Home / BENDRUOMENĖ  / Ką apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje mano iš užsienio atvykę lietuviai

Ką apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje mano iš užsienio atvykę lietuviai

Pranešimas spaudai

Viešojoje erdvėje daug ir plačiai kalbama apie Lietuvos kariuomenę, jos modernėjimą, įsigyjamą ginkluotę ir karinę techniką, intensyvias pratybas ir savanoriškai karo tarnybą besirenkančius ar ilgus metus atsidavusius profesionalaus kario keliui piliečius. Ir tai jau nebesukelia nuostabos.

Tačiau kartais tebepasitaiko ir klaidingų įsitikinimų, vertinimų, nepagrįstų baimių dėl karo tarnybos. Kokie mitai dažniausiai lanko užsienyje gyvenančius lietuvius apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje?

„Kaip rodo patirtis, mitai, išankstiniai įsitikinimai dažniausiai išnyksta, kai pradedamas konkretus pokalbis su karo prievolininku ir kiekvienam bandome atsakyti į jam rūpimus klausimus. Svarbu, kad jaunuoliai nebijotų klausti ir ieškotų atsakymų, kylančių iš jų individualių situacijų“, – teigia Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktorius Arūnas Balčiūnas.

Šiuo metu nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) Lietuvos kariuomenėje atliekantys kariai – Indrė, Denisas ir Ronaldas iš Jungtinės Karalystės, Paulius iš Vokietijos, Martynas iš Olandijos, Domantas iš Ispanijos ir Deividas iš Australijos – turi savo nuomonę bei atvirai dalinasi savo pastebėjimais.

1 mitas: „išvažiavau iš Lietuvos ir nereikės tarnauti kariuomenėje“

Tai – netiesa, nes jei asmuo turi Lietuvos Respublikos (LR) pilietybę – nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos – atlikti konstitucines pareigas (taip pat ir karo prievolės) valstybei reikės.

Karo prievolė siejama būtent su turima pilietybe, todėl karo prievolininkai, išvykdami ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui iš Lietuvos, privalo nedelsiant informuoti regioninį KPKT padalinį apie savo faktinę gyvenamąją vietą užsienyje ir pateikti kitą informaciją ryšiui palaikyti.

„Dviguba“ pilietybė, išvykimas ar išvykimo deklaravimas neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, kadangi karo prievolė kyla iš pačio LR pilietybės turėjimo fakto. O turint „dvigubą“ pilietybę, gali reikėti atlikti pilietinę pareigą keliose valstybėse.

Ką apie šį mitą mano mūsų kalbinti NPPKT kariai?

Indrė: „Tarnauti reikia kiekvienam, kuris turi Lietuvos pilietybę.“
Paulius: „Atėjau tarnauti supratęs, kad sėdėti užsienyje, kol šalyje vyktų karas, negalėčiau.“
Martynas: „Nors buvo kitokių norų, bet ir pats tryškau norui tarnauti.“
Domantas: „Nesu girdėjęs tokio mito.“
Deividas: „Kol esi Lietuvos pilietis, tol turėsi atlikti karo tarnybą.“

2 mitas: „šaukimas neaiškus, o už atvykimą į Lietuvą procedūroms nemoka“

Pirmiausia – apie pinigus: į NPPKT šaukiamiems asmenims apmokamos kelionių (pirmyn ir atgal) į regioninį padalinį bei karinės medicinos ekspertizės komisiją išlaidos – tereikia užpildyti anketą ir prašymą, pateikti kelionės išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose atsispindi kelionės būdas, bilietų kaina, data, maršrutas, apmokėjimas, papildomų paslaugų kaina.

Tokiais atvejais kelionės kompensacijos dydis priklauso nuo gyvenamosios vietos ir Jūsų indvidulios situacijos. Nepateikus kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, atvykstant nuosavu transportu, išlaidos gali būti kompensuojamos neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų apmokamų kelionės dydžių. Daugiau detalių galite rasti šaukimo procedūrų skiltyje.

Visos šaukimo procedūros skelbiamos iš bet kurios pasaulio vietos pasiekiamoje interneto svetainėje www.karys.lt, svetainėje lengvai galima rasti Dažniausiai užduodamus klausimų (DUK) skiltį, o jei dar norite gauti išsamesnę informaciją – kreipkitės nurodytais specialistų kontaktais.

Kokia NPPKT karių nuomonė apie šį mitą?

Paulius: „Šaukimas tikrai aiškus, yra daug informacijos resursų: karys.lt, draugai, kariuomenės atstovai. Už atvykimą procedūroms moka.“
Martynas: „Nesutinku! Visiškai buvo viskas aišku ir nebuvo poreikio, kad apmokėtų.“
Ronaldas: „Kažkiek moka, specialistai padeda suprasti šį procesą.“
Domantas: „Gavau pinigus už atvykimą procedūroms.“
Deividas: „Galbūt trūksta informacijos apie pačią veiklą per tuos 9 mėnesius. Susidaro įspūdis, kad jie bus praleisti miške. Už atvykimą į prievolės padalinį ir tikrintis sveikatą gaunamos dalinės kompensacijos.“

3 mitas: „eisiu tarnauti – neteksiu pragyvenimo šaltinio“

LR įstatymai numato, kad darbdavys Lietuvoje negali atleisti kario iš darbo NPPKT laikotarpiu. Tiesa, Lietuvos įstatymai neįpareigoja užsienio įmonių išsaugoti darbo vietą pašauktam karo prievolininkui, tačiau yra daugybė pavyzdžių, kai susitariama tarpusavyje.

Darbdaviams Lietuvoje dar ir skiriamas paskatinimas: išleidus darbuotoją atlikti NPPKT, skiriama 6 kalendorinių mėnesių subsidija darbuotojo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti. Tokią pačią subsidiją darbdavys gali gauti įdarbinęs NPPKT atlikusį asmenį.

Ar prarado pragyvenimo šaltinį kalbinti NPPKT kariai?

Indrė: „Kiekvieną mėnesį gaunama alga (išmokos – aut. pastaba), suteikiamas maitinimas, apranga, avalynė.“
Denisas: „Už tarnybą moka ir gali po tarnybos grįžti į studijas.“
Ronaldas: „Kažkiek gausi, užteks vieniems metams po tarnavimo, jeigu neišlaidausi. Po tarnybos pakankamai laiko bus rasti kitą darbą.“
Domantas: „Nieko nepraradau.“
Deividas: „Kariuomenė aprengs, pamaitins ir suteiks stogą virš galvos. Galėtų būti praplėstas socialinių garantijų ratas, pavyzdžiui, nuomos kompensacija, pilnas paskolų įšaldymas, papildomos laisvos dienos.“

4 mitas: „karo tarnyba skirta tik ribotoms vidutinybėms, o aš esu išskirtinė asmenybė“

Bet visi žinome: vienas mūšio lauke – ne karys. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje ypatinga tuo, kad visus vienija ir moko veikti komandoje – net ir snaiperis ar drono valdytojas užduotis atlieka tik poroje su savo kolega. Tarnybos pradžioje kariams suteikiami indvidualūs įgūdžiai, o po to kariai mokomi veikti padalinyje – skyriuje, būryje, kuopoje, batalione ar brigadoje. Tik darniai veikianti komanda – kaip ir sporte ar versle – gali užtikrinti Tėvynės (o kartu ir savo bei savo artimųjų) saugumą.

Tiesa, Lietuvos kariuomenė – plati kaip visuomenė ir joje vietos atras kiekvienas pagal savo išsilavinimą, profesiją bei patirtis. Tereikia tik pabandyti atrasti savo vietą joje.

Ar save atrado NPPKT kariai? Kam skirta karo tarnyba – vidutinybėms ar asmenybėms?

Indrė: „Mitas! Karo tarnyba pritaikyta įvairioms asmenybėms.“
Paulius: „Kariuomenei reikia įvairių žmonių, o galvoti, kad esi per geras ir per įdomus atlikti tarnybą – naivu. Galbūt ir reikėtų tos tarnybos, kad nusiristum ant žemės.“
Denisas: „Visi turi atlikti savo pareigas, kad galėtume apsiginti, jei reikėtų.“
Ronaldas: „Visi atvykę yra indvidualūs, visi turi įvairius charakterius.“
Deividas: „Iš tarnybos visi ras, ką pasiimti. Aišku, žmonės informaciją įsisavina skirtingai, todėl susidarys vaizdas, kad esi per protingas kariuomenei. Reikia išmokti dirbti, judėti, bendrauti, kaip viena asmenybė vardan bendrų tikslų.“

5 mitas: „tarnyba kariuomenėje – prarastas, veltui iššvaistytas laikas“

Tai – senas mitas, bet dar yra ir taip galvojančių. O iš tiesų NPPKT ne vienam jaunuoliui padėjo apsispręsti dėl studijų ar karjeros. Dalis rinkosi profesinę karo tarnybą ir dabar sėkmingai save realizuoja Lietuvos kariuomenėje. Yra ir tokių, kurie atlikę pilietinę pareigą, džiaugiasi pasirinkta civiline profesija ir gyvenimo būdu, bet visada atvyksta į aktyviojo rezervo pratybas Lietuvoje ir iš užsienio.

NPPKT ne tik atsiveria karjeros galimybes Lietuvos kariuomenėje, bet ir suteikia civiliniame gyvenime reikalingų žinių ir įgūdžių (pavyzdžiui, išgyvenimas miške ar pirmos mecininės pagalbos suteikimas), suveda įvairiausius žmones, su kuriais tenka išmokti dirbti komandoje, bei generuoja smagius prisiminimus apie įveiktus iššūkius!

Ar tikrai NPPKT – iššvaistytas laikas? Išgirskite, ką sako mūsų kalbintieji jaunieji kariai.

Indrė: „Netiesa. Tarnyboje išmokstame naujų išgyvenimo įgūdžių, sustiprėjame fiziškai.“
Paulius: „Nemanau. Laikas bėga greitai, o žinios ir disciplina lieka gyvenimui.“
Martynas: „Visiškai neigiu. Čia puikus savęs išbandymas, žinių bei naujovių įvairovė, savęs sustiprinimas.“
Denisas: „Netiesa. Aš išmokau disciplinos ir man patinka kariška rutina. Prieš ateinant į kariuomenę gyvenimas ėjo į blogą kryptį, bet čia turėjau laiko subręsti ir pasitaisyti.“
Ronaldas: „Taip ir ne. Kūnas (fiziškai) ir protas ( psichologiškai) sustiprėja, bet gyvenimo šansai yra prarasti. Kitaip tariant, laikinai apribojamas noras gyventi savo gyvenimą dabar, o ne vėliau.“

Mitas, su kuriuo susidūriau tarnyboje

Ir pabaigai – apie mitus, su kuriais susidūrė kalbintieji iš įvairių šalių atlikti NPPKT atvykę lietuviai. Kokie mitai (be jau paminėtų) apie karo tarnybą neramina jaunuolius?

Indrė: „Nesusidūriau.“
Martynas: „Nebuvo nei vieno. Viskas atitinka tai, kas sakoma vadų – dauguma šnekų tik išsimąstymai ir gandai. Siūlau tik judėti link kariuomenės!“
Ronaldas: „Negirdėjau, užsienyje gyvenau.“
Domantas: „Girdėjau, kad maistas blogas, bet iš tikrųjų – labai geras.“
Deividas: „Maistas – geras, įvairus, sotus. Laisvas laikas: per bazinį kursą tikrai daug laisvo laiko nėra. Po bazinio kario kurso atsirado savarankiškas sportas ir daugiau laiko sau. Maniau, kad smirdės kojinėmis – vadai kiekvieną rytą tikrina higieną ir tvarką kambariuose. Šis procesas labai griežtas ir už rastus trūkumus laukia nuobaudos. Higiena aukštame lygyje.“

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI