Veneto lietuvių bendruomenės vairą perima Baltijos gintaro parduotuvės Italijoje įkūrėja
Veneto lietuvių bendruomenėje – dideli pokyčiai. Rugsėjo 1–2 dieną įvykus rinkimams buvo išrinkta nauja bendruomenės valdyba. Bendruomenės įkūrėja, visus šešerius organizacijos gyvavimo metus jai vadovavusi pirmininkė Dalia Martusevičiūtė valdybos vairą perdavė aktyviai ir gerai ir už Veneto ribų žinomai bendruomenės narei Ramunei Kupšytei. Ilgametė bendruomenės pirmininkė D. Martusevičiūtė portalui ITLIETVIAI.IT apibendrino šešerių metų veiklą ir pasidalino didžiausiais iššūkiais bei pasiekimais. Rugsėjo pradžioje išrinkta bendruomenės pirmininkė R. Kupšytė atskleidė jos prioritetus valdyboje ir tęstinus darbus. Bendruomenės lyderės atskleidžia, kodėl joms asmeniškai svarbu įsitraukti į šią savanorišką veiklą.
Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT
Italijos lietuvių bendruomenėje Veneto tautiečių balsas yra garsiai girdimas jau keletą metų – jie aktyviai reiškiasi socialinėse tinkluose, organizuoja daug įvairių renginių. Bene garsiausiai bendruomenės vardas skambėjo prieš metus – Paduvoje suorganizavus tris dienas trukusį Italijos lietuvių suvažiavimą, skirtą paminėti Vilniaus 700 metų jubiliejų.
Įsikūrė prie šešerius metus
Oficialiai bendruomenė įsteigta ne taip seniai – 2018 m. Iki rugsėjo pradžios organizacijai vadovavusi D. Martusevičiūtė pasakoja, kad tuo metu Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Italijoje pareigas ėjęs Ričardas Šlepavičius skatino kurtis regionines bendruomenes ir tai tapo viena iš paskatų ją įregistruoti oficialiai.
„Paduvoje buvo steigiamas Lietuvos garbės konsulatas ir tuometinis ambasadorius siekė, kad steigtųsi bendruomenės. Atsirado iniciatyvinė grupė, tuo metu jau turėjau ilgą gyvenimo ir profesinę patirtį Italijoje, tad man krito ta atsakomybė“, – apie oficialiai įregistruotos bendruomenės užuomazgas pasakoja lietuvė.
D. Martusevičiūtė sutiko būti pirmininke tiek iš visuomeninių, tiek iš asmeninių paskatų – gyvenimo pokyčiai paskatino ne tik bendruomenei duoti, bet ir iš jos gauti.
„Mano vaikui po mėnesio sukaks 18 metų, taip pat užaugo ir mano bendruomenė, kuri dabar gali egzistuoti be manęs. Šie abu vaikai kartu užaugo, kartais negalėjau dalyvauti sūnaus gimtadienyje, nes būtent tuo metu vyko renginys. Mano vaikas turėjo kitą „brolį“, kuriam irgi reikėjo dėmesio. Kodėl tapau pirmininke? Tuo metu įvyko lūžis, skyrybos, likau be savo atramos taškų ir bendruomenė man padėjo. Ji buvo tie namai, kur jaučiausi saugi, turėjau pasitikėjimą ir padedant kitiems nariams man tai buvo paskatinimas pačiai savo gyvenimą sutvarkyti“, – atvirauja buvusi Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Man bendruomenė buvo ta terpė, kur aš pati užaugau, tai buvo nuostabi patirtis, kuri tave praturtina visom prasmėm. Tai nėra vien tik „mylime Lietuvą ir su trispalve stovim“. Tai yra kiekvieno žmogaus gyvenime praeitas kelias, tu eidamas tuo keliu kartu augi.
D. Martusevičiūtė pripažįsta, kad savanoriškas darbas bendruomenėje atėmė ne vieną vakarą ar savaitgalį, tačiau daug jai davė asmenine prasme.
„Man bendruomenė buvo ta terpė, kur aš pati užaugau, tai buvo nuostabi patirtis, kuri tave praturtina visom prasmėm. Tai nėra vien tik „mylime Lietuvą ir su trispalve stovim“. Tai yra kiekvieno žmogaus gyvenime praeitas kelias, tu eidamas tuo keliu kartu augi. Praėjus šešeriems metams, manyje atsirado ramybė, kad viskas bus gerai ir man, ir bendruomenei“, – džiaugiasi lietuvė.
Išsiplėtė geografija ir atsirado tradicijų
D. Martusevičiūtė pastebi, kad pastaraisiais metais jaunoje bendruomenėje atsirado aktyvių žmonių, sustiprėjo bendruomeniškumo jausmas ir gimė tradicijos.
„Po tų šešerių metų aš matau, kad atsirado naujų tradicijų – pavyzdžiui, minėti Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, artėjant šiai datai žmonės jau pradeda klausti, kada bus Šv. Mišios, tad atsiranda poreikis ir reikia ir toliau organizuoti“, – pasakoja lietuvė.
Didelė dalis Veneto lietuvių gyvena Paduvoje ar gretimuose miestuose. Pašnekovė teigia, kad vienas iš pastarųjų metų valdybos prioritetų buvo įtraukti tautiečius ir iš kitų regiono provincijų.
„Stengėmės skatinti iniciatyvas įvairiose provincijose, nes mūsų bendruomenės komanda buvo daugiau koncentruota Padvuoje, mums buvo lengviau susitikti. Tuo pat metu galvojome, kaip suaktyvinti žmones, kurie gyvena kitose provincijose – Rovige, Venecijoje, Trevize, Veronoje. Stengėmės daryti renginių rotaciją: kad Joninės vyksta, pavyzdžiui, ant Baldo kalno, sausio tryliktąją minime Vičencoje“, – apie jos vadovautos valdybos prioritetus kalba pašnekovė.
Veneto lietuvių bendruomenė pastaraisiais metais yra viena aktyviausių visoje Italijoje, ji dažnai organizuoja įvairius renginius, didžiausiais jų buvo prieš metus Paduvoje vykęs Italijos lietuvių suvažiavimas. Pasak bendruomenės pirmininkės, jos vadovavimo metu jis buvo ir svarbiausiais, ir tuo pačiu sunkiausias įvykis organizacine prasme.
„Pamažu išmokome, kad yra galimybė bendradarbiauti su kitais regionais, rašyti savo ar bendrus projektus. Aišku, didžiausias išbandymas iš praktinės pusės buvo trijų dienų Italijos lietuvių suvažiavimas – Vilniaus 700 metų paminėjimo organizavimas, į kurį suvažiavo virš 100 žmonių. Renginys vyko tris dienas, trijose vietose ir su skirtingomis veiklomis tuo pačiu metu. Bet ir šioje situacijoje, be ruošimosi ir koordinavimo, į pagalbą ateina ir patys bendruomenės nariai ir dalyviai. Tai labai vienijantis renginys ir tikiuosi, kad ši tradicija apkeliaus visus Italijos regionus.
Kitas svarbus renginys buvo projektas „Sutartinių magija“, ir aišku, labai svarbus įvykis bendruomenei buvo Virtualios Italijos lituanistinės mokyklos įsteigimas (vėliau tapusia ir kontaktine – aut. pastaba), kuri veikia nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, bet joje dirba ir mūsų mokytojos, ir mūsų mokiniai. Norėtume, kad Venete atsirastų ir kontaktinė mokykla. Dar viena didelė svajonė, kuri realizavosi yra Lietuvos vietovardžio atsiradimas Italijoje“, – pasakoja lietuvė.
Tęs savanoriškai veiklą
D. Martusevičiūtė 2023 m. pabaigoje buvo išrinkta į Italijos lietuvių bendruomenės krašto valdybą (ITLB), dalyvauja Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veikloje, yra jos Viešųjų ryšių komisijos narė, taip pat yra viena iš Virtualios ir kontaktinės lituanistinės mokyklos vadovių. ITLB vicepirmininkė pasakoja, kad palikusi vadovavimą regiono bendruomenei susikoncentruos į aukščiau minėtas veiklas, o taip pat į atskirus projektus bei bendruomenės visiškai nepaliks.
„Mano veikla vis tiek tęsis, tiesiog koncentruosiuos į kažkokius specifinius projektus ir iniciatyvas, kurias man toliau norisi vystyti, kaip, pavyzdžiui, kontaktinės lituanistinės mokyklos įkūrimas Venete, ilgamečio „Lietuviška Italija“ žemėlapio projekto veiklų tęsimas.
Tuo pačiu noriu turimą patirtį panaudoti, perduoti į eksperimentinę Italijos lietuvių krašto bendruomenės valdybą. Kalbant apie naujai išrinktą Veneto lietuvių bendruomenės valdybą, manau, laikas augti naujai kartai, nes ji ir užaugo per tuos šešerius metus – atsirado naujų žmonių, labai tuo džiaugiuosi.
Gyvenu Venete, tad natūralu, kad mane veikia įvykiai ir žmonės, kurie yra čia. Pas mus vyksta ir Venecijos bienalė, ir kino festivaliai, ir atvažiuoja menininkai, rengiami projektai – kaip 2021 m. vykęs renginys „Sutartinių magija“. Venetas visada bus tarp mano prioritetų“, – pasakoja tautietė.
Pasitiki nauja pirmininke
D. Martusevičiūtė sako gerai pažįstanti naujai išrinktą bendruomenės pirmininkę Ramunę Kupšytę ir tiki sėkmingu jos vadovavimu.
Ramunė yra ir visuomeninis žmogus, ir meno žmogus – ji aktyviai dalyvauja renginiuose, juos veda, juose dainuoja. Ji visada pasižymėjo atsakingumu, pasiruošimu, organizuotumu. Manau, kad šios savybės jai tik pravers, o šita patirtis jai suteiks spindėsio ir papildys jos gyvenimą naujom spalvom.
„Mačiau, kad ji turi lyderystės savybių, kurios gali būti tinkamos tolesniam bendruomenės vadovavimui. Esu įsitikinusi, kad jos vadovavimas bus sėkmingas ir atneš naujų vaisių bendruomenei, kuri iš to praturtės. Linkiu ir jai praturtėti iš šios patirties.
Ramunė yra visiškai realizavęs save žmogus Italijoje, taip pat ir profesinėje srityje. Yra patyrusi ir išbandymų, nes kažkuriuo gyvenimo momentu nusprendė įsteigti savo verslą istoriniame Basano (ital. Bassano del Grappa – aut. pastaba) centre – tai tikrai buvo didelis iššūkis, tačiau šis verslas yra sėkmingas. Jei tai yra sėkmės žmogus profesinėje srityje tai yra labai gerai, tai parodo žmogaus charakterio savybes.
Tuo pačiu Ramunė yra ir visuomeninis žmogus, ir meno žmogus – ji aktyviai dalyvauja renginiuose, juos veda, juose dainuoja. Ji visada pasižymėjo atsakingumu, pasiruošimu, organizuotumu. Manau, kad šios savybės jai tik pravers, o šita patirtis jai suteiks spindėsio ir papildys jos gyvenimą naujom spalvom“, – mąsto Italijos lietuvių krašto bendruomenės vicepirmininkė.
Nauja bendruomenės pirmininkė: atėjo noras padaryti daugiau
Naujoji Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Ramunė Kupšytė yra pažįstama ne tik Italijos lietuviams, bet ir Lietuvoje – apie jos įkurtą Baltijos gintaro parduotuvę „La via dell’ambra“ Bassano del Grappa mieste yra ne kartą skelbusi Lietuvos žiniasklaida.
