Italijos lietuvių suvažiavimas vyks virš vaizdingo Lecco ežero: laukia etnopramogos ir edukacijos apie partizanus
Rugsėjo 27-29 dienomis vyks svarbiausias metų įvykis Italijos lietuvių bendruomenėje – visoje šalyje gyvenančių tautiečių suvažiavimas. Kasmet vis kitoje šalies vietoje vykstantis renginys šiemet nusikels į gausiai lietuvių gyvenamą Lombardijos regioną. Trijų dienų suvažiavimas vyks išties vaizdingoje vietoje – virš turistų ir vietinių pamėgto Lecco ežero esančioje kalnuotoje Piani Resinelli vietovėje. Lombardijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Lija Kuzmaitė ITLIETUVIAI.IT papasakojo, ką organizatorių komandą suplanavo šių metų suvažiavimui.
Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT
Sportas ir edukacijos
Sportiška ir aktyvi Italijos lietuvė, buvusi krepšininkė L. Kuzmaitė pasakoja, kad šių metų suvažiavimas pasidalins į dvi pagrindines dalis: sportinę ir edukacinę.
„Šiemet yra sportiniai metai, vyko Olimpiada, tad pradėjome planuoti nuo kažko lengvo – pasportavimo su vaikais. Tada sužinojome apie Lietuvoje esantį etnosporto komitetą ir ką jie organizuoja ir pamanėme, kad būtų labai smagu sportinę dalį ruošti su jais,“ – apie suvažiavimo programos užuomazgas pasakoja Lombardijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Organizatorių komandą sudaro 5 bendruomenės valdybos narės ir Milane gyvenanti partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto generolo produkterėčia Kotryna Buono. Ne vieną projektą apie žymų protėvį sukūrusi lietuvė penktadienio popietę atidarys suvažiavimą edukacija „Prisiminti. Neužmiršti. Jonas Žemaitis – Vytautas“.
„K. Buono pristatys edukacijas apie partizanus lengvai – pavyzdžiui, pasakos, kaip jie šifruodavo savo vardus, kad jų kas neatpažintų, ves vaikams pritaikytas veiklas“, – sako L. Kuzmaitė.
Įdomybės apie mišką ir partizanus
Antrą suvažiavimo dieną – šeštadienį mažųjų ir suaugusiųjų dalyvių lauks paskaitos ir pranešimai lietuvių tautos santykio su mišku ir partizanų temomis.
„Suvažiavimą organizuojame miškingoje, kalnuotoje vietovėje, kuri pati diktuoja temas. Pasikvietėme mokslininkus Vaitkevičius, kurie kalba apie lietuvių santykį su mišku. Tai bus sueities taškas tarp dviejų suvažiavimo dalių“, – pasakoja L. Kuzmaitė.
Humanitarinių mokslų daktarė Daiva Astramskaitė-Vaitkevičienė skaitys pranešimą „Lietuvių miško dievai ir deivės, senovinės pasaulėžiūros vaizdiniai išlikę iki mūsų dienų“, istorikas, archeologas humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius ves paskaitą „Miškas kaip lietuvių tapatybės dėmuo“.
„Vanago Lietuva“ platformos vadovas Alkas Paltarokas skaitys pranešimą „Jogailaičių kryžius nuo karalių iki partizanų ir dabartinėje Lietuvoje“, o vaikų lauks ypatingos dirbtuvės „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ knygos motyvais.
Dirbtuves ves jos kūrėjai – rašytojas Marius Marcinkevičius ir iliustratorė Lina Itagaki kartu su Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos mokytojomis.
„Lina ir Marius vaikams pasakos kaip išgyventi miške ir apie panašias skautiškas veiklas, pavyzdžiui kaip greitai susipakuoti miegmaišį“, – atskleidžia L. Kuzmaitė.
Knyga „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (Leidykla „Misteris