Apdovanota Virtuali lituanistinė Italijos mokykla: labiausiai mus motyvuoja vaikų šypsenos
Savo idėjomis tikinčių žmonių negali sustabdyti jokia pandemija. Tą įrodė mažiau nei prieš pusmetį įkurta Virtuali lituanistinė Italijos mokykla, sulaukusi ypatingo, diasporos profesionalų indėlį į šalies augimą įvertinančio Globalios Lietuvos apdovanojimo. Mokykla – 6 jos mokytojos bei įkūrėjos Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio ir Aurelija Orlova – nuskynė laurus kategorijoje „Už jaunųjų talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje“. Laureates tiesioginiame eteryje paskelbusi Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė pabrėžė, kad mokyklos įkūrėjos ir mokytojos įveikė pandemiją, nes sudėtingu pasauliui metu rado būdą kaip tiesti lituanistinio švietimo tiltus.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Skubiai perkelti lituanistinį švietimą į virtualią erdvę atrodė kone vienintelė išeitis Italijoje, kuri pandemijos kirčius ypač skaudžiai pajuto pirmoji Europoje. Užsidarius mokykloms, ant plauko pakibo ir lituanistinių mokyklėlių veikla. Tačiau nėra padėties be išeities – tai dabar galėtų paliudyti stebuklui prilygstanti Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos istorija.
Vos paskelbus žinią apie mokyklos įkūrimą, per dvi dienas į ją suplaukė net 150-ies vaikų registracijos. Savotišku rekordu galima vadinti ir mokyklos startą – nuo pradinės idėjos iki pirmosios pamokos tepraėjo vos keletas savaičių, kai trys, pagal amžių suskirstytos vaikų grupės, jau galėjo kibti į mokslus.
6 profesionalios, neatlygintinai dirbančios mokytojos, vaikams pasiūlė įvarių pamokų: lietuvių kalbos, istorijos, pasaulio pažinimo, muzikos ir meno. Geografija plėtėsi: prie mokyklos prisijungė lietuvių vaikai iš Šveicarijos, bei tolimųjų Taivano ir Malaizijos.
Sienų, klasių ir suolų neturinti mokykla pritraukė tiek mokinių, kiek visos Italijos lituanistinės mokyklėlės dar nebuvo regėję. Nenuostabu, joje dabar gali mokytis vaikai iš tokių miestų ir miestelių, kur lituanistinių mokyklėlių tiesiog nėra.
Nėra padėties be išeities – tai dabar galėtų paliudyti stebuklui prilygstanti Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos istorija.
Toks rezultatas neliko nepastebėtas. Globalios Lietuvos apdovanojimuose, rengiamuose nevyriausybinės organizacijos „Global Lihuanian Leaders“, Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjos Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio ir Aurelija Orlova premijuotos už virtualios mokyklos įkūrimą ir modernų pasaulio lietuvių vaikų ugdymą.
„Iš tikrųjų tai moterys nugalėjusios pandemiją. Su šešiomis kitomis mokytojomis jos ne tik padvigubino besimokančiųjų skaičių lietuviškoje mokyklėlėje, bet prijungė vaikus iš tolimojo Taivano, Malaizijos, taip pat ir Šveicarijos“, – skelbdama nominacijos „Už jaunųjų talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje“ laureačių pavardes, sakė lituanistinio švietimo užsienyje globėja Diana Nausėdienė.
Globalios Lietuvos apdovanojimuose Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjos premijuotos už virtualios mokyklos įkūrimą ir modernų pasaulio lietuvių vaikų ugdymą.
Pasaulio lietuvių profesionalų darbus vertinančiuose Globalios Lietuvos apdovanojimuose lituanistiniam švietimui skirta kategorija atsirado pirmą kartą. Organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Aušra Kukelkaitė portalui ITLIETUVIAI.IT pabrėžė, kad tokios kategorijos trūko, nes lituanistinis švietimas auginant šalies ateities lyderius yra kertinis akmuo.
„Kalba yra tas esminis polis, ant kurio statome užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų santykį su Lietuva. Kalbos mokėjimas palieka atviras duris užaugus ir išsimokslinus rinktis Lietuvą kaip savo gyvenimo ir karjeros šalį, o likus pasaulyje – grįžti į Lietuvą savo darbais, kontaktais, ekspertiniais patarimais. Lietuvai tai neįkainojamas talentų šaltinis, dėl kurių pasaulio šalys vis aršiau konkuruoja.
Todėl Globalios Lietuvos apdovanojimų komisija nusprendė, kad apdovanojimų paveikslas nėra pilnas, neįvertinus žmonių, užsienyje mokančių lietuvių kalbos, nuopelnų, ypatingai praėjusiais metais, kurie iš visų pareikalavo didelio atkaklumo ir kūrybiškumo.
Džiaugiamės, kad šią apdovanojimų kategoriją sutiko globoti Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuri turi didžiausią institucinę atmintį ir patirtį veikiant šiame lauke, ir galėjo mums padėti išrinkti laimėtoją“, – sakė A. Kukelkaitė.
