Home / KULTŪRA  / Garsaus lenkų kardinolo atminimą Romoje įamžino lietuvių skulptorius

Garsaus lenkų kardinolo atminimą Romoje įamžino lietuvių skulptorius

Iš Lietuvos kilęs dailininkas, skulptorius Pijus Veliuoniškis (Velionskis) Romoje yra palikęs nemažai ryškių savo kūrybos pėdsakų. Vienas jų – Romoje, Šv. Pudencijos bazilikoje (Santa Pudenziana), saugomas garsaus lenkų kardinolo Vladimiro Čackio (Wlodzimierz Czacki) antkapis, sukurtas P. Veliuoniškio. Romoje studijavęs lietuvis buvusio nuncijaus Paryžiuje ir popiežiaus valstybės užsienio reikalų ministro, vieno įtakingiausių to meto kardinolų – V. Čackio antkapį sukūrė 1888–1891 m., po mokslų Romoje. Šv. Pudencijos bažnyčia buvo titulinė šio dvasininko bažnyčia.

Nerija Marciukaitė
ITLIETUVIAI.IT

Šv. Pudencijos bazilika Romoje, gatvėje Via Urbana 160, yra šalia įspūdingos Švč. Marijos Didžiosios (Santa Maria Maggiore) bazilikos, todėl užsukus į šią šventovę, labai patogu apsilankyti Šv. Pudencijos bažnyčioje ir pasigėrėti įstabiu Marijampolės apskrityje, Kumelionių kaime, gimusio skulptoriaus Pijaus Veliuoniškio (1849–1931) darbu – žymaus lenkų kardinolo Vladimiro Čackio (Wlodzimierz Czacki) antkapiu.

Iš Lietuvos kilęs skulptorius, besimokydamas Peterburgo dailės akademijoje (1872–1877), gavo užsienio stipendiją ir išvyko žinių tobulinti į Romą (1877–1883). Jis dažnai kūrė ne tik skulptūras, mitologinės tematikos ar religinės, skirtas bažnyčioms, bet ir portretus, memorialinius paminklus.

Vienas jo kūrinių puošia ir Romos Šv. Pudencijos (Santa Pudenziana) baziliką. Ilgą laiką manyta, kad tai pati seniausia Romos krikščioniška bažnyčia. Pirmoji bažnyčia, manoma, buvo pastatyta apie 380 m. virš Domus Pudentis – senatoriaus Pudencijaus (Pudente) namo, kurio liekanos yra 9 metrų gylyje, po bazilika.

Pasakojama, kad šv. Petras buvo senatoriaus draugas ir net septynerius metus gyveno pas jį ir pakrikštyjęs dvi jo dukras – Pudenciją ir Praksedę. Dvi seserys imperatoriaus Antonino Pijaus persekiojimų laikotarpiu rūpinosi krikščionių laidojimu. Ši veikla seserims ir senatoriui Pudencijui kainavo kankinystę. 

Pasakojama, kad Šv. Petro bazilikoje esančiame Gian Lorenzo Berninio sukurtame darbe La Gloria („Šlovė“), paauksuota bei bronza apvilkta kėdė, kurią laiko keturi šventieji – Augustinas, Ambrozijus, Atanazijus ir Jonas Auksaburnis (Chrizostomas) – buvo naudojama apaštalo Petro tuo periodu, kai šis šventasis gyveno pas senatorių Pudencijų.

Šv. Pudencijos bazilikoje, dešinėje navoje, esantis P. Veliuoniškio sukurtas kardinolo V. Čackio antkapis negali likti nepastebėtas. Virš kardinolo monumento randamos trys skulptūrinės plokštės. Dešinioji – 1863-ųjų metų sukilimo simbolis – Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis ir Baltarusijos dangiškasis globėjas – arkangelas Mykolas.

Po žymaus lenkų kardinolo mirties jo giminės bei tuomet dar gyva buvusi mama užsakė, kad P. Veliuoniškis sukurtų V. Čackio antkapį būtent šioje bažnyčioje. Įdomu tai, kad pats V. Čackis palaidotas ne minėtoje bažnyčioje, bet Romos Verano kapinėse. Tikrąjį jo kapą po gero šimtmečio ten surado vienas lenkų kunigas.

Gavęs popiežiaus Jono Pauliaus II leidimą, perkėlė palaikus į Šv. Pudencijos bažnyčią. 1982 m. kovo 25 d. įvykęs kardinolo V. Čackio palaikų perlaidojimas buvo itin iškilmingas, o jam vadovavo Vatikano valstybės sekretorius – kardinolas Agostino Casaroli.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Rodyti visą žemėlapį.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI