvos krepšininkas ir savo vardo paramos fondo įkūrėjas Rimantas Kaukėnas siekia išpildyti vėžiu sergančių vaikų svajones, suteikti moralinę ir finansinę pagalbą jų šeimoms. Į veiklą krepšininkas aktyviai įtraukia kolegas sportininkus, muzikos atlikėjus ir kitus galinčius prisidėti žmones – taip per šiuos metus suorganizuoti net 54 renginiai mažiesiems pacientams, išpildytos 123 vaikų svajonės. Krepšininkas šypsodamasis dalinosi grįžtamuoju ryšiu – net 9 vaikai iš 10 susitikimus su savo herojais įvardina kaip pačią geriausią ir įsimintiniausią gyvenimo akimirką. Fondo darbuotojai organizuoja ne tik labdaringus renginius ar krepšinio varžybas, jie taip pat informuoja žmones apie krauju plintančias ligas ir skatina kraujo donorystę.

 

Kita į renginį atvykusi pranešėja – labdaringose veiklose dalyvaujanti lietuvė dviratininkė, pasaulio čempionė, Toskanos lietuvė ir aktyvi dviračių mėgėjų klubo „Avis Bike“ narė Edita Pučinskaitė. Sporto entuziastų klubas Italijoje organizuoja labdaringus masinius mėgėjų važiavimus dviračiais, kurių metu surinktos lėšos skiriamos labdaros vaikams projektams. „Ši bendruomenė man tiesiog tobula – ji sujungia solidarumą, tikslingai nukreiptą pagalbą ir fondą“, – dalinosi Edita. Moteris, pristatydama veiklą, teigė, kad, nors Italijoje, kaip ir šiuolaikiniame pasaulyje, gali atrodyti, yra daug egoizmo, tai ne visiškai tiesa – aplink mus yra ir daug altruistiškų žmonių, tereikia, pasak jos, jų paieškoti. E. Pučinskaitė džiaugėsi, kad, nepaisant to, kad organizacija veikia tik du dvejus metus, yra labai aktyvi ir vis didėja, įsitraukia nauji dalyviai, o moters dalyvavimo šioje veikloje pagrindinis tikslas – surinkti kuo daugiau lėšų, kad būtų galima padėti sergantiems lietuviams ir jų vaikams. „Svarbu rasti fondus ir skleisti šią, vertybėmis paremtą, filosofiją ir kitiems pasaulio lietuviams“, – pranešime kalbėjo garsi dviratininkė. Edita nepamiršta ir Italijos ligoninėse gulinčių vaikų – žiemą, per Trijų Karalių dieną, persirengė tradiciniu itališku personažu Befana ir, nešina dovanomis, įžiebė plačią šypseną ne vienam sunkia liga sergančiam mažajam. Čempionė tikino besididžiuojanti aktyviai pasaulyje savanoriaujančiais, ypač, visuomenėje žinomais žmonėmis, nes, pasak jos, jie turi daug jėgos daryti gerus darbus ir gali plačiai paskleisti žinią apie juos, galimai įkvepiančią prisijungti ir kitus.

 

Toskanos lietuvių bendruomenės narė, garsi dviratininkė Edita Pučinskaitė. M. Lopetaitės nuotr.

 

Paskutinis apie labdaringą veiklą kalbėjęs pranešėjas – „AIL Firenze” vadovas Silvio Fusari. Vyras pristatė prieš leukemines ligas kovojančios asociacijos veiklą ir įvardijo nuveiktus darbus. Vyras kartu su E. Pučinskaite noriai kvietė visus sudalyvauti rengiamame labdaringame š. m. lapkričio 4 d. bėgime Florencijoje „AILOVE Running“, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos įsigyti pažangią įrangą nustatyti tikslesnę ligos diagnozę.

 

Po šių pranešimų buvo svarstoma, kaip būtų galima sujungti organizacijas, kuo jos gali padėti vienos kitoms, buvo dalinamasi įžvalgomis, ateities siekiais. R. Kaukėnas skatino nebijoti išsitirti dėl vėžio, nes visuomenėje paplitusi nepagrįsta baimė, pasak jo, nėra gerai – pastaruoju klausimu vis dar trūksta švietimo. Krepšininkas dalinosi drąsia ateities svajone – nemokamu tyrimu dėl vėžio, kuris, tikėtina, padėtų daugiau žmonių užkirsti kelią ligos progresavimui.

 

Konferencijos dieną užbaigė Lietuvos valstybinio turizmo departamento viešnia Indrė Šlyžiūtė, pristačiusi Baltijos šalies įžymiausias vietas, tradicinės virtuvės vingius ir gamtoje slypinčius turtus.

 

Vakare konferencijos dalyviai susibūrė bendrai vakarienei Florencijos centre, dalinosi dienos įspūdžiais ir bendravo.

