Artėjant gegužės 12-ajai Lietuvoje ir po visą pasaulį išsibarstę lietuviai diskutuoja apie Lietuvos pilietybės išsaugojimo referendumą ir jo reikšmę. Pasaulio lietuviai aktyviai įsitraukia į šias diskusijas, viena iš pokalbių platformų – iniciatyvos „Galima ir čia“ ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizuotas laidų ciklas, pavadintas „Referendumo Q & A Vakaras“. Pastarąjį mėnesį, kiekvieną savaitę lietuviai iš įvairiausių – tolimų ir artimų pasaulio kraštų diskutuoja apie Lietuvos pilietybę, artėjantį referendumą ir atsakinėja į labiausiai rūpimus klausimus. Laidų ciklas „Referendumo Q & A Vakaras“ atskleidžia, ką iš tiesų reiškia turėti Lietuvos pilietybę ir kodėl jos išsaugojimas yra toks svarbus ne tik lietuviams pasaulyje, bet ir visai Lietuvai. ITLIETUVIAI.IT pateikia įdomiausias lietuvių iš Italijos, Izraelio, Argentinos, Norvegijos, JAV, Ukrainos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos įžvalgas apie pilietybę, jos išsaugojimą ir naudą Lietuvai.

Dominykas Kazlovas
ITLIETUVIAI.IT

Primename, kad referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo vyks gegužės 12 dieną. Gegužės 5 d. baigėsi registracija balsavimui paštu, bet, nespėję užsiregistruoti rinkėjo puslapyje Lietuvos piliečiai vis dar gali rinkimų dieną atvykti į LR diplomatines atstovybes su pasu arba asmens tapatybės kortele ir balsuoti ten.

Prašo neatimti, kas įgyta gimimu

„Mes neprašome kažkaip suteikti pilietybės, mes tik prašome jos neatimti“, – sako Aurelija Orlova.

Aurelija Orlova. PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininkė ir Italijos Pjemonto regiono lietuvių bendruomenės pirmininkė sako, kad išeivija taip pat yra Lietuvos dalis ir jai svarbu dalyvauti šalies politiniame gyvenime, rinkti savo atstovą į parlamentą.

„Mes renkame vieną Seimo narį iš šimto keturiasdešimt vieno pasaulio lietuvio apygardoje. Ir prezidentą. Mums irgi rūpi, kas mus atstovauja. Tai pat svarbus ir prezidentas, kuris būtų draugiškas mūsų šalims. Mes neprašome kažkaip suteikti pilietybės, mes tik prašome jos neatimti. Gimdami lietuviai ir taip įgyja Lietuvos pilietybę. Taip pat jau net ir dabar yra labai daug išimčių, tai nieko labai naujo nedarom. Dabar Konstitucija keičiama tik dėl to, kad negalėjo daugiau išimčių pridėti“, – savo įžvalgomis dalijasi Aurelija Orlova.

Aurelija Orlova į Italiją atvyko prieš maždaug 8 metus. Pjemonto regione gyvenanti Aurelija yra sukūrusi šeimą, turi daugybę veiklų ir pareigų, yra viena iš Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjų.

• 

Tapatybės asocijacijos

Ieva Vėbraitė Adereth. Izraelio lietuvių bendruomenės pirmininkė, į klausimą, kas jai yra Lietuvos pilietybė atsako:

„Yra labai daug priežasčių, bet bandysiu susumuoti: nors aš ir išvykau iš Lietuvos, iš savo gimtinės, iš savo gimtosios šalies, tačiau aš ją vis tiek be galo myliu. Man mano tapatybė asocijuojasi su keliais dalykais, tai yra mano vardas ir pavardė. Matot, parašyta Ieva Vėbraitė Adereth. Aš specialiai, susituokusi su izraeliečiu, pasilikau savo lietuvišką pavardę. Nes man tai yra mano tapatybė“.