Visiems ateina savas laikas, kai tas lietuvybės propagavimas pasidaro labai artimas. Žinoma, visada buvau įsimylėjusi savo šalį, savo žemę ir per mano darbą tai matosi, bet kažkaip prieš tuos trejus-ketverius metus atėjo noras kažką daugiau padaryti
R. Kupšytė Italijoje gyvena jau 17 metų, o Veneto lietuvių bendruomenės valdybos sudėtyje yra nuo 2021 m.
„Visiems ateina savas laikas, kai tas lietuvybės propagavimas pasidaro labai artimas. Žinoma, visada buvau įsimylėjusi savo šalį, savo žemę ir per mano darbą tai matosi, bet kažkaip prieš tuos trejus-ketverius metus atėjo noras kažką daugiau padaryti“, – sako lietuvė, bendruomenėje prisidėjusi prie debatų ir konferencijų politinėmis ir istorinėmis temomis organizavimo.
Pašnekovė pasakoja, kad prieš porą metų gimus sūnui Jonui, motyvacija daugiau prisidėti prie bendruomenės veiklos dar labiau išaugo – su vaiku ji kalba tik lietuviškai ir pripažįsta, kad gyvenant itališkoje aplinkoje tai nėra lengva.
„Kalbėti su Jonu 100 proc. lietuviškai yra sunku iš socialinės pusės, nes esi vienas, kaip pirštas ir niekas tavęs nesupranta ir dar dėl to, kad vaikas bet kuriuo atveju šnekės itališkai, nes praleidžia didžiąją dalį laiko mokymosi įstaigose, kur kalbama tik itališkai. Todėl rasti tų būdų, kur jis galėtų girdėti lietuvių kalbą man pasirodė labai svarbu. Ypač paskutinis suvažiavimas, kuris praeitais metais vyko Venete, labai uždegė, davė daug noro daryti, veikti, galų gale visi per suvažiavimus susitinkame gyvai ir tas ryšys labai stipriai užsimezga ir tada stimulo veikti yra daugiau“, – mano R. Kupšytė.
Veneto lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė pasakoja, kad pirmieji žingsniai po rinkimų valdybai buvo susiskirstyti pareigomis ir ruoštis netrukus vyksiančiam renginiui Paduvoje – „Tautų piknikui“ (ital. „Picnic del mondo“). Ši iškyla yra festivalio „Solidaria“ dalis, joje dalyvaus virš 20 įvairių pasaulio šalių atstovų, bus surengtos veiklos tiek suaugusiems, tiek vaikams. Kiekviena šalis svečius supažindins su nacionaliniu maistu ir turės 15 min. prisistatyti laisva forma – muzikali Veneto lietuvių bendruomenė nusprendė tai padaryti dainuojant.
„Valdyboje esame trys seni nariai, ir trys nauji nariai, naujiems stengiamės perduoti informaciją, kaip viskas veikia, pasiskirstėme pareigomis. Stengiamės susikoncentruoti į artimiausius renginius – pirmas bus rugsėjo 22 dieną – tautų piknikas, ruošiamės jam. Nusprendėme dainuoti, nes jau vien mūsų valdyboje yra trys dainuojantys žmonės, atrinkome dainas, atliksime vieną sutartinę ir ruošime šaltibarščius ir keptą duoną“, – atskleidžia R. Kupšytė.
Bendruomenės pirmininkė sako, kad pirmiausia nori tęsti buvusios valdybos pradėtus darbus, taip pat stiprinti bendruomenės narių tarpusavio ryšį susitinkant per oficialius ir neoficialius renginius.
„Praėjusi valdyba, ypač Dalia (Martusevičiūtė – aut. pastaba) numynė kelią ir jį padarė labai tinkamą ir manau, kad reikia sekti būtent tą liniją. Mūsų bendruomenė yra viena aktyviausių Italijoje, darome nemažai renginių, įvairiausių švenčių – nuo Kalėdų iki Vasario 16-sios – visos tautinės šventės visada bus švenčiamos, taip pat norisi dar daugiau laiko skirti kultūrai.
Mane labai domina būtent kultūriniai, istoriniai aspektai, susitikimai, konferencijos. Taip pat svarbus ir pačios bendruomenės narių suartėjimas. Pastaraisiais metais labai išsiplėtė mūsų ratas, bet, kaip visada, kuo labiau vieni kitus pažinsim, tuo bus daugiau noro ateityje būti aktyviems. Tas buvimas kartu, nebūtinai visada dėl kažkokios priežasties, yra labai svarbus. Norėčiau kaip įmanoma daugiau susitikti bendruomenės rate, kad ir tiesiog pabendrauti, pavalgyti kartu ir stiprinti tą savitarpio ryšį“, – apie planus pasakoja R. Kupšytė.
Ji teigia, kad vienas iš valdybos prioritetų bus ir toliau decentralizuoti bendruomenės susitikimų geografiją, tęsiant kadenciją baigusios valdybos darbą.
„Šių metų liepą suorganizavau himno giedojimą Basane. Atvyko žmonės, kurie nesilankė mūsų bendruomenės renginiuose net kelerius metus, todėl, kad renginiai dažnai būna Padovoj, ar toliau. Labai svarbu yra decentralizuoti bendruomenės veiklą, paįvairinti vietoves, nes yra nemaža dalis lietuvių būtent Vičencos, Skijaus, Tjenė (ital. Vicenza, Schio, Thiene) teritorijose, kurie tarpusavyje susitinka ir susidaro tarsi atstumas tarp Paduvos ir Vičencos lietuvių. Tad norisi paįvairinti renginių geografiją tam, kad išjudintume Venete gyvenančius tautiečius – man tai yra vienas iš uždavinių.
Dar viena svarbi Dalios idėja, kurią labai palaikau – ateityje turėti kontaktinę lituanistinę mokyklą – tai būtų man labai svarbu asmeniškai. Perduoti lietuvių kalbai vien kalbėjimo neužtenka ir kontaktinė mokykla būtų labai svarbi. Žinoma, nors, mokytojų atsirastų, būtų problemų su logistika, bet čia viena iš tokių svajonių, kurią aš labai palaikau“, – prioritetus vardija R. Kupšytė.
Valdybos pirmininkė tikisi, kad į bendruomenės veiklą įsitrauks vis daugiau žmonių.
„Nebūtina turėti didelių projektų, bet svarbu, kad būtų daroma, kad susipažintume, visus išklausytume, kad mūsų bendruomenės veikla nebūtų tik valdybos veikla, kad tos iniciatyvos ateitų nuo visų bendruomenės narių. Norisi betarpiškumo, kad užmegztume kuo artimesnį ryšį vieni su kitais. Man šitie dalykai yra svarbūs“, – apie planus pasakoja R. Kupšytė.
Italijos lietuvės įkurta gintaro parduotuvė pernai atšventė 10-ies metų jubiliejų. Pašnekovė mano, kad kai kurie versle įgyti įgūdžiai jai turėtų padėti vadovaujant valdybai, tačiau reikės išmokti ir nemažai naujų dalykų.
„Organizuotumas, vadybos įgūdžiai man padės, bet tuo pat metu versle yra daug dalykų, kurie negali būti taikomi savanoriškoje veikloje. Reikės turėti pakantumo, išklausyti kito nuomonę, būti diplomatiškesnei, rasti bendrą sprendimą, bendrą kompromisą, nes čia nėra įmonė ir visų nuomonės yra svarbios, o jų gali būti labai daug. Tai bus pakankamai didelis iššūkis, nes aš esu įpratusi dirbti verslo sąlygomis o čia reikia ir daug žmogiškumo – bandysime šiuos du aspektus derinti,“ – sako R. Kupšytė.
Ji palankiai vertina komandą, kuriai vadovaus.
„Iniciatyvūs žmonės, gabūs žmonės, manau, kad bus labai įdomu,“ – optimistiškai pokalbį baigia naujoji Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Rinkimai į Veneto lietuvių bendruomenės valdybą vyko nuotoliniu būdu rugsėjo 1-2 dienomis.
Naująją valdybą sudaro:
Ramunė Kupšytė – bendruomenės pirmininkė
Giedrė Rutkauskaitė – vicepirmininkė
Elžbieta Guščiūtė – sekretorė
Vilma Slažinskaitė – iždininkė
Vaida Kasparavičiūtė – laisva narė
Inga Jonaitytė – IT specialistė
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“