Lietuvos ir Lenkijos ambasadų prie Šventojo Sosto iniciatyva Romos Didžiojoje Švč. Marijos bazilikoje spalio 28 dieną buvo aukojamos Šventos Mišios, skirtos paminėti Abiejų Tautų Respublikos Gegužės trečiosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Iškilmingai ceremonijai vadovavo bazilikos arkivyskupas kardinolas Stanisław Ryłko ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, dalyvavo daugiau nei dvidešimt Lietuvos ir Lenkijos vyskupų ir kunigų. Kaip naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja G. Grušas, ši Konstitucija gali būti vadinama visos Europos Sąjungos pirmtaku, o jam šis susitikimas Romoje tarsi savotiškas grįžimas namo.

Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT

ATR Konstitucija – pamatas Europos Sąjungos minčiai

2021 metais Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Kaip teigiama Lietuvos ambasados prie Šventojo Sosto pranešime spaudai, šis dokumentas buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje.

„Ši konstitucija įėjo į istoriją kaip pirmosios konstitucijos Europoje dalis, o lietuvių ir lenkų tautoms ji tapo pasididžiavimo šaltinis. Dokumentas įtvirtino pamatinius demokratinės teisinės valstybės principus, idėjinę patirtį ir vertybes, be kurių negali gyvuoti nė viena valstybė ar visuomenė“, – sakė Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas, sveikindamas Šv. Mišių dalyvius.

Ambasadoriaus mintims pritaria ir Šv. Mišias šia svarbia istorine proga Romoje laikęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas .

„Čia yra pakankamai svarbus mūsų istorijos paminėjimas, kaip jau buvo minėta ir per pamokslą, Šv. Mišias. Ši mūsų Abiejų Tautų Respublika ir Konstitucija buvo pirmtakas visai Europai ir Europos sąjungai. Ir tai tikrai pastato mus tam europiniame kontekste, gražina mus ten kur priklauso. Dabar su Europos Sąjunga tas yra matoma, bet ta mūsų istorija yra tos mūsų šaknys apie kurias kalbėjo popiežius Pranciškus atvykęs į Lietuvą. Tai čia įgyvendinimas to ir malda už mūsų tautas“, – naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pabrėžia G. Grušas. 

• 

• 

• 

Pasak Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Italijoje Ričardo Šlepavičiaus, Lietuvos–Lenkijos valstybės Konstitucija išties turi reikšmę pasauliniu mąstu.

„Lietuvos–Lenkijos valstybės Konstitucija yra labai svarbi visos Europos istorijos dalis. Vis dėl to šitas dokumentas brėžia labai aiškią liniją į Europos modernumą, į šiuolaikišką Europą ir iš ten yra daug šaknų tų, kas dabar Europą mus vienija, todėl ta data svarbi ne tik Lietuvai ir Lenkijai, tai europinės, net pasaulinės svarbos dokumentas“, – pastebi Lietuvos Respublikos ambasadorius R. Šlepavičius.

Šventės paminėjimas kuria bendrystę

Kaip pasakoja G. Grušas, pastaruoju metu jam teko dalyvauti jau keliuose bendruose lietuvių ir lenkų renginiuose.

„Visi etapai davė prasmę. Pirmos mišios buvo tada, kai susitiko abu prezidentai G. Nausėda ir A. Duda Krokuvoje, kai buvo paminėtas Žygimanto varpo 500-asis jubiliejus, ten mes pasimeldėme kartu. Tuomet praeitą savaitę tą pačią progą ( Abiejų Tautų tarpusavio įžadų 230-ąsias metines, – red.past.) šventėm su prezidentais ir vyskupu atvykusiu iš Lenkijos Vilniaus Arkikatedroje, o šiandien minime tą mūsų bendrystę Romoje. Man atrodo tai duoda visą vaizdą, kad mūsų bendras tikėjimas mus tikrai jungia“, – bendryste džiaugiasi arkivyskupas G. Grušas.

• 

• 

• 

Paklaustas, ką jam asmeniškai reiškia šis susitikimas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas teigia, kad tai turi dvigubą prasmę.

„Vienas aspektas, kad tai savotiškas ir grįžimas į namus, nes čia studijavau, gyvenau septynis metus, o kitas –  visada malonu grįžti į Katalikų bažnyčios sostą, sostinę. Tai irgi pastiprina šaknis“, – šypsosi G. Grušas, kuris rugsėjį Romoje buvo išrinktas į itin svarbias pareigas, tapo Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku.

• 

• 

• 

Po Šv. Mišių sakytoje kalboje ambasadorius P. Zapolskas pažymėjo, kad nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, ši konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai. Konstitucijos principų dvasioje galima įžvelgti ir mūsų tautų kelio į būsimą valstybingumo atgimimą pradžią.

„Nuo šios konstitucijos priėmimo lietuvių ir lenkų tautos yra susietos istorijos saitais – konstitucija ir šūkis „Už mūsų ir Jūsų laisvę“ įkvėpė ištisas kartas kovoje už laisvę ir nepriklausomybę“, – teigė P. Zapolskas, primindamas, kad konstitucijos tėvai savo idėjomis buvo gerokai peržengę laiką.

Šv. Mišiose dalyvavo Vatikano valstybės sekretoriato, Šventojo Sosto diplomatinio korpuso, lietuvių ir lenkų bendruomenių atstovai.

Iš lietuvių aukojančių mišias buvo galima pamatyti Kaišiadorių vyskupą Joną Ivanauską, Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, Popiežiškosios Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorių Audrių Arštikaitį, kunigus Mozę Mitkevičių, Vytautą Saladį ir kitus.

• 

• 

Palaiko ryšius su Italijos lenkų bendruomene

Pasak ambasadoriaus P. Zapolsko, bendromis vertybėmis ir demokratijos principais grindžiamas bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, rodo, kad Lenkija ir šiandien išlieka mūsų artima kaimyne ir bendraminte daugeliu aktualių klausimų.

„Prisimindamos bendrą Abiejų Tautų Respublikos paveldą, mūsų šalys remia kaimynines valstybes: Ukrainą, kuri siekia išsaugoti suverenumą ir teritorijos vientisumą, Baltarusijos žmones, kurie nusipelno laisvės ir demokratijos nepriklausomoje šalyje, ir kitas demokratijos ir laisvės siekiančias šalis“, – po Šv. Mišių sakė ambasadorius P. Zapolskas.

Apie Lietuvos ir Lenkijos draugystę naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT kalba ir Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio.

„Labai džiaugiuosi galėdama dalyvauti šiose Šventose mišiose tokia ypatinga proga tikrai įspūdingoje bazilikoje. Tas mūsų ryšys tarp dviejų tautų, Lietuvos ir Lenkijos turi didelę ir gilią istoriją. Džiugu, kad šią progą galėjome švęsti visi kartu, mūsų abi bendruomenės tiek lietuvių, tiek lenkų. Mūsų tarpusavio ryšys ir vieni kitų palaikymas yra tikrai stiprus. Tai puikus pavyzdys, kaip dvi tautos apjungia jėgas dėl vieno tikslo, bet tuo pačiu išlaiko savo tradicijas bei kultūrinius ypatumus“, – teigia  E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Pasak Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, ryšys tarp šioje šalyje gyvenančių lietuvių ir lenkų visada palaikomas.

„Su malonumu prisimenu, kai mus priemė Lenkijos kultūros centras į savo patalpas, įspūdingą salę, kai buvo atvažiavęs režisierius Eimantas Belickas ir vyko susitikimas su juo bei žiūrėjome jo kurtą filmą „Tumo kodeksas“. Tai labai šilti prisiminimai, tas mūsų ryšys visą laiką yra ir tai mūsų istorijos dalis“, – mintimis dalijasi lietuvių bendruomenės pirmininkė. 

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“