1991 metų sausio įvykiai giliai įsirėžė į kiekvieno tautiečio širdį. Kasmet šiai skaudžiai Lietuvai dienai paminėti yra organizuojami įvairūs renginiai, tarp jų – nuo 1992 m. vykstantis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Prie šios, Lietuvoje gimusios iniciatyvos kasmet prisijungia ir po visą pasaulį išsibarstę lietuviai, kartu ir nemažas būrys Italijoje gyvenančių tautiečių. Bėgimuose ar po jų organizuojamuose renginiuose dalyvauja ir vietiniai, taip kasmet vis daugiau italų sužino apie mūsų šalį ir jos istoriją. Jau antrus metus Europos žandarmerijoje Vičencoje karininkas iš Lietuvos, kapitonas Donatas Navickas organizuoja pranešimus ir bėgimus Sausio 13-ai atminti kolegoms net iš 9 Europos šalių.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Bėgo visa Italija

Renginius Laisvės gynėjų dienai atminti Italijos lietuviai organizuoja jau ne vienerius metus, o pagarbos bėgimų tradicija prasidėjo 2020-aisiais – tuometiniam Lietuvos Respublikos ambasadoriui Ričardui Šlepavičiui pakvietus, bėgimus surengė bene visi Italijos regionai. Šiemet organizuotiems bėgimams tautiečius pakvietė Lacijaus, Pjemonto ir Veneto lietuvių bendruomenės.

Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė Aurelija Orlova pasakoja, kad šiemet pagarbos bėgimą surengė likus mažai laiko iki renginio, tad susirinko nedidelis būrys tautiečių. Vis dėlto bendruomenės susibūrimas ir pasivaikščiojimas greitu ritmu atnešė daug pozityvių emocijų ir bendrystės jausmo.

• 

„Apie organizuojamą bėgimą/pasivaikščiojimą pranešėme tik keletą dienų prieš, todėl šiais metais prisijungusių prie iniciatyvos Turine buvo nedaug. Tačiau emocijos po tokio susitikimo buvo labai pozityvios. Mūsų buvo šeši. Tarp jų paauglė italė, vienos lietuvaitės draugė, kuriai labai patiko mūsų organizuojami edukaciniai susitikimai. Tad nuo praeitų kartų jungiasi kartu prie įvairių iniciatyvų“, – pasakoja A. Orlova.

Davė startą reguliariems pasivaikščiojimams

Laisvės gynėjų dienai skirto pasivaikščiojimo metu tautiečiai dalinosi istoriniais savo giminių prisiminimais, susitikimo metu taip pat kilo idėja šiuos pasivaikščiojimus padaryti reguliarius.

„Tokios iniciatyvos suartina žmones, svarbu ne pats bėgimas, o sukurtas ryšys tarp bendruomenės narių. Tai vienija, o taip pat leidžia pažinti labiau vienas kitą. Mano manymu, tik sukūrus stiprius tarpusavio ryšius mes esame galingesni ir tai pagelbėtų, jei ateitų diena X“, – sako Aurelija Orlova.

„Prasiėjome greitu žingsniu apie 5 km. O kol ėjome, bendruomenės narė Laura dalijosi prisiminimais apie jos močiutę: kaip ji nuolat bijojo karo, pas ją visada galima buvo rasti džiovintos juodos duonos, dėl visa ko… Laura taip pat paminėjo, kad jos močiutė buvo ištremta į Sibirą ir vėliau grįžo į Lietuvą. Buvo įdomu klausytis.

Tokios iniciatyvos suartina žmones, svarbu ne pats bėgimas, o sukurtas ryšys tarp bendruomenės narių. Tai vienija, o taip pat leidžia pažinti labiau vienas kitą. Mano manymu, tik sukūrus stiprius tarpusavio ryšius mes esame galingesni ir tai pagelbėtų, jei ateitų diena X“, – sako Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė.

• 

„Po tokio pozityvaus ir kupino energijos ryto pasiūliau bendruomenės nariams pasivaikščiojimus padaryti reguliarius. Jau seniai mąsčiau apie šią idėją. Man patinka vaikščioti, tačiau daug smagiau tai daryti su kompanija ir pokalbiais, tad sukūriau atskirą pasivaikščiojimams Turine skirtą pokalbių grupę. Jungtis visi norintys galės bet kuriuo laiku. Jau yra keli susidomėjusieji. Tad entuziastingai laukiu kito pasivaikščiojimo“, – džiaugiasi A. Orlova.