 

Konferencijoje dalyvavo visuomenėje žinomi žmonės (iš kairės): dviratininkė Edita Pučinskaitė, dailininkė Viktorija Skafaru, diplomatas Marijus Gudynas, Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-di Meglio, PLB bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Toskanos lietuvių bendruomenės pirmininkė ir pagrindinė renginio organizatorė Asta Kriščiūnaitė-Dantoni, Lietuvos ambadorius Italijoje Rimvydas Šlepavičius, Lietuvos garbės konsulas Toskanoje Enrico Palasciano, krepšininkas Rimantas Kaukėnas. Bart D’Antoni nuotr.

 

II diena.

 

Kitą dieną buvo surengtas aktualijų forumas „Kurkime kartu modernią Lietuvą čia“, sukvietęs 4 įdomius pranešėjus, kurie pasidalino idėjomis, kaip dar drąsiau vesti Lietuvą modernumo link.

 

Pirmasis jų – VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Profesorius pateikė Lietuvos istorijos pamokas dabarties Europai. Tai, ko būtų galima ir dabartinei Europai pasimokyti iš gyvavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) – darnumas respublikoje, jungiantis, o ne skaldantis, įvairias kultūras, patirtis, kalbas ir tautas, atveriantis naujas patirtis ir pažinimą. Pasak pranešėjo, itin svarbu atkreipti dėmesį į atvirumo idėją (pirmąkart išdėstytą dar Gedimino laiškuose), kuria remiantis būtų galima užtikrinti laisvą gyvenimą, į emigraciją ir imigraciją žiūrėti ne kaip į grėsmę, o kaip į ekonominę naudą nešantį šansą, galimybę skleisti idėjas, jomis dalintis, įgyti kažko naujo.

„Visos apklausos rodo, kad lietuviai yra artimi europietiškumui. Galbūt tai western pasaulio ilgesys“, – kėlė hipotezę profesorius, primindamas, kad lietuviai daug keliaudavo dar nuo senų laikų, neretai sukurdavo mišrias šeimas ir visada rasdavo būdą, kaip komunikuoti su užsieniečiais ar prisitaikyti naujoje, ne gimtosios šalies, aplinkoje.

Visa tai, pasak jo, nereiškia tapatybės praradimo – europinė tapatybė yra žinoma dar nuo Vytauto laikų, ji neišvengiamas, ilgai besiklostantis, tų pačių vertybių ir įvaizdžių rinkinys. R. Petrausko akimis, emigracija nėra naujas reiškinys ir nereikėtų jo baugintis, kur kas geriau – per istoriją priimti ir suprasti dabarties reiškinius. „Unijai trukdo baimės. Baimėms kiekvieną kartą reikia rasti konkretų atsakymą“ – akcentavo svečias.

 

II konferencijos dienos dalyviai (iš kairės): diplomatas Marijus Gudynas, PLB pirmininkė Dalia Henke, VU istorijos fakulteto profesorius Rimvydas Petrauskas ir pasaulio aktyvi lietuvė Daina Lozoraitis. M. Lopetaitės nuotr.

 

Kitas pranešimas buvo skaitomas Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktoriaus Marijaus Gudyno. Jis pristatė teigiamą diasporos įtaką Lietuvai: dėl bendradarbiavimo su užsieniu Lietuvoje padalinius įkūrė tarptautinės kompanijos, atsirado programa „Kurk Lietuvą“, siūlanti užsienyje studijas baigusiems lietuviams dalyvauti mokamose stažuotėse Lietuvoje ir taip pasidalinti savo patirtimi tėvynėje. Be to, užsienyje turintiems verslą lietuviams įkurtos „Verslo konsultacijos“. Neatsiejama diasporos dalis – Švietimo ministerija, dovanojanti mokomąsias knygas lituanistinės mokyklėlės ir vykdanti projektus, keliant mokytojų kompetencijas. M. Gudynas kvietė kiekvieną lietuvį dalyvauti gegužės mėnesį vyksiančiame referendume dėl dvigubos pilietybės, pakviesti prisijungti ir kitus, nes, pasak jo, didžiausia blogybė yra visuomenės priešinimas tarp atvykėlių ir išvykėlių, išeivių ir „ateivių“. Pabrėžta, kad referendumu siekiama ne gauti dvigubą pilietybę, o išlaikyti savąją ir turėti kitą, tos šalies, kurioje asmuo gyvena jau daug metų, taigi, pasak jo, labai svarbu naikinti klaidingą požiūrį ir suprasti, kad tai padėtų išsaugoti ir skleisti lietuvybę pasaulyje, o ne ją naikinti.

