Savaitgalį Paduvos miestas prakalbo lietuviškai: Italijos lietuviai minėjo Vilniaus 700 metų jubiliejų
Rugsėjo 22-24 dienomis vykęs kasmetinis Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas sutraukė nemažą būrį tautiečių iš visos šalies. Viename seniausių Europos universitetų – Paduvos šeštadienį viešėjo Lietuvos kultūra: skambėjo LDK laikų muzika, žymūs istorikai skaitė pranešimus apie Lietuvą ir Italiją jungiančias sąsajas, įspūdingo grožio salėje vyko tautodailininkių darbų paroda. Diskutuota ir aktualiomis temomis – apie kitais metais vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo ir svarbius Italijos lietuvių bendruomenės įvykius. Renginio dalyviai akcentavo Vilniaus miesto bei jo sąsajų su Paduva išskirtinumą. „Paduvoje gyvuoja vienas seniausių Europos universitetų, o vienas garsiausių jo studentų – Steponas Batoras – Abiejų Tautų Respublikos valdovas ir Vilniaus universiteto įkūrėjas. Aktyvūs ryšiai tarp Vilniaus ir Paduvos universitetų yra palikę ryškų 700 metų jubiliejų mininčio Vilniaus istorijoje“, – sakė suvažiavimo dalyvius sveikinusi Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė.
Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT
Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas vyko jau 7-ąjį kartą, kasmet jį organizuoja vis kitame šalies regione gyvenantys lietuviai. Šių metų renginio organizatoriai – Veneto lietuvių bendruomenė šiemet švenčia 5 metų jubiliejų. Bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė kartu su vicepirmininke Giedre Rutkauskaite dvejus metus planavo Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtą renginį, kruopščiai derindamos jo programą.
„Norėjome parodyti, kad mūsų bendruomenė išaugo, subrendo ir yra pajėgi žengti didesnį žingsnį: organizuoti Italijos lietuvių suvažiavimą. Pradinės suvažiavimo idėjos buvo įgyvendintos visos ir tuo didžiuojamės, – ITLIETUVIAI.IT sakė D. Martusevičiūtė, – Atvežėme į vieną seniausių pasaulio universitetų Lietuvos kozirius: istorikus, nacionalinio muziejaus ekspertus, muziką, tautodailininkus. Tai buvo nuosekliai planuojamas, renginys – eruditas.“
Šalia Paduvos numatoma atidaryti Lietuvos vardo parką
Penktadienio popietę renginys prasidėjo oficialiu Lietuvos respublikos (LR) ambasadorės Romoje Dalios Kreivienės susitikimu su greta Paduvos esančio miestelio Cadoneghe miesto meru Marco Schiesaro.
Rugsėjo 22 d. planuotas Lietuvos vardo parko atidarymas neįvyko, nes iš Italijos institucijų laiku nebuvo gauti tam skirti leidimai. Ambasadorės D. Kreivienės ir miesto mero M. Schiesaro susitikimo metu pastarasis žadėjo netrukus išspręsti šią techninę problemą. Ambasadorė su meru aptarė ir potencialų Lietuvos ir Cadoneghe bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
Vakare dalyvius priėmė Šv. Antano bazilikos rektorius vienuolis Antonio Ramina. Tautiečius jis palydėjo po daug saitų su Lietuva turinčią baziliką (plačiau apie didikų Sapiegų atminimą saugančią koplyčią skaitykite ITLIETUVIAI.IT straipsnyje.) ir davė palaiminimą. Suvažiavimo dalyviai apsilankė ir garsiojoje Prato della Valle aikštėje, kur įamžinti ir Abiejų Tautų Respublikos monarchai (plačiau skaitykite).
Suvažiavimas – oficiali Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis
Pagrindiniai suvažiavimo renginiai vyko šeštadienį. Apie 100 renginio dalyvių sveikino LR ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė, iš Vokietijos atvykusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Dalia Henke, LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Paduvos miesto savivaldybės ir universiteto atstovai. Italijos lietuvių suvažiavimas buvo įtrauktas į oficialią Vilniaus 700 metų jubiliejaus programą, malonia staigmena dalyviams tapo Vilniaus mero Valdo Benkunsko kreipimasis nuotoliniu būdu.
„Džiugu, kad Vilniaus jubiliejus švenčiamas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ypač tokioje šalyje, kaip Italija, kurios architektūrinė ir kultūrinė įtaka yra neatsiejama nuo Vilniaus esybės. Šiandien vaikštant Vilniaus gatvėmis aiškiai matoma italų įtaką mūsų miestui. Nuo daugybės barokinių bažnyčių iki grakščiomis itališkomis arkadomis papuoštų kiemų“, – vaizdo įraše sakė sostinės meras.
Italijos lietuvių bendruomenė – negausi, bet aktyvi
PLB vadovė D. Henke pabrėžė Italijos lietuvių bendruomenės išskirtinumą.
„Lietuvių Italijoje gyvena ne taip skaitlingai (apie 5000 – aut. pastaba), bet esate labai kokybiška bendruomenė. Pirmieji įkūrėte visiems žinomą portalą ITLIETUVIAI.IT, Virtualią lituanistinę Italijos mokyklą, turite ne vieną fizinę lituanistinę mokyklą ir drąsiais rengiate renginius. Esate geras pavyzdys kitoms lietuvių bendruomenėms bei tiesiate tiltus – suvažiavimuose dalyvauja net tik lietuviai, bet ir italai, taip pat turite savo šalies atstovę PLB valdyboje – Aureliją Orlovą“, – džiaugėsi PLB valdybos pirmininkė.
LR ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė priminė istorinę Italijos lietuvių bendruomenės svarbą okupacijos metais ir akcentavo kitais metais vyksiantį išeiviams itin svarbų įvykį – referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.
„Po Antrojo pasaulinio karo Italijoje įsikūrusi lietuvių bendruomenė sugebėjo įtikinti Italijos vyriausybę nepripažinti Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos. LR pasai čia buvo pripažįstami visą okupacijos laikotarpį. Nuo pat pradžių čia Italijos lietuvių bendruomenę įkūrę žmonės sunkiai dirbo tam, kad Italijos lietuvių lūpose nepranyktų lietuviškas žodis, o Lietuvoje – šalies laisvės siekis. Kitų metų gegužę referendume balsuosime dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę reiškia galimybę neprarasti ryšio su gimtąja šalimi ir tai – šansas dar didesnei bendrystei tarp gyvenančių Lietuvoje ir svetur, – sakė LR ambasadorė, – Tikiu, kad visi kartu tiek Lietuvoje, tiek svetur gyvenantys susitelksime, kad referendumas įvyktų ir būtų užtikrinta teisė į Lietuvos pilietybės išsaugojimą“, – sakė ambasadorė.
Paduvos universiteto profesorė Alessandra Petrina džiaugėsi, kad LDK laikais užmegzti ryšiai tarp Lietuvos ir Italijos gyvi ir dabar.
„Su Vilniaus universitetu turime daug ir turtingų sąsajų. Jų turėjome nuo seno ir turime ligi šiol. Per amžius LDK buvo Paduvos draugė, mums atvežėte studentų ir mokslininkų. XVII, XVII a. Paduva savo ruožtu į Lietuvą išsiuntė verslininkus, prekybininkus, darbininkus. Pastaraisiais metais, Europos universitetų aljanso „Arqus“ pagalba skatinami naujų kartų mainai. Paduvos universiteto studentai pažįsta Vilnių, Lietuvą, Lietuvos studentai atvyksta mokytis čia. Šiais pilkais laikais tai yra puikus vilties ženklas ateičiai,“ – sakė prof. A. Petrina.
Prof. A. Bumblauskas: Vilnius – unikalus
Šeštadienio rytą vyko išskirtinė konferencija „Istorijos kryžkelės“, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti.
Konferencijos intarpuose dalyvius užbūrė LDK laikų muzikos garsai. Išilgine fleita ir gotikine arfa grojusi senosios muzikos ekspertė Ieva Baublytė vilkėjo pagal archeologinius radinius sukurtus suknelę ir aksesuarus. Keletą metų Italijoje gyvenusi lietuvė grįžo į Vilnių, tačiau išlaikė šiltus ryšius su Veneto bendruomene.
„Mane labai sužavėjo, kiek širdies ir atidumo organizatoriai įdėjo į šį renginį, – ITLIETUVIAI.IT įspūdžiais dalijosi muzikantė, – Jautėsi daug šilumos ir nesureikšminto, nesuvaidinto džiaugsmo. Užmezgiau naujų pažinčių, pagalvojau, kiek įdomių lietuvių gyvena Italijoje.“
Suvažiavimo garbės svečias profesorius Alfredas Bumblauskas dalyvius lyg laiko mašina skraidino per 700 Vilniaus metų. Profesorius siūlė į Vilniaus istoriją pasižiūrėti pro kitus akinius. Jo teigimu, Lietuvos sostinę reikia pažinti giliau, atrandant pamirštas Vilniui svarbias istorines asmenybes ir simbolius.
„Vilniaus 700-čio proga yra būtinas naujas Vilniaus perskaitymo poreikis. Turime atpažinti, kad gyvename unikaliame, fantastiškame mieste“, – sakė prof. A. Bumblauskas.
Pranešėjas priminė ir Vilniaus universiteto išskirtinumą XVI amžiuje: „Daug Europoje universitetų, Paduvos vienas iš jų. Bet šiaurės giriose yra vienintelis Europos universitetas – Vilniaus. Kaip sakė Česlovas Milošas, „su nublokšta, debesis primenančia italų architektūra, italų baroku – šiaurės giriose“. Įtakos erdvės požiūriu Vilniaus universitetui neturi lygių nei vienas kitas universitetas Europoje. VU erdvė yra iki Dniepro. Ukrainos kijevietiškas, kazokų barokas yra iš Vilniaus. Net už Dniepro esantis Barokas yra Vilniaus kilmės,“ – sakė VU Istorijos fakulteto profesorius.
Apie seniausius ryšius byloja Romos imperijos laikų moneta
Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų Rūmų užsienio ryšių vadove Daiva Mitrulevičiūte italų kalba skaitė pranešimą apie „Itališkus ženklus Vilniuje“, kurių yra išties daug. Vienas iš seniausių – Lietuvos teritorijoje rasta Romos imperijos laikų moneta, atkeliavusi į mūsų šalį gintaro keliu.
„Be abejo, itališkos kultūros „sprogimas“ įvyksta tada, kai į Lenkiją ir Lietuvą atvyksta Bona Sforza. Žymios Milano šeimos palikuonė, kurios mama buvo Isabelė Aragonietė. Iš daugybės Lietuvoje ir Lenkijoje praleistų metų mažiausiai septynerius ji gyveno Vilniuje. Kartu su B. Sforza atvyko ir visas dvaras – ne tik menininkai ir skulptoriai, bet ir dvasininkai, sodininkai, virėjai – daugybė italų, kurie persikėlė į Lietuvą“, – sakė D. Mitrulevičiūtė.
Mokslininkė priminė, kad prie daugelio Vilniaus baroko stiliaus ir renesanso bažnyčių dirbo Italijos architektai arba jų mokiniai, o vienas iš svarbiausių paminklų, kuris jungia Vilnių su Italiją yra šv. Kazimiero koplyčia.
„Tiek iš išorės, tiek viduje – apstu sąsajų su Italija. Čia dirbo ne vienas italų architektas, kūręs ir Romoje, tad architektūra primena Romos architektūros stilių,“ – sakė D. Mitrulevičiūtė.
Šv. Kazimiero koplyčia turi panašumų su Romos Šv. Marijos bažnyčios Šv. Siksto ir Šv. Pauliaus koplyčiomis.
LDK didikų vaikai į Paduvą važiavo tarsi į „Erasmus“
Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų Rūmų edukacinio skyriaus metodininkė Dr. Nijolė Nelija Kostinienė pranešime „LDK auksinio jaunimo studijos Paduvos ir kituose Italijos universitetuose“ papasakojo, kodėl LDK didikų vaikai studijoms rinkosi būtent Italijos universitetus. Mokslininkė juokavo, kad tuo metu lietuviams mokymasis užsienio universitetuose buvo savotiška „Erasmus“ programa.
„Iki XVI a. vidurio sistemingą išsilavinimą, patvirtintą moksliniu laipsniu, siekė įgyti viduriniosios bajorijos sluoksniui priklausantys gabūs jaunuoliai, kuriems išsilavinimas galėjo atverti galimybę daryti karjerą stambių magnatų, o gal net valdovo dvare,“ – sakė dr. N. Kostinienė.
Pasak LDK Valdovų Rūmų atstovės, XVI-XVII a. valdančiojo elito vaikai dažnai pasirinkdavo studijuoti Italijos universitetuose, nors nuo Lietuvos bene 2 tūkst. kilometrų nutolusi šalis tais laikais nebuvo lengvai pasiekiama.
Pagrindinės pasirinkimo priežastys buvo ilgamečiai ryšiai su Popiežiaus sostu, Italijos universitetų atvirumas užsieniečiams bei geri kitų ten studijavusiųjų atsiliepimai. Populiariausias tarp LDK jaunimo buvo būtent Paduvos universitetas.
„Po studijų į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę sugrįžęs „auksinis jaunimas“ ne tik padarė puikias politines karjeras, bet tikslingai siekė išplėsti Vilniaus universitetą, fundavo mokymo įstaigų tinklo plėtimą,“ – sakė pranešėja.
Daugiakultūris miestas su nepagaunamu identitetu
Lietuvoje gyvenantis italas, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, dr. Andrea Griffante pastebėjo, kad ne tik istoriškai, bet ir per pastaruosius dvejus dešimtmečius italų diaspora Lietuvoje vis auga ir įvairių sričių profesionalai įneša savo indelį į Lietuvos vystymąsi. Konferencijai jis paruošė pranešimą „Tarp sapno ir tikrovės: XX amžiaus Vilnius italų akimis“.
„Ką mato antrąjį, trečiąjį XX a. dešimtmetį į Vilnių atvykę italų žurnalistai? Keistą, sumišusį miestą. Reikia paminėti, kad žurnalistai, kurie atvyksta į Vilnių tuo metu yra intelektualai, užaugę fašistinės Italijos atmosferoje. Taigi šie žmonės blogai, neryškiai mato ir pačioje Italijoje esančią įvairovę“, – sakė A. Griffante.
Tarpukariu Lietuvoje apsilankiusių žurnalistų tekstuose Vilnius aprašomas kaip daugiakultūris miestas, bet tai, to meto italų akimis, buvo labiau neigiamas dalykas.
„Miestas su neapibūdinamu, nepagaunamu identitetu, teritorija, kurioje neužsilaiko, visų ir kartu niekieno teritorija“, – to meto žurnalisto žodžius citavo A. Griffante.
„Nuo 1940 m., Sovietų okupacijos pradžios Vilnius italų akyse staiga tampa „lietuvišku“, išnyksta daugiakultūriškumas. Vis dėlto, nebe iš Italijos, o iš Maskvos atvykdavę italų žurnalistai europietiškai atrodantį Vilnių matė daug pozityvesnėje šviesoje, nes lygino nebe su Italija, o su „pilka Maskva“.