„Mielai grįžčiau į Lietuvą ir eičiau ginti savo šalies, nors mano fiziniai namai yra Izraelyje.“, – sako Ieva Vėbraitė Adereth.

„Lietuviškas pasas, galimybė gyventi ir dirbti Lietuvoje, mano pavardė, mano kalba, meilė Lietuvai ir tikėjimas. Man tai yra tapatybė“, – sako Ieva Vėbraitė Adereth.

Kalbėdama apie pilietybės išlaikymo svarbą, Ieva pateikia Izraelio pavyzdį.

„Spalį prasidėjus karui su Hamas Izraelyje, link 100 tūkst. užsienyje gyvenančių, ar keliaujančių izraeliečių, kurie po armijos, ar mokslų išvyko keliauti, ar atostogauti į pasaulį, per kelias dienas nuo karo pradžios sėdo į lėktuvus ir skrido ginti savo šalies, užsirašė į rezervą. Tas patriotiškumo jausmas Izraelyje yra be galo stiprus. Tačiau aš tikiu, kad jis ir Lietuvoje toks yra. Aš tokiu atveju tikrai mielai grįžčiau į Lietuvą ir eičiau ginti savo šalies,nors mano fiziniai namai yra Izraelyje. Aš viliuosi, kad lietuviai irgi taip stipriai myli Lietuvą ir kad jie bet kokiu atveju norės grįžti ir ginti savo šalį“, – pasakoja Ieva Vėbraitė Adereth.

Ieva Vėbraitė Adereth Izraelyje gyvena jau 8 metus. Į Izraelį Ieva atvyko studijuoti magistrantūros. Vėliau pasiliko ir doktorantūros mokslams. Lietuvė čia sukūrė šeimą ir Izraelį dabar vadina savo antraisiais namais.

• 

Noras sujungti Lietuvą

Juan Ignacio Fourment Kalvelis. LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos Pietų Amerikos Kraštų Lietuvių Bendruomenių atstovas, lietuviškos radijo programos Pietų Amerikoje iniciatorius, prodiuseris ir vedėjas. Ketvirtos kartos Argentinos lietuvis šiuo metu siekia gauti Lietuvos pilietybę.

„Visų pirma, tai yra mano teisė, kadangi mano prosenelis yra iš Lietuvos. Tai yra svarbu, nes klausimas susijęs su tapatybe, su identitetu, dėl to reikia ne tik turėti, bet ir išlaikyti savo pilietybę. Man atrodo, kad Lietuvos valdžia turi pripažinti mūsų teisę. Mes diasporoje daug darom ir dirbam lietuvių labui. Tai yra mūsų identitetas ir mes norim sujungti Lietuvą“, – pasakoja Juan Ignacio Fourment Kalvelis.

Argentinoje gyvenantis lietuvis pasakoja, kad šiuo metu tvarko visus reikalingus dokumentus, kad galėtų gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Juano proseneliai yra lietuviai, jie beveik prieš šimtą metų (1926 m.) atvyko į Argentiną. Nors jau yra praėję nemažai laiko, o ir pats Juan Ignacio Fourment Kalvelis yra ne pirmosios kartos lietuvis Argentinoje, tačiau jis aktyviai domisi savo šaknimis, stengiasi garsinti Lietuvą, lanko savo prosenelių gimtąjį kraštą, puikiai kalba lietuviškai, nors kalbos mokėsi jau būdamas suagęs.

• 

Meilė Lietuvai tik didėtų

„Jeigu jūs vis dėl to paliksite mums mūsų pasus, mes dar stipriau Lietuvą mylėsime“, – sako Mantas Simaitis.

Mantas Simaitis. Norvegijos lietuvis, iniciatyvos „Galima ir čia“ kūrėjas į klausimą apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą atsako paprastai.

„Kad ir kaip mano gyvenimas pasisuktų, kad ir kokį svetimos valstybės pasą aš turėčiau, tačiau žinokit, kad aš esu lietuvis, aš būsiu lietuvis, mano sūnus yra lietuvis, mano dukra yra lietuvė ir mes visi esam lietuviai. Visai yra nesvarbu, ar jūs atimsit iš mūsų pasus, ar duosit pasilikti, mes būsim lietuviai. Bet jeigu jūs vis dėl to paliksite mums mūsų pasus, tai mes dar stipriau Lietuvą mylėsime“, – sako Mantas Simaitis.

Humoro jausmo nestokojantis Mantas Simaitis save pristato nedaugžodžiaudamas. Jis save įvardina kaip vaikinuką iš Panevėžio, kuris šiek tiek pasimokęs Vilniuje išvažiavo į Oslą (Norvegiją).

• 

Laidą su šiais pašnekovais galite rasti čia.

Tik pasikeitęs adresas

„Aš iš Lietuvos neišvykau, mano tik adresas pasikeitė“, – sako Arvydas Urbonavičius.

Arvydas Urbonavičius. JAV krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas ir verslininkas, paklaustas, kodėl jam yra svarbu išlaikyti Lietuvos pilietybę sako:

„Vienareikšmiškai esu už pilietybės išsaugojimą. Man atrodo, kad vienas iš pasaulio lietuvių bendruomenės prioritetų yra pilietybė. Ant ko mes laikomės, tai yra mūsų noras, kad visi pasaulyje gyvenantys lietuviai turėtų tą pilietybę. Aš suprantu Konstituciją, kai ji buvo rašoma 1992 metais, aš suprantu kodėl buvo tie saugikliai įvedami. Tada viskas buvo normalu. Tada nebuvo pažiūrėta į tolimą ateitį, bet kitaip negalėjai tuo metu, po ką tik sugriuvusios Sovietų Sąjungos. Tu kitaip tiesiog negalėjai. Tai čia viskas buvo normalu. Dabar visa tai aiškiai reikia keisti, todėl reikia daug geros valios žmonių, kad tai būtų įgyvendinta. Man tai asmeniškas klausimas, nes esu gimęs Lietuvoje, aš tik išvažiavau iš Lietuvos. Aš tik pakeičiau gyvenamąją vietą. Aš iš Lietuvos neišvykau, mano tik adresas pasikeitė“, – pasakoja JAV lietuvis.

Arvydas JAV pilietybės nepriėmė specialiai todėl, kad neprarastų Lietuvos paso. Amerikos lietuvis pasakoja, kad ir kitos šalies pilietybę įgiję Lietuvos piliečiai turi daug didesnę galią savo šalyse dirbti Lietuvos naudai – vietiniai politikai yra daug labiau suinteresuoti atsižvelgti į žmonių nuomonę, kai jie turi balso teisę.

„Jeigu tu nesi Amerikos pilietis, su tavimi nei vienas valdžios atstovas net nesileis į kalbas, nes tu už jį nebalsuoji. Amerikoje balsavimai yra numeris vienas. Jeigu tu neturi JAV pilietybės, su tavimi niekas nekalbės, gali turėti ir geriausias idėjas“, – sako Arvydas Urbonavičius.

„Aš esu Lietuvos pilietis, gimęs Lietuvoje. Dabar jei priimčiau JAV pilietybę, Lietuvos pasas man būtų atimtas. Tai toks lyg sąžinės priekaištas yra. Mano vaikai gali turėti dvigubą pilietybę, mano anūkai gali turėti, o aš negaliu. Dėl to kyla teisinė nelygybė. Aš noriu, kad visi galėtų tai turėti ir nebūtų jokių išimtinių atvejų. Vienas iš Amerikos Lietuvio argumentų galėtų būti toks, kad ką tik vyko kongreso balsavimas dėl paramos Ukrainai. Prie to labai daug prisidėjo lietuviai, kurie rašė savo kongresmenams laiškus.

Tačiau, jeigu tu nesi Amerikos pilietis, su tavimi nei vienas valdžios atstovas net nesileis į kalbas, nes tu už jį nebalsuoji. Amerikoje balsavimai yra numeris vienas. Jeigu tu neturi JAV pilietybės, su tavimi niekas nekalbės, gali turėti ir geriausias idėjas. Todėl tai yra viena iš priežasčių turėti Lietuvos ir Amerikos pilietybes. Tada mes galime ateiti pas savo valdžios atstovus ir jiems sakyti: „ei, aš esu tavo rinkėjas, aš tave renku, tu turi man pasirašyti, kad balsuosi už tai ir tai ir tai. Ir kad remsi mano šalį“. Čia yra dviguba politinė nauda, kodėl yra verta turėti dvigubą pilietybę“, – sako Arvydas Urbonavičius.

Arvydas Urbonavičius šiuo metu gyvena pačiame JAV centre, Nebraskos valstijoje. Iš pradžių lietuvis su šeima atvyko studijuoti. Vėliau norėjo šiek tiek padirbėti, o dabar jau skaičiuoja 29 gyvenimo metus už Atlanto. Arvydas teigia, kad lietuviška veikla užsiima tiek metų, kiek ir gyvena JAV ir kad nors ir yra šiuo metu išvykęs iš Lietuvos, tačiau Lietuva iš jo niekaip neišeis.

• 

Skaudu dėl pilietybės

Dalia Makarova, Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė mano, kad Lietuva neturi prabangos prarasti piliečių, nes jų ir taip yra mažai.

„Aš tiesiog mąstau, kad Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad galėtų taip paprastai mėtytis savo gyventojais ir savo žmonėmis. Nes mūsų lietuvių nėra tiek jau ir daug. Kodėl žmogus negali turėti tos savo pilietybės, jei yra gimęs Lietuvoje. Dabar dalis mūsų lietuvių ukrainiečių čia, Ukrainoje, gyvena jau virš 30 metų. Pačiai pirmajai Kijevo lietuvių bendruomenei tik 34 metai. Šitie žmonės visoje lietuviškoje veikloje sukasi nuo pat pradžios, nuo paties bendruomenės įkūrimo“, – sako Ukrainos lietuvė.

Dalia pasakoja, kad lietuvių bendruomenė Ukrainoje nėra gausi, o jaunų atvykstančių šeimų jau retai sulaukia. Tačiau pabrėžia, kad nors bendruomenė ir sensta, lietuviai užsienyje vis dar su malonumu pasinaudotų teise į pilietybę.

„Pas mus nėra gausios bendruomenės, nes neatvažiuoja šeimom daug tų lietuvių. Čia auginam jau anūkus, vaikai yra užaugę. Praktiškai esame senstanti bendruomenė. Tačiau lietuviai tikrai su malonumu pasinaudotų ta teise į pilietybę, galbūt net ir vėliau grįžtų atgal į Lietuvą savo užtarnautą senatvę sutikti ir praleisti, nors mes ir taip kiekvienais metais atostogų važiuojam į Lietuvą. Dėl pilietybės yra skaudu. Ne tiek daug yra mūsų lietuvių, kad taip paprastai galėtume jų atsisakyti“, – pasakoja Dalia Makarova.

Dalia Makarova į Ukrainą, Kijevą, išvyko susipažinusi su būsimu vyru, dar tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Dabar Dalia čia gyvena jau 44 metus ir yra užauginusi sūnų ir dukrą. Dalia pasakoja, kad prieš Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvą ji lankydavo dažnai, tačiau šiuo metu galimybių yra daug mažiau.

• 

Visą laidą su šiais pašnekovais žiūrėkite čia.

Parodykime, kokie galime būti vieningi

Vilma Green, Londono Sičio Lietuvių Klubo prezidentė, Global Lithuanian Leaders valdybos pirmininkė, mentorė, dirbanti viename didžiausių pasaulio bankų (HSBC), paklausta, ką mano apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą sako, kad pasiekti teigiamą referendumo rezultatą galėtų tapti nauja Lietuvos misija neįmanoma, tapusia realybe.

„Labai norėčiau pakviesti susiburti, susijungti, kaip mes lietuviai mokame ir galime. Savo istorijoje tiek kartų jau esame įrodę, kad neįmanoma misija mums nėra neįmanoma. Labai norėtųsi, kad kaip ir prieš 20 metų tauta susiburtų (dėl įstojimo į ES – aut. pastaba), kaip ir ne vieną kartą istorijoje galėtume vėl kartu, šitą gražią pilietybės išsaugojimo iniciatyvą išspręsti gegužės 12 dieną. Nepatingėkite, ne tik patys ateikit, bet ir atsiveskite draugus, visus gimines, visiems praneškit ir parodykime, kokie galime būti vieningi“, – atsako Vilma Green.

Vilma Green yra kilusi iš Klaipėdos. Vėliau jos kelias studijų tikslais pakrypo į Rygą, baigusi mokslus Vilma išvyko dirbti į Londoną, ten ji gyvena iki šiol, o dabar jau skaičiuoja 18-us gyvenimo Anglijos sostinėje metus.

• 

Problema – ne referendumas

Dalia Henke. Vokietijos lietuvė, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė apgailestauja dėl to, kad kasmet virš 1000 gimimu Lietuvos pilietybę įgijusių žmonių ją praranda.

„Mes visi prisidedam, darom, ką galime ir tikime, kad galų gale išsispręs ta sena problema. Nes ne pats referendumas yra problema, problema yra, kad žmonės praranda pilietybę jeigu jie pasiima Lietuvai draugiškų valstybių pasą. Vėlgi, aš turiu Lietuvos ir Vokietijos pilietybę. Man buvo didžiulė garbė ir laimė, kad man grąžino Lietuvos pilietybę pagal vieną iš išimčių. Tačiau tai neturėtų būti išimtis, kai tu esi gimęs Lietuvoje, galų gale, kažkas net sausio 13 dieną stovėjęs ir gynęs Lietuvą tiesiog praranda tą pilietybę, priėmęs kitą. Labai gaila, kad tam, kad grąžintų pilietybę, reikia kaip man ieškoti nuopelnų Lietuvai. Kokią teisę kažkas išvis turi Lietuvoje gimusiam žmogui atimti pilietybę?“, – sako Dalia Henke.

Dalia Henke gimė ir užaugo Klaipėdoje, po mokyklos baigimo išvyko į Vokietiją. Hamburgo-Elmshorn „Nordakademie“ įgijo verslo vadybos Magistro laipsnį. Jau 24 metus aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje – yra įsitraukusi į Hamburgo ir visos Vokietijos lietuvių veiklą, vadovavo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, o 2022 m. liepos mėnesį buvo trečią kartą perrinkta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininke.

• 

Laidą su pašnekove žiūrėkite čia.

Diskusijos dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo referendumo atspindi lietuvių bendruomenės pasaulyje ryšį su tėvyne. Iniciatyva „Galima ir čia“ kartu su Pasaulio Lietuvių Bendruomene skatina diskusijas šia svarbia tema. Pašnekovai pasakoja apie tai, kodėl pilietybė yra neįkainojama vertybė. Jų pasakojimai atskleidžia asmeninius ryšius su Lietuva, jų tapatybės svarbą ir siekį išlaikyti ryšį su tėvyne, nepaisant to, kur gyvena. Šie įkvėpimo pilni pasakojimai rodo, kad Lietuvos pilietybė yra gyva ir svarbi ne tik geografiškai, bet ir emociškai. Per artėjantį referendumą pasaulio lietuviai ragina susivienyti ir parodyti, kokia gali būti vieninga lietuvių bendruomenė.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“