Home / KELIONĖS  / Įspūdingoje Romos bažnyčioje slypi pirmojo Lietuvos kardinolo kapas

Įspūdingoje Romos bažnyčioje slypi pirmojo Lietuvos kardinolo kapas

Į Amžinąjį miestą, Romą, atvykę aukšti Lietuvos pareigūnai ne veltui įtraukia įspūdingo grožio barokinę Il Gesù (Švenčiausiojo Jėzaus Vardo) bažnyčią į lankytinų objektų sąrašą. Būtent čia, netoli didžiojo altoriaus, palaidotas Jurgis Radvila (1556–1600), vos 27-erių tapęs pirmuoju Lietuvos kardinolu. Simboliška ir tai, kad ši bažnyčia laikoma pirmuoju pasaulyje barokiniu pastatu. Juk būtent barokas vėliau padarė didžiulę įtaką Vilniui ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. O pagal jos pavyzdį, anot profesoriaus Alfredo Bumblausko, pastatyta pirmoji barokinė bažnyčia Šiaurės rytų Europoje, Radvilų valdose – Nesvyžiuje (dabartinėje Baltarusijoje).

Nerija Marciukaitė
ITLIETUVIAI.IT

Įėję į įspūdingo grožio pagrindinę jėzuitų Švenčiausiojo Jėzaus Vardo (it. Il Gesù) bažnyčią Romoje, netoli didžiojo altoriaus, dešiniosios navos gale – priešais įėjimą į Švč. Jėzaus Širdies koplyčią, surasite pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos kapą.

Įdomu tai, kad būtent šioje bažnyčioje 2013 m. buvo švenčiamas Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero liturginis paminėjimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 600 žemaičių, atvykusių į Romą Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus proga.

Kardinolas J. Radvila palaidotas po šventovės grindimis, o ant marmurinės herbinės antkapinės lentos užrašyta: „Cardinalis Radzivili Episcopi Cracoviensis Ducis Olicae et Niesvisi“ (iš lot. Kardinolas Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, Krokuvos vyskupas). Lietuvos istorijai svarbu, kad J. Radvila, prieš tapdamas Krokuvos vyskupu, buvo Vilniaus vyskupas.

Kas siejo garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės palikuonį ir Romą? J. Radvila gimė 1556 m. gegužės 31 d. Vilniuje. Tėvas – įtakingiausias ir turtingiausias LDK didikas – Vilniaus vaivada, LDK kancleris, Livonijos vietininkas Mikalojus Radvila Juodasis, motina – Krokuvos kašteliono ir Lenkijos kanclerio Kristupo Šidloveckio duktė Elžbieta.

Po ankstyvos abiejų tėvų mirties (1565 m.) didiką, kaip ir kitus jo brolius, globojo dėdė, evangelikų reformatų lyderis Lietuvoje Mikalojus Radvila Rudasis, o vėliau didiko brolis – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis.

1574 m. J. Radvila su jaunesniaisiais broliais iškilmingai patvirtino katalikų tikėjimo išpažinimą. Netrukus buvo gautas ir Romos Popiežiaus Grigaliaus XIII sutikimas dėl jo skyrimo Vilniaus vyskupo koadjutoriumi (padėjėju). Tada jam buvo vos 18 metų.

1575 m. J. Radvila atvyksta į Romą gilinti savo filosofijos ir teologijos žinių. Privačiai studijuoja filosofiją, o nuo 1576 m. – teologiją Collegium Romanum.

Romoje būsimajam kardinolui sekėsi puikiai. Čia studijuodamas jis užmezgė pakankamai artimą ryšį su pačiu popiežiumi Grigaliumi XIII, tapo artimu jo aplinkos žmogumi.

„Romoje jis praleido penkerius – šešerius metus. Puikiai žinojo Bažnyčios centro gyvenimą. Žinojo ir informaciją, kuri į Romą atkeliaudavo iš įvairių pasaulio vietų“, – yra pasakojęs istorikas L. Jovaiša.