Sausio 13-oji pristatoma karininkams iš visos Europos

Veneto lietuviai jau keletą metų iš eilės rengia visos dienos programą Laisvės gynėjų dienos proga. Ryte rengiamas pagarbos bėgimas, o vakare – Šv. Mišios, kurių metu visiems susirinkusiems (mišios yra atviros, tad sulaukiama ir „svečių“ italų) yra skaitomas pranešimas apie Sausio 13-osios įvykius, o po jų – bendruomenės narių vakarienė.

„Sausio 13-oji yra mūsų laisvei labai svarbi diena. Tai yra vienas iš pirmųjų žingsnių laisvės link, tad man buvo labai svarbu juo pasidalinti su savo kolegomis. Jie mažai, ką žinojo apie Lietuvą ir būtent to laikotarpio įvykius,“ – sako kapitonas Donatas Navickas.

Bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ jau antrus metus organizuoja 2022 m. prie Europos žandarmerijos pajėgų prisijungęs Lietuvos Viešojo saugumo tarnybos ryšių palaikymo pareigūnas, vidaus tarnybos kapitonas Donatas Navickas. Prieš bėgimą kolegoms iš 9 šalių karininkas rengia pristatymus, kuriuose pasakoja apie 1991 m. sausio įvykius.

„Sausio 13-oji yra mūsų laisvei labai svarbi diena. Tai yra vienas iš pirmųjų žingsnių laisvės link, tad man buvo labai svarbu juo pasidalinti su savo kolegomis. Jie mažai, ką žinojo apie Lietuvą ir būtent to laikotarpio įvykius. Buvo svarbu pristatyti per tą prizmę ir tuo pačiu pagerbti laisvės gynėjus,“ – sako D. Navickas.

• 

• 

Europos žandarmerijos pajėgos atsinaujina kas dvejus metus, tad kiekviename pranešime dalyvauja vis nauji karininkai, taip apie sausio įvykius sužino vis daugiau Europos gyventojų. Kasmet susitikimuose dalyvauja apie 20-30 karininkų, daugiausiai skyrių viršininkų, kurie vėliau informacija pasidalina su kolegomis.

„Pristatymus, rengiu, kad žmonės žinotų, dėl ko susirenka į pagarbos bėgimą ir kodėl būtent man svarbu, kad gyvename laisvoje Lietuvoje ir kad galime džiaugtis laisve ir judėti nevaržomai. Tai yra pagrindinis akcentas,“ – sako pašnekovas.

Bėgo didele kompanija

Šeštadienio, sausio 13 d., rytą į 5 km ilgio bėgimą susirinko apie 30 žmonių – ne tik karininkai, bet ir Veneto lietuvių bendruomenės nariai. Kapitonas D. Navickas akcentuoja, kad svarbiausia yra ne pats bėgimas, o visų subūrimas ir laisvės gynėjų pagerbimas, renginyje dalyvauja ir vežimukus stumiantys tėveliai, dalyviai bėga su šunimis, vaikai važiuoja dviratukais.

„Iš šalies atrodo labai įdomiai“, – juokiasi Lietuvos Viešojo saugumo tarnybos ryšių palaikymo pareigūnas.

• 

• 

• 

D. Navickui sausio įvykių metu buvo vos penkeri, tačiau jis pasakoja prisimenantis slogią tų dienų nuotaiką, susirūpinusius tėvus, radijo atidžiai besiklausantį senelį. Karininkui įsiminė ir Viešojo saugumo tarnybos kolegos, generolo Ričardo Pociaus pasakojimai, kaip jam, tuomet 20-ies metų vaikinui, sausio įvykių metu teko perplaukti Nerį rankoje laikant Lietuvos vėliavą. Tą jis padarė tam, kad sovietų kareiviai vėliavos nesunaikintų.

Šeštadienio vakare tradiciškai Santa Maria del Carmine bazilikoje Paduvoje Veneto lietuvių bendruomenė susirinko Šv. Mišiose. Bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė skaitė pranešimą apie Sausio 13-sios įvykius, mišiose dalyvavo ir aukšto rango pareigūnas – Europos žandarmerijos vadas pulkininkas Hans Vroegh iš Nyderlandų.

• 

• 

Lemtingą dieną prisimena su ašaromis akyse

Romos lietuviai Sausio 13-ąją kasmet mini įvairiai. Ketvirtąją kadenciją Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkės pareigas einanti Elze Simonkevičiūtė-Di Meglio pasakoja, kad nuo jos pirmininkavimo pradžios buvo surengta konferencija, rodomas filmas, rengta paroda, aukotos Šv. Mišios. 2020 m., paraginus Lietuvos Respublikos ambasadai Romoje pradėti rengti ir bėgimai.