 

Apie emigracijos sunkumus, su kuriais susidūrė dar vaikystėje, dalinosi užsienio lietuvė, buvusi Šventojo sosto ambasadorė ir garsaus diplomato Kazio Lozoraičio dukra Daina Lozoraitis: „Nėra paprasta turėti dvi kultūras ir kalbas, bet tuo pačiu metu tai yra didelis turtas. Tai labiausiai supranti, kai užaugi, nes kai esi vaikas, nori būti kaip visi, pritapti“. Daina kvietė visus pamąstyti, kokios yra išeivijos problemos ir kokie džiaugsmai, išnaudoti Europos Sąjungos teikiamas galimybes ir megzti draugystę tarp skirtingų tautų. Moteris teigė, kad dirbdama stengiasi išnaudoti kiekvieną progą ir įtraukti Lietuvą į bendradarbiavimą su Italija. Taip pat pasidžiaugė atgimstančiu Kaunu, kuriame karjerą pradėjo jos tėtis. D. Lozoraitis mato didelį Lietuvos krašto potencialą. Jai atliepė ir visi lietuviškas žemes aplankę moters draugai, kraštą apibūdinę kaip energingą, orientuotą į ateitį ir daug žadantį.

 

Lietuvos aktualijų forumą papildė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės, Dalios Henke, energingas pranešimas apie lietuvių jėgą pasaulyje. Buvo pristatyti bendruomenės nuveikti darbai, prisiminti puikiai pavykę 100-mečio renginiai drauge su Italijos lietuvių bendruomene, vieni jų – meno paroda Vilniaus rotušėje, atskiras, Italiją pristatantis stendas Dainų šventėje, kuriuo susidomėjo Prezidentė ir Seimo Pirmininkas. D. Henke tvirtino, kad lietuviai gyvena net 45 skirtingose pasaulio šalyse, o jų svetur skaičiuojama jau apie milijoną. Todėl itin svarbu vienytis, atstovauti savo šalį, būti jos ambasadoriais.

„Dabar mes turime susitelkti į tos nepriklausomos Lietuvos stiprinimą, kad mūsų išvykę protai, mūsų išvykę studentai, doktorantai, visi profesionalai su savo darbais, žiniomis atsisuktų į Lietuvą ir, jeigu ir negrįžtų gyventi į geografinę Lietuvą, jie visi galėtų prisidėti savo žiniomis, kontaktais ir būtent ta meile, tapatybe, siejama su protėvių buvimu lietuviais, būti vieninga jėga pasaulyje“, – sakė D. Henke.

Pasak jos, diasporai Lietuvos institucijos vis dar skiria nepakankamai dėmesio – jos turėtų labiau susitelkti ir atsigręžti į pasaulio lietuvius, vystyti aktyvesnį tarpusavio bendradarbiavimą.

 

Florencijos suvažiavimo dalyviai. D. Martusevičiūtės nuotr.

 

Po pranešimų dalyviai kūrė kompetencijų žemėlapį, kurio tikslas – Italijos lietuviams susipažinti tarpusavyje ir savo sričių žiniomis padėti vieni kitiems, vienytis į stiprų branduolį. Praktinio užsiėmimu metu kiekvienas bendruomenės narys pristatė save, savo veiklą ir tai, kuo galėtų padėti kitiems, apsikeitė kontaktais. Buvo dalintasi idėjomis dėl panašių susitikimų ateityje, leisiančių tobulinti bendruomenių veiklą ir, tikimasi, padrąsinančių kurtis naujoms Italijos lietuvių bendruomenėms. Susitikime ypač aktyviai pasisakė Veneto, Romos ir kitų bendruomenių nariai, noriai skyrę laiko dviejų dienų konferencijai Florencijoje.

 

Šeštadienio dieną dalyviai užbaigė vaikščiodami istoriniais Lietuvos ir Italijos sąsajų pėdsakais Florencijoje, lydimi gidžių, Ligitos Jonušienės ir Rūtos Abaravičiūtės. Aplankyti gražiausi senamiesčio perlai, prieitas namas, kuriame gyveno ir mirė kunigaikštis, diplomatas, kompozitorius ir ATR politinis veikėjas Mykolas Kleopas Oginskis, kalbėta apie Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero relikviją, saugomą Florencijos Šv. Lauryno katedroje.

 

Kunigaikščio, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio atminimas įamžintas ant namo, kuriame jis gyveno. M. Lopetaitės nuotr.

 

Dviejų dienų renginį vainikavo surengtas, jau tradicija tapęs, aperityvas.

 

Tikimasi, kad pirmoji Italijos lietuvių konferencija įkvėps Italijoje gyvenančius lietuvius tęsti pradėtą kelią ir panašaus pobūdžio susitikimai vyks dažniau, o galbūt net taps kasmetine tradicija.

 

Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

 

Vaišintasi tradiciniais lietuviškais gardumynais: šakočiu, juoda duona. F. Pollastri nuotr.

 


ITLIETUVIAI.IT

Specialiai iš Florencijos Miglė Lopetaitė

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI