Mylėti lietuvių kalbą – tai mylėti Lietuvą. Tokią kertinę mintį Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume išsakė pirmoji šalies ponia. Vasaros pradžioje D. Nausėdienė priėmė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) kvietimą ir sutiko globoti po visą pasaulį pasklidusios diasporos lituanistinio švietimo veiklą.

ITLIETUVIAI.IT

Parengta pagal Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės informaciją

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį (liepos 27 d.) dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema, rašoma LR Prezidento komunikacijos grupės pranešime žiniasklaidai.

„Šio forumo dalyviai prisideda prie svarbios mums misijos – stiprina mūsų emigrantų ir diasporos mokymosi motyvaciją lituanistinėse mokyklose pasaulyje ir prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos. Mūsų kalbos besimokantys ir vartojantys kitų tautų atstovai – taip pat lietuvių kalbos išlikimo garantas. Dėkojame jiems, pamilusiems Lietuvą ir besigilinantiems į jos kultūrą, tikriems mūsų šalies ir kalbos ambasadoriams“, – kalbėjo pirmoji šalies ponia, globojanti diasporos lituanistinio švietimo veiklas pasaulyje.

Pasak D. Nausėdienės, labai svarbu, kad išeivijos vaikai turi galimybę išlaikyti lietuvybę, puoselėti ilgaamžes tradicijas. Lituanistinį švietimą vykdo 10 formalaus ugdymo lietuviškų mokyklų užsienyje, šimtai neformalaus ugdymo lituanistinių mokyklų, kurių vis daugėja, ir apie 40 lituanistikos centrų, kuriuose dėstoma ir tiriama lietuvių kalba bei kultūra. Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad laikinai išvykusių dirbti lietuvių šeimų vaikus gimtosios kalbos jau gali mokyti lietuviai mokytojai Europos mokyklose Liuksemburge, Briuselyje, Frankfurte ir kituose miestuose.

Labai svarbu, kad išeivijos vaikai turi galimybę išlaikyti lietuvybę, puoselėti ilgaamžes tradicijas.

Jau devyniolika metų vyksta nuotoliniai lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai Vilniuje, kuriuos rengia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Per tuos metus daugiau nei 2000 užsieniečių mokėsi lietuvių kalbos, susipažino su Lietuva, šalies istorija, kultūra. Ne vienas užsienietis rašė bakalauro, magistro darbus apie Lietuvos politiką, kultūrą, istoriją, diplomatinius santykius, vertė lietuvių rašytojų kūrybą, mokė mūsų kalbos savo šalyse.

„Žymus britų kalbininkas profesorius Davidas Crystalas, tyrinėjantis mažųjų kalbų išnykimo pavojus, tvirtina, kad jei pasaulyje dėl anglų kalbos plitimo visi mokytųsi tik vienos kalbos, tai būtų didžiausias intelektinis pasaulio praradimas, kokį tik galima įsivaizduoti“, – pabrėžė Diana Nausėdienė, kviesdama išsikelti ambicingą modernios XXI-ojo amžiaus lietuvių bendruomenės tikslą išsaugoti lingvistinį perlą – lietuvių kalbą – ir  dėkodama visiems forumo dalyviams už tai, kad myli ir vartoja lietuvių kalbą, kuri leidžia suprasti mūsų šalies kultūrą ir tapatybę.

Nuo pat kadencijos pradžios pirmoji ponia diasporos lituanistiniam švietimui skiria išskirtinį dėmesį. Jau birželio pradžioje D. Nausėdienė priėmė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) kvietimą ir sutiko globoti po visą pasaulį pasklidusios diasporos lituanistinio švietimo veiklą. PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė pabrėžė, kad tai ypač drąsinanti žinia būtent dabar, kai pasaulinė pandemija kausto ir šiaip iššūkių pilną lituanistinių mokyklų veiklą.

Ponia D. Nausėdienė sako, kad nepaprastai vertina savanorių pastangas bei atsidavimą puoselėti lietuvių kalbą šimtuose lituanistinių mokyklų ir darželių nuo Punsko iki Londono, nuo Čikagos iki Johanesburgo.

„Manau, kad lituanistinio švietimo tinklas pulsuoja gyvybingumu būtent dėl šių mažų pasiaukojimo kitiems stebuklų ir kasdienio heroizmo, todėl jaučiu pareigą tai palaikyti ir prie to prisidėti“, – D. Nausėdienė.

„Visomis išgalėmis sieksiu stiprinti lietuvybės puoselėtojų bendruomenės dvasią. Juk absoliuti dauguma mokytojų ir jų pagalbininkų dirba savanoriškais pagrindais, šiai veiklai aukodami savo asmeninį laiką, kurį galėtų skirti savo pačių šeimoms, savaitgalių poilsiui ar atostogoms. Manau, kad lituanistinio švietimo tinklas pulsuoja gyvybingumu būtent dėl šių mažų pasiaukojimo kitiems stebuklų ir kasdienio heroizmo, todėl jaučiu pareigą tai palaikyti ir prie to prisidėti“, – sakė D. Nausėdienė.

PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkė A. Černiauskaitė puikiai prisimena 2019 metų dieną, kuomet poniai D. Nausėdienei lankantis Londono lietuvių mokykloje buvo pirmą kartą aptarta ši idėja.

„Labai džiaugiuosi, kad pirmoji ponia priėmė mūsų pasiūlymą būti lituanistinio ugdymo šviesos nešėja ir skirti savo dėmesį bei palaikymą išeivijos ugdymo institucijoms. Tikiuosi, kad ši iniciatyva įpūs naujos ugnies ir suteiks daugiau motyvacijos mokyklų ir darželių bendruomenėms bei paskatins gausesnį mokinių būrį“, – sakė A. Černiauskaitė.

PLB Švietimo reikalų komisija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis. Komisijos misija – lituanistinių įstaigų koordinavimas, atstovavimas jų interesams ir projektinė veikla.

Už Lietuvos ribų veikia per 230 lituanistinių įstaigų daugiau nei 30-yje pasaulio šalių.