„Tai yra pavyzdys visam pasauliui, kaip tauta susivienijus, o žmonės vieni kitais pasitikėdami gali parodyti savo poziciją. Akyse ir dabar matau vaizdus, kaip žmonės budėjo prie Seimo, kaip ėjo prie televizijos bokšto, prisiminti mes ne tik turime, bet ir privalome,“ – sako E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

Šių metų bėgime dalyvavo apie 30 žmonių, tarp jų ne tik Italijos lietuviai, bet ir jų sutuoktiniai italai, renginyje dalyvavo ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė, ministrė patarėja Laura Tilunaitė, Popiežiškosios Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius, kun. Audrius Arštikaitis, kunigas Vitalijus Kodis.

• 

„Tai yra diena, kuri suvienija. Suvienija kitaip – priverčia mus sustoti ir pamąstyti, kas įvyko. Dauguma prisimename Sausio 13-ą dieną. Kažkas buvo Vilniuje tiesiogiai, kažkas žiūrėjo per televiziją. Ši diena liks kiekvieno iš mūsų širdyje. Aš pati  asmeniškai mačiau, kaip tankai važiavo, kaip tėvelis ėjo, tai iš tikro buvo momentai, kurie įrodė mūsų tautos pasiryžimą, stiprumą, vienybės jausmą. 

Tai yra pavyzdys visam pasauliui, kaip tauta susivienijus, o žmonės vieni kitais pasitikėdami gali parodyti savo poziciją. Akyse ir dabar matau vaizdus, kaip žmonės budėjo prie Seimo, kaip ėjo prie televizijos bokšto, prisiminti mes ne tik turime, bet ir privalome. Buvo 14 aukų, mūsų didvyrių, kurie aukojo savo gyvybes dėl mūsų laisvės,“ – su ašaromis akyse sako E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.

• 

Po pagarbos bėgimo Italijos lietuviai susibūrė pabendrauti, pasidalinti prisiminimais iš Sausio 13-osios įvykių ir pakalbėti apie bendruomenę ir jos planus.

„Tai buvo nuostabi diena susitikti ir praleisti popietę kartu ir pasidalinti savo mintimis, savo džiaugsmais, gimė planų ateičiai. Šie susitikimai jungia bendruomenę ir yra labai svarbūs, tad džiaugiuosi ir dėkoju tiems, kurie prisijungė gyvai arba mintimis,“ – sako tautietė.

Lituanistinėje mokykloje – pamokos Laisvės gynėjų dienos tema

Artėjant Sausio 13-ai Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos pamokos nusidažė Lietuvos vėliavos spalvomis ir žydra – neužmirštuolių spalva. 

Virtualių pamokų metu mažiausieji, 3- 4 metų vaikai karpydami, piešdami ir klijuodami sukūrė Lietuvos vėliavėles su neužmirštuolėmis, 6-7 metų prisiminė Laisvės gynėjų dienos reikšmę, kalbėjo apie tai, kas jiems yra laisvė, piešė televizijos bokštą.

• 

Vyresnieji, 8-15 metų grupės vaikai, istorijos pamokai gavo užduotį pakalbinti savo giminaičius, tėvelius, senelius tiek iš Lietuvos, tiek iš Italijos apie tai, ką jie žino apie 1991 metų sausio 13 d. įvykius.

Kontaktinių pamokų metu Bolonijoje vaikai Laisvės gynėjų dieną prisiminė, dėl ko esame laisvi ir mokėsi dainuoti dainą „Laisvė“ akomponuojant gitara mokytojai Jūratei bei dėliojo dėlionę su Lietuvos kontūrais. 

• 

• 

Pagarbos bėgimai rengiami nuo 1992-ųjų

1990 m. kovo 11-ąją  į galingą tautinį sąjūdį susivienijusi Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomą valstybę, tačiau Sovietų Sąjunga ir toliau demonstravo karinę galią ir tikėjosi smurtu sunaikinti Laisvės siekį. 1991 m. sausio 10-12 dienomis sovietų karinės pajėgos kėsinosi į svarbiausius Lietuvos valstybingumo, strateginius ir infrastruktūros objektus, o sausio 13-ąją, užėmė Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus, kuriuos gindami žuvo 14 Nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista.

Kasmet sausio 13-ąją minima Laisvės gynėjų diena, vyksta daug renginių, o nuo 1992 m. rengiami pagarbos bėgimai „Gyvybės ir mirties keliu“. Bėgimas Vilniuje vyksta nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidoti dauguma žuvusių Laisvės gynėjų iki televizijos bokšto – tragiškos jų žūties vietos. Pagarbos bėgimo idėją perėmė ir diasporoje gyvenantys lietuviai – kasmet visame pasaulyje tautiečiai kartu susirenka ir bėga, taip prisimindami 14 žuvusių tautos herojų.

Sausio 13-osios naktį Vilniuje ar vėliau nuo sužalojimų mirė: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.

• 

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“