Vilniuje sovietmečiu apsilankę italai sostinę apibūdino ir kaip „jaunimo miestą, išplėštą iš Europos rankų“.
Diskusijoje apie referendumą – dviračių sporto čempionė D. Žiliūtė
Šeštadienio popietės akcentu tapo diskusija apie 2024 m. gegužę vyksiantį pilietybės išsaugojimo referendumą. Diskusijos pradžioje savo Lietuvos pilietybės praradimo ir atgavimo istoriją papasakojo Pasaulio ir olimpine dviračių sporto čempionė Diana Žiliūtė. Dviratininkė 10 metų rašė laiškus į Lietuvos prezidentūrą, kol pagaliau už sportinius nuopelnus išimties tvarka Lietuvos pilietybė jai buvo sugrąžinta.
„Apsiverkiau. Tai buvo pergalė, bet kitokia pergalė. Ji nepriklausė nuo mano fizinio ir moralinio pasiruošimo, tai nepriklausė nuo manęs, priklausė nuo kažko kito ir galėjau tik laukti“, – sakė Lietuvai 17 medalių iškovojusi Italijos lietuvė.
Daugiadienių dviračių lenktynių „Tour de France“ nugalėtoja apgailestavo, kad išeiviai kartais yra matomi kaip pabėgėliai, kuriems rūpi tik geresnis gyvenimas.
„Gyvendami užsienyje liekame lietuviai. Mes kalbame apie Lietuvą, mes didžiuojamės Lietuva, ją gerbiame ir populiariname“, – sakė kelis dešimtmečius gimtąją šalį garsinusi sportininkė.
Pilietybė išeiviams – pagrindinė sąsaja su Lietuva
PLB pirmininkė D. Henke taip pat buvo praradusi Lietuvos pilietybę, kuri už ypatingus nuopelnus išimties tvarka jai buvo grąžinta po 24 metų.
„Pasas yra pagrindinis ryšys su valstybe. Taip, aš dirbau Lietuvai ir be lietuviško paso, be jokių išskaičiavimų, bet yra ir emocija, kuri mane dabar kiekvieną kartą gražina į Lietuvą su lietuvišku pasu. Pilietybės išsaugojimas yra ir grįžimo raktas į Lietuvą. Kiekvienam lietuviui, kuris laiko lietuvišką pasą rankoje, tas grįžimas būtų greitesnis“, – sakė D. Henke.
Seimo narė, referendumo darbo grupės vadovė Dalia Asanavičiūtė pabrėžė, kad politinė valia išspręsti šį skaudų klausimą yra, o konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad vienintelė galimybė įteisinti LR pilietybės išsaugojimą priimant kitos valstybės pilietybę šiuo metu yra referendumas.
„Turime teisinę dilemą. Emociškai – taip, tai yra absoliučiai neteisinga, bet turime LR Konstituciją, kurią irgi priėmė žmonės, – apie LR pilietybės praradimą įgijus kitos šalies pilietybę kalbėjo seimo narė, – bet kitų praktinių opcijų, kaip referendumas šiuo metu nėra.“
Šeštadienį vykę istoriniai pranešimai ir diskusija pilietybės ir referendumo tema buvo transliuojami gyvai, įrašus galima pamatyti ITLIETUVIAI.IT Facebook paskyroje.
Jaunieji suvažiavimo dalyviai mokėsi tradicinių amatų
Visą šeštadienį renginio dalyviai ir kiti Paduvos universiteto lankytojai galėjo grožėtis sertifikuotų tradicinių amatų meistrių Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės ir Adelės Gančierės darbų paroda įspūdingoje Paduvos universiteto Basilikos salėje.
Tradicinių amatų – karpinių, medžio raižinių, ornamentų – meistrės mažiesiems suvažiavimo svečiams surengė ir edukacines pamokas. Užsiėmimus Vilniaus tema vaikams taip pat vedė ir Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų Rūmų bei Trakų Vokės dvaro sodybos edukatorės dr. Nijolė Nelija Kostinienė ir Daiva Tuinylienė, muzikantė Ieva Baublytė, Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos mokytojos Aušra Kiuberytė-Basso, Vilma Kybartaitė-Ramella Paia ir Perla Šilinskaitė.
Džiugiai startuoja nauji mokslo metai lituanistinėse mokyklose
Oficialios renginio dalies pabaigoje Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-di Meglio papasakojo apie šių metų atstovavimą PLB suvažiavime Palangoje ir paskelbė naujos Italijos lietuvių bendruomenės valdybos rinkimų datą – jie įvyks gruodžio 2 d., LR Ambasados Romoje organizuojamo Kalėdinio vakaro metu. Bendruomenės pirmininkė aptarė ir lituanistinio švietimo naujienas, džiaugdamasi, kad vaikai ir mokytojai iš Italijos šiemet gausiai dalyvavo lituanistinėje stovykloje „Pasaulio Lietuva“ Dzūkijos giriose.
„Džiugi naujiena, kad Romoje po kelerių metų pertraukos atsinaujina kontaktinės lietuvių kalbos pamokos. Spalio 7 dieną bus lituanistinės mokyklos atidarymo šventė ir jau nuo spalio 14 dienos pamokos vyks kas antrą šeštadienį“, – sakė E. Simonkevičiūtė-di Meglio.
Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos bendraįkūrėja Aurelija Orlova paskelbė naujųjų mokslo metų tvarkaraštį ir skatino registruoti vaikus į atnaujintą įvairialypę programą.
„Stengiamės, kad vaikai pamiltų kalbą, kad nežiūrėtų į mokyklą kaip į prievolę, bet noriai dalyvautų užsiėmimuose“, – sakė A. Orlova ir priminė apie šiemet iš Lietuvos biudžeto lituanistinėms mokykloms gauto finansavimo svarbą.
Prisijungė prie „Penki už Lietuvą“ iniciatyvos
Sekmadienį – trečiąją Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimo dieną dalyviai pasidabino specialiai renginiui sukurtais geltonais, žaliais ir raudonais marškinėliais su Vilniaus 700 metų jubiliejaus ir Italijos lietuvių bendruomenės vėliavos simbolika.
Paskutiniąją renginio dieną kartu su lietuve gide Kristina Janušaite-Valleri dalyviai aplankė nuostabiąją Veneciją ir šalia ir esančias salas. Plaukdami laivu po Venecijos lagūną Italijos lietuviai originaliai prisijungė ir prie iniciatyvos „Penki už Lietuvą“.
Nėriniais ir spalvotais namais garsėjančioje Burano saloje, Šv. Barboros koplyčioje kartu su iš Romos atvykusiu Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos rektoriumi, kunigu Audriumi Arštikačiu tautiečiai pasimeldė už Ukrainos pergalę, lietuvių bendruomenę Italijoje ir Lietuvoje likusius giminaičius, taip pat už tai, kad visi tautiečiai turėtų teisę išsaugoti pilietybę.
Senas stiklo gamybos tradicijas puoselėjančioje Murano saloje tautiečiai stebėjo stiklo gamybos procesą, o grįžę į Veneciją aplankė Venecijos bienalę ir Lietuvai joje atstovaujantį „Vaikų miško paviljoną“.
„Nelengva rasti žodžių, kurie galėtų apibendrinti visą tai, ką patyrėme kartu tiek rengdamiesi, tiek dalyvaudami suvažiavime. Ilga kelionė nuo idėjos iki jos virtimo realybe. Dėkoju visiems atvykusiems į suvažiavimą. Juk būtent dėl galimybės susitikti ir yra verta keliauti kartu besitęsiančios mūsų istorijos kryžkelėmis,“ – turiningą trijų dienų Italijos lietuvių suvažiavimą Paduvoje apibendrino Veneto lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Giedrė Rutkauskaitė.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“