„Lituanistinės mokyklos tai mūsų ateities lyderių lopšys, išsiubuojantis įvairiais būdais mūsų jaunuosius lietuvius į globalų pasaulį, tačiau jų žingsniai tvirti, nes jie jau turi įtvirtintus identiteto pamatus, ryšį su Lietuva ir trispalvę širdyje“, – sakė Italijos virtualią mokyklą apdovanojimams pateikusios Pasaulios lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė.
Mokyklos bendraįkūrėja, Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė E. Simonkevičiūtė Di Meglio portalui ITLIETUVIAI.IT prisipažino, kad iššūkių kuriant mokyklą būta, tačiau pradėjus darbą atsiskleidė ir daug virtualaus mokymosi privalumų.
„Perėjimas į virtualią erdę atvėrė labai daug galimybių. Turime kvalifikuotas įvairių dalykų mokytojas, gyvenančias skirtinguose Italijos regionuose nuo šiaurės iki pietų. 13 pamokų per savaitę įvairioms amžiaus grupėms, kai kontaktines pamokas galėdavome pasiūlyti vieną kartą į savaitę ar vos kartą į mėnesį.
Labai džiaugiamės, kad suteikėme galimybę mokytis vaikams iš įvairių miestų ir miestelių, kur lituanistinių mokyklų nėra. Dabar šie vaikai turi vienodą galimybę gauti lituanistinį švietimą su viena veikiančia programa Italijoje“, – sakė E. Simonkevičiūtė Di Meglio.
Kartu su ja mokyklą kūrusi Pjemonto regiono bendruomenės pirmininkė Aurelija Orlova sako, kad apie jokį apdovanojimą mokyklos steigėjai net negalvojo. O ir dabar geriausiu įvertinimu laiko tėvų ir vaikų šypsenas.
„Kalba yra tas esminis polis, ant kurio statome užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų santykį su Lietuva“, – A. Kukelkaitė.
„Kaip dabar pamenu pačią pradžią ir Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos idėją – tuomet net neįsivaizdavome į ką ji pavirs, ar sugebėsime. Ką jau kalbėti apie apdovanojimą. Neįsivaizdavome, kad mokykla sulauks tiek dėmesio, kad kitos šalys kreipsis dėl konsultacijų. Bet visos gerai susistygavusios komandos dėka pasiekėme nerealiai daug.
Džiaugiuosi už visą komandą, kuri yra stipri, nepaisant mus skiriančių atstumų. Tai dar vienas įrodymas, kad einame teisingu keliu. Nors, matyt, geriausias apdovanojimas yra pačių vaikų ir tėvelių atsiliepimai“, – džiaugėsi A. Orlova. Ji pabrėžė, kad šis apdovanojimas tai viso lituanistinio švietimo užsienyje laimėjimas, nes ši kategorija buvo pripažinta kaip trūkstama detalė Lietuvos lyderių apdovanojimų mozaikoje.
Virtuali mokykla veiklą ketina tęsti ir pandemijai pasitraukus. Kaip pabrėžė Pirmoji Lietuvos ponia D. Nausėdienė, visų lituanistinių mokyklų indėlis į šalies augimą labai svarbus, nes per jas skleidžiasi neeilinė lietuviškosios kultūros ir tapatybės saugojimo misija.
„Lituanistinis švietimas užsienyje yra tas realus tiltas per kurį mes kuriame vieningą ir globalią Lietuvą. Lietuvių kalba yra lingvistinis perlas, kurį privalu išsaugoti pasaulio kultūrai ir mums patiems“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Virtualioje lituanistinėje Italijos mokykloje lietuvių kalbą ir literatūrą dėstanti mokytoja Kristina Janušaitė-Valleri džiaugiasi, kad mokyklos pastangos skleisti lietuvybę Italijoje buvo įvertintos.
„Lituanistinis švietimas užsienyje – svarbi veiklos sritis, reikalaujanti nemažai pastangų, įdirbio. Tai viena iš konkrečių galimybių kurti vieningą ir globalią Lietuvą. Lietuvių kalba, viena iš archaiškiausių indoeuropiečių kalbų, yra lingvistinis turtas, brangakmenis, kurį svarbu išsaugoti.
„Lietuvių kalba yra lingvistinis perlas, kurį privalu išsaugoti pasaulio kultūrai ir mums patiems“, – D. Nausėdienė.
Lituanistinis ugdymas gyvenantiems užsienyje, ypač vaikams, augantiems dviejų kultūrų šeimose, yra galimybė geriau pažinti ir savo lietuviškąją tapatybę. Kita vertus, lituanistinis ugdymas svarbus ir tėveliams, tokiu būdu išlaikant ryšį, sąsajas su Tėvyne, skatinant savo vaikus atsigręžti į lietuviškąsias šaknis per įvairius lietuvių kalba mokykloje dėstomus dalykus“, – portalui ITLIETUVIAI.IT apie lituanistinio švietimo svarbą kalbėjo K. Janušaitė – Valleri.
Virtuali Italijos lituanistinė mokykla jau paskelbė apie naujų mokinių priėmimą. Nuo sausio prie mokyklos turėtų prisijungti ir lietuvių vaikai iš Didžiosios Britanijos ir Šri Lankos. Visi mokyklos mokytojai ir organizacinė komanda dirba savanoriškais pagrindais.