Veikdamas išvien su politiniu LDK elitu, J. Radvila tuo metu visais būdais stengėsi paveikti Romos kuriją, kad ši į Žemaičių vyskupo sostą skirtų ne lenkų proteguojamą J. Voroneckį, bet Lietuvos valstybės pilietį, mokantį „žemaičių kalbą“ – kunigaikštį M. Giedraitį.

1579 m. mirus Vilniaus vyskupui V. Protosevičiui, J. Radvila ryžtasi tapti naujuoju Vilniaus vyskupu. 1581 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus katedroje įvyko iškilmingos jo įžengimo apeigos.  Jaunasis Vilniaus vyskupas energingai dalyvavo LDK viešajame gyvenime. 1582 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Steponas Batoras paskyrė jį savo vietininku Livonijoje.

Būtent Steponas Batoras, aukštai vertinęs J. Radvilą ir laikęs jį vienu artimiausiu savo patarėju, parėmė idėją suteikti jam kardinolo titulą, o Romoje šią kandidatūrą protegavo jėzuitų ordinas.

1583 m. gruodžio 12 d. popiežius Grigalius XIII savo breve paskelbia J. Radvilą Šv. Romos Bažnyčios kardinolu presbiteriu. Jam tuomet buvo tik 27 metai. 1586 m. birželio 26 d. Romoje įvyko kardinoliškosios skrybėlės uždėjimo ceremonija, suteikianti Vilniaus vyskupui kardinolui J. Radvilai Šv. Siksto bažnyčios titulą.

Kardinolas J. Radvila du kartus dalyvavo konklavoje, kai buvo renkami popiežiai Inocentas IX (1591 m.) ir Klemensas VIII (1592 m.).

1591 m. J. Radvila savo veiklą perkelia iš Vilniaus į Krokuvą. Istorikai Radvilas dažnai yra linkę sieti su lenkiška kultūra, tačiau J. Radvilos atvejis kitoks. Anot L. Jovaišos, kardinolas laikė save lietuviu, atstovavo būtent LDK interesams ir dalyvavo pasitarimuose su Lietuvos ponais. Ir esą tik išimtis lėmė, kad gyvenimo pabaigoje tapo Krokuvos vyskupu.

„Apsisprendimą iškeisti gimtojo Vilniaus vyskupo sostą į Krokuvos, lėmė matyt ir Radvilų siekis turėti Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos pašonėje sau palankų giminaitį“, – pasakojo istorikas Vydas Dolinskas.

1599 m. rudenį nesveikuojantis kardinolas atvyko į Romą dalyvauti Jubiliejinių metų šventėje – Šventųjų durų (lot. Porta Sancta) Šv. Petro bazilikoje atidarymo ceremonijoje. Peršalęs atgulė, įsiligojo, susirgo plaučių uždegimu ir 1600 m. sausio 21 d. mirė, būdamas 43 metų. Popiežius Klemensas VIII , kurį puikiai pažinojo J. Radvila, buvo vienas paskutiniųjų žmonių, lankęs kardinolą mirties patale.

„Artimumas su tuometiniu popiežiumi Klemensu VIII matyti iš to, kad popiežius išklausė Radvilos prašymą ir atvyko dieną prieš jam mirštant asmeniškai jo aplankyti ir suteikti palaiminimą. Ir vėliau sakoma, kad atlikus skrodimą popiežius norėjo į rankas paimti tuos tris akmenis, kurie buvo išimti iš jo vidurių. Toks ne vien formalus artimumas, bet ir asmeninė bičiulystė“, – teigė L. Jovaiša.

Vykdant paskutinę kardinolo valią, jo palaikai buvo palaidoti Romos jėzuitų Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčioje. Gedulingas pamaldas laikė J. Radvilos jaunystės draugas – kardinolas Roberto Bellarmino, vėliau paskelbtas šventuoju.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Rodyti visą žemėlapį.

1PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ
  • Juozas Brazauskas 2021-02-20

    2019 m. spalio mėn. teologijos daktro, kun. Simo Maksvyčio vadovaujami keliavome po Romą ir Vatikaną. Aplankėme iš šią įspūdingą šventovę, pagerbėme pirmojo Lietuvos kardinolo atminimą.

SKELBTI