Matau, kad daug kas nusiminęs, galbūt pasipiktinęs referendumo rezultatu. Taip pat skaudu skaityti begales žinučių uždarose grupėse, kad teks atsisveikinti su Lietuvos Respublikos pilietybe. 

Dažnas mūsų bandome ieškoti kaltininko, nes taip tiesiog lengviau. Tokios reakcijos yra natūralus savisaugos instinktas.

Aš manau, kad tik kolektyvinės pastangos gali keisti rezultatus. Dirbome tikrai daug, bet kliūčių buvo ant kiekvieno kampo. 

Užuot peikusi, kas ko nepadarė ar blogai padarė, noriu padėkoti visiems, kas bent kažką darė.

Užuot peikusi, kas ko nepadarė ar blogai padarė, noriu padėkoti visiems, kas bent kažką darė. Dėkoju tiek Vyriausybės kanceliarijai, tiek Vyriausiajai rinkimų komisijai už nuolatinį bendradarbiavimą, dėkoju į informacijos apie referendumą viešinimą įsitraukusiems Seimo nariams, GLL tinklui, kraštų lietuvių bendruomenėms, kitoms diasporos organizacijoms, atstovybių darbuotojams ir savanoriams, pavieniams asmenims. Tiems kandidatams į prezidentus, kurie nuolatos palaikė ir skleidė žinią (jų buvo ne daug).

Dėkoju ir Prezidentui Gitanui Nausėdai, kad bent likus dienai iki referendumo paskleidė žinią ir paragino.

Dėkoju ir Prezidentui Gitanui Nausėdai, kad bent likus dienai paragino ir paskleidė žinią apie referendumą.

Ar galėjo būti didesnis visuomenės ir politikų įsitraukimas? Tikrai taip. Visgi, tai yra mūsų visų klausimas, todėl atsakomybė gula ant kiekvieno iš mūsų pečių. Ir atsakomybę už rezultatą dalinamės visi kartu.

Kritikuojantiems kitus norėčiau palinkėti surasti ramybę savyje. Dažnai pykstame ant kitų, nes giliai širdyje galvojame, kad patys nepadarėme visko, ką galėjome. Bet, kaip sakoma vaikų tėvams auklėjimo iššūkiuose: „šioje situacijoje tu padarei tiek, kiek pats galėjai tuo momentu“. Taip ir čia.

• 

O dabar imkime informaciją, nagrinėkime ir žiūrėkime, ką galime padaryti geriau.

Aiški problema — balsuojančių rinkėjų per mažas aktyvumas. Neišskirčiau nei užsienyje gyvenančių, nei Lietuvoje gyvenančių.

Suraskime priežastis ir galvokime apie sprendimus. Vienas tokių būtų – proaktyvus LR piliečių informavimas. Prie to grįšiu šiek tiek vėliau. Technologijos leidžia labai daug ką šiais laikais.

Kita problema – ne visiems norintiems balsuoti buvo užtikrintos sąlygos tai padaryti. Ką galime padaryti, kad to neatsitiktų per kitus rinkimus?

Pvz. Kaune apie pusvalandį trūko balsavimo biuletenių. Nepaskirstytas srautas balsuojančių.

Užsienyje užsiregistravo apie 65 tūkstančius asmenų. Gegužės 9 d. VRK duomenimis 81 % registracijų buvo nurodyta, kad balsuos paštu. Tai sudarė apie 49,5 tūkstančius piliečių. Šiandien turim tokius rezultatus: gyvai balsavo apie 16 tūkstančių, paštu – apie 25 tūkstančių asmenų. Vadinasi, buvo prarasti būtent pašto balsai.

• 

Deja, bet, nagrinėjant iš įvairių šalių gautus skundus, galiu spėti, kad apie 22 tūkstančiai laiškų adresatą pasiekė per vėlai, nepasiekė išvis, o jei biuletenis ir buvo gautas, jis laiku neatėjo (neateis) į ambasadą. Gegužės 17 d. gausime galutinius rezultatus. Daugelyje šalių laiškai grįždavo siuntėjams. Tokių užfiksuotas ne vienas atvejis.

Aš galiu užtikrinti, kad mes esame kovotojai. O ypač kai yra dėl ko kovoti, dėl tų 1000 piliečių per metus, kurie praranda pilietybę ir dėl tų, kurie jau yra praradę.

Taigi įsivaizduokime, kad net jei būtų užsiregistravusi visa diaspora – apie 397 tūkstančiai žmonių, kiek balsų prarastume ir dar kartelę padidintume? Galime daryti išvadas, kad apie 30 proc. asmenų nebuvo užtikrinta teisė balsuoti.

Štai čia po truputį taisykime spragas ir judėkime bent žingsniu į priekį. Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Daugiau vilties ir noro kartu bendradarbiauti dėl bendros gerovės.

Aš galiu užtikrinti, kad mes esame kovotojai. O ypač, kai yra dėl ko kovoti: dėl tų 1000 piliečių per metus, kurie praranda pilietybę ir dėl tų, kurie jau yra praradę.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“