Lietuvos moterų lyderystė neturi sienų. To pavyzdys – sėkmingą mokslininkės karjerą atšiaurioje Islandijoje kurianti profesorė, daktarė Inga Minelgaitė. Dviejų vaikų mama, draugė, partnerė, socialinių ir švietimo projektų iniaciatorė ir vykdytoja. Su šiais pagrindiniais vaidmenimis identifikuojasi Inga, kuri nuo 2020-ųjų taip pat užima ir Lietuvos garbės konsulės Islandijoje pareigas. Prieš porą metų lietuvė čia sulaukė kito išskirtinio įvertinimo – jai suteiktas aukščiausias akademinis profesoriaus laipsnis. I. Minelgaitė tuomet tapo pirmąja ir vienintele užsieniete profesore Islandijos Vadybos fakultete, tuo pačiu ir jauniausia, einančia šias pareigas.

Adrija Butkevičiūtė
ITLIETUVIAI.IT

Islandijos Universiteto Verslo katedros profesorė, lyderystę tirianti mokslininkė I. Minelgaitė kilusi iš mažo Ariogalos miestelio Raseinių rajone. Jos pačios asmeninė istorija – puikus įrodymas, kad įspūdingą karjeros kelią galima nueiti ir svečioje šalyje. Lietuvė ne tik sugebėjo įsilieti į Islandijos akademinę bendruomenę, jos straipsniai bei tyrimai neurolyderystės, projektų ir verslo valdymo temomis yra vieni iš skaitomiausių, mokslininkus vienijančiame tinklalapyje ,,Academia.edu‘‘.

Inga taip pat yra ir lietuvių bendruomenės Islandijoje įkūrėja bei Lietuvoje įkurto pirmojo pasaulyje nuotolinio moterų universiteto „WoW“ (Women of Wonder) tarybos narė ir dėstytoja. Islandijoje 15 metų gyvenanti lietuvė portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja apie savo profesinius pasirinkimus, moterų lyderystę, bei savybes, padėsiančias prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos dėsnių globaliu mastu.

• 

• 

Inga, kas labiausiai turėjo įtakos tokiam plačiam Jūsų profesinio spektro susiformavimui? Papasakokite apie savo preferencijas vaikystėje ir dabar?

Bakalauro ir magistro studijas baigiau Lietuvoje, doktorantūrą Islandijoje. Prieš išvažiuodama į Islandiją, turėjau darbinės patirties Lietuvoje skirtingose pozicijose. Buvau dirbusi ir dėstytoja ir fabrike, marketingo ir pardavimų vadove. 

Visų pirma, aš esu žingeidi asmenybė, atsidavusi mama, draugė ir šeimos narė. Vėliau seka kitos mano rolės.

Mane domina skirtingi dalykai, ir pasitenkinimą suteikia būtent tas išsiaiškinimo procesas. Nebijau sau pripažinti, kad kažko nežinau ar nemoku. Taip pat mane džiugina to situacijos, kai randu žmones, kurie padeda atsakyti į mano klausimus. Nuo pat mažumės buvau linkusi gilintis ir kritiškai analizuoti situacijas, reiškinius. 

Aš linkusi save identifikuoti per šiuos pagrindinius vaidmenis. Visų pirma, aš esu žingeidi asmenybė, atsidavusi mama, draugė ir šeimos narė. Vėliau seka kitos mano rolės. Šiuo metu aš dirbu profesore Islandijos Universitete ir esu vizituojanti dėstytoja kituose universitetuose. Taip pat ne mažiau reikšminga funkcija, reikalaujanti didelės atsakomybės, tai buvimas Lietuvos garbės konsule Islandijoje. Dar viena rolė su kuria save identifikuoju, tai –darytojo rolė. Prie kurios taip pat reikėjo subręsti ir žiniomis, ir drąsa, ir gebėjimu veikti nesavanaudiškomis paskatomis.

Kurių šalių studentai demonstruoja didžiausią susidomėjimą Jūsų dėstomomis disciplinomis ir kodėl? Kokią svarbą teikiate kelionėms?

Keliaudama stengiuosi įsilieti kiek įmanoma daugiau į vietinę kultūrą. Esu labai daug keliavusi viena. Vieno projekto metu esu padėjusi ,,Bangladešo moteriai’’ – didžiausiai nevyriausybinei moterų organizacijai Bangladeše. 

Manau, kad kiekviena situacija ar kiekvienas sutiktas žmogus gali suteikti daug, bet reikia žinoti tiksliai ko tu ieškai, ar įkvėpimo, ar pakilimo, o gal tiesiog pagyrimo tam, kad judėtum toliau. 

Mokslo prasme, labai skiriasi studentai skirtingose šalyse. Viskas susideda į vertybes, kas toje visuomenėje yra iš principo vertinama (gyvenimo kokybė, ryšys su šeima, pagarba). Iš tų pamatinių vertybių kyla labai daug procesų.

• 

• 

• 

Mūsų turimais duomenimis, kuo įvairesnės valdybos, kai vadovų lygmenyje yra didelė moterų reprezentacija, tokioms įmonėms sekasi kur kas geriau finansiškai ilguoju laikotarpiu. Šis klausimas nėra tik apie moteris, tai yra apie įvairovę, apie atstovavimą tam tikros darbuotojų grupės kitame lygmenyje.

Turbūt sutiksite su teiginiu, kad moterų lyderystės suvokimas itin skiriasi priklausomai nuo šalies socialinio ir kultūrinio konteksto. Remiantis asmenine praktika, ar teko susidurti su atvejais, kuomet įmonių lyderiai oficialiai paskelbdavo siekį nuosekliai didinti moterų, užimančių tam tikrus postus skaičių, ir tuo pačiu demonstravusių sąlyginai ribotą suvokimą lyčių lygybės klausimu. Galbūt daugelis lyderių yra tiesiog nelinkę pripažinti, kad jų organizacijoje esti tam tikrų moterų diskriminacijos ar marginalizacijos apraiškų? 

Remiantis statistika, moterų vadovių yra mažiau negu vyrų. Vienas iš klausimų, tai gerai ar blogai. Atsakymas – nežinau. Gerai ar blogai – kam? Ko mes norime pasiekti organizacijose ir visuomenėse ir kaip tai susiję su faktu, kad moterų yra daugiau arba mažiau. Esti tam tikra dalis mokslininkų ir mokslininkių, verslininkų ir verslininkių, kurie turi tam tikros patirties šioje srityje ir savo vertinimą. Dėl to neegzistuoja paprastas ar vienalytis atsakymas. Dirbančiai mamai gali būti sunkiau ir fiziškai ir emociškai. Nepaisant to, tokios moterys pabrėžia savirealizacijos svarbą, didesnį pasitikėjimą savimi, taip pat jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Mūsų turimais duomenimis, kuo įvairesnės valdybos, kai vadovų lygmenyje yra didelė moterų reprezentacija, tokioms įmonėms sekasi kur kas geriau finansiškai ilguoju laikotarpiu. Šis klausimas nėra tik apie moteris, tai yra apie įvairovę, apie atstovavimą tam tikros darbuotojų grupės kitame lygmenyje.

Skirtingose šalyse esti skirtingi modeliai. Kai kalbama apie moteris pilotes, moteris chirurges, ar moteris politikes, turėtumėme suprasti, kad istoriškai buvo itin daug barjerų. Kaip ilgą laiką buvo susiduriama su vienais ar kitais draudimais, natūralu, kad tam tikri barjerai yra išlikę. Problematiška yra tai, kad daugelis pradeda tokio pobūdžio diskusiją vedami streotipinių įsitikinimų, kurių bęsalygiškas įsikibimas trukdo išgryninti konstruktyvumu bei logika paremtus idėjas bei sprendimus.

Žvelgiant iš psichologinės perspektyvos, daugelyje šiuolaikinių darboviečių vyrauja gana kompleksinė atmosfera, dėl nepastovumo, neapibrėžtumo, sudėtingumo ir dviprasmiškumo. Vis dar gajos autokratinės lyderystės formos, nuolat besikeičiantys tikslai ir informacijos perteklius prisideda prie darbuotojų baimės suklysti ir nepatenkinti darbdavių lūkesčių. Vienas is neurolyderystės tyrimų objektų įgalinti lyderius ir vadovus sukurti tinkamą darbo aplinką, kurioje darbuotojai siektų optimalių darbo rezultatų ,,sveikoje” aplinkoje. Kokios asmeninės savybės yra svarbiausios vadovams, norintiems sėkmingai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių verslo sąlygų pasaulinių krizių akivaizdoje?

Žvelgiant į ateitį, vadovaujantiems lyderiams organizacijų kontekste bus svarbūs šie aspektai. Tai – atsparumas, ir tuo pačiu gebėjimas atsiriboti nuo informacijos, emocinė ir psichologinė detoksikacija, fizinis aktyvumas. Kitas aspektas, ar lyderis yra vizionierius, ar jis mato ir gali vesti. Taip pat, identifikuojant naujas galimybes, bus svarbus filosofinis mąstymas, gebėjimas matyti daug sudėtingų dalykų vienu metu, t.y., gebėjimas žvelgti iš viršaus, matricinis mąstymas.

Kitas aspektas – sisteminis mąstymas, kuomet matant chaosą, gebama įžvelgti sistemas tame chaose, tuo pačiu įžvelgiant galimybes. Chaosas – tai idėjos, žmonės, veiksmai ir įtakos. Išaugs gebėjimo atsispirti nuo savo patirčių, nuo savo ego svarba. Bus svarbu prisitaikyti prie nuolat augančio ritmo, informacijos srauto ir pan. Manau, kad ateityje tikriesiems inovatoriams bus svarbios minėtosios savybės. 

• 

• 

Esate nuotolinio universiteto moterims „WoW“ (Women of Wonder) tarybos narė ir dėstytoja. Šiuo metu bendruomenę vienija apie 10 000 moterų iš įvairių šalių. Tai tik vienas iš daugelio projektų, kuriame aktyviai dalyvaujate. Kas labiausiai įkvepia imtis šios veiklos ir kas labiausiai džiugina?

Tai yra pirmasis pasaulyje nuotolinis universitetas skirtas moterims. Mano manymu, šiame universitete yra išskirtinai daug Lietuvai ir lietuviams pritaikyto turinio. Koncentruojamasi į keletą fundamentalių aspektų – į patį asmenį, moterį, į dabartinę jos padėtį ir į jos potencialą. Kitaip tariant, į nustatymą kur dabar esama ir ko būtų galima pasiekti. Būtent dėl to, daug dėmesio skiriama savęs pažinimą skatinančiai veiklai, taip pat esti daug formalių žinių apie tai, kaip veikia organizacijos, kaip veikia komandos.

Norisi imtis veiklos, kuri suteikia prasmės pojūtį. Manau, kad jau turiu drąsos įgyvendinti tai, ką manau esant reikalinga, kur kaip mokslininkė ir kaip žmogus, turintis daug bendro su įvairiomis visuomenės grupėmis, atliekant tyrimus, konsultacijas, galiu jausti aktualijų pulsą.

Taip pat nemažai dėmesio skiriama ateities kompetencijų vystymui. Visa tai yra skirta tam, kad mes galėtumėme įgalinti save veikti tam tikruose sektoriuose ir realizuoti save. Užsiimant šia veikla, susiformuoja bendruomenė ir bendraminčių ratas. Šis procesas vyksta paraleliai. Magic happens when people meet or when people talk (liet. Stebuklai vyksta, kai žmonės susitinka arba kai kalbasi).

Norisi imtis veiklos, kuri suteikia prasmės pojūtį. Manau, kad jau turiu drąsos įgyvendinti tai, ką manau esant reikalinga, kur kaip mokslininkė ir kaip žmogus, turintis daug bendro su įvairiomis visuomenės grupėmis, atliekant tyrimus, konsultacijas, galiu jausti aktualijų pulsą. Žinoma, kad tai vyksta ne tik asmeniniame lygmenyje, bet dėka mano duomenų, įžvelgiu tai, ko netenkame, ką prarandame, ką galėtumėme turėti. Būtent dėl to gimsta tam tikros socialinės iniaciatyvos, kaip projektas ,,Aš Esu Tu’’, kuriam nuorširdžiai dirbame kartu su kolege Inga Jablonske, ,,WoW’’ universiteto vadove ir įkūrėja. 

Remiantis Jūsų praktika, ar daug studentų siekia įgyti žinių, reikalingų antrosios ar trečiosios karjeros projektavimo ir realizavimo kelyje?

Žinoma, manau, kad gyvename multikarjeriniame pasaulyje. Vis labiau įsišaknija supratimas, kad asmuo turi būti pasiruošęs tinkamai veikti, nepriklausomai nuo jo pasirinktos srities. Galima išskirti klasikines savybes, kaip atsparumą, žingeidumą, pozityumą, komunikaciją, kurias išvysčius galima pasiekti geresnių rezultatų tiek dirbant Uber vairuotoja, tiek įmonės vadove. Plokštėjant organizacinėms hierarchijoms, suprantame, kad požiūris ir nusiteikimas į užduotį, kurį transliuojame į aplinką yra svarbiausi. Laikai, kuomet žmogus atlikdavo mechanišką darbą, kuriame nebūdavo akcentuojamas jo požiūris į darbą, jau seniai praeityje. Šiuo metu, bet kuriame hierarchiniame laiptelyje yra akcentuojamas žmogaus požiūris ir jo nusiteikimas darbo vietoje.

Jei per dieną, mes vykdome 100 proc. tik vieną vaidmenį, mes beveik visą laiką jaučiame nepasitenkinimo jausmą. Kasdien turėtume skirti laiko skirtingiems mūsų vaidmenims, siekiant pilnatvės jausmo.

Didžiąją savo profesinės kelionės dalį praleidote Islandijoje, tačiau tuo pat metu nenuilstamai puoselėjote savo lietuviškąjį identitetą. Esate minėjusi, kad savo šaknų vertinimas yra brandžios asmenybės bruožas. 

Be abejo, esu lietuvė, nuo savo šalies niekada nebuvau atitrūkusi. Lietuvoje turiu daug darbinės veiklos ir taip ten leidžiu visas vasaras. Islandai man kartoja, kad aš esu lietuvė iki pat šaknų.

Jūsų patarimas moterims, siekiančioms atskleisti savo vidinį potencialą?

Išsiaiškinti savo vaidmenis ir stengtis, kad kasdien įvyktų natūrali tų vaidmenų sąveika, kaita. Jei per dieną, mes vykdome 100 proc. tik vieną vaidmenį, mes beveik visą laiką jaučiame nepasitenkinimo jausmą. Kasdien turėtume skirti laiko skirtingiems mūsų vaidmenims, siekiant pilnatvės jausmo.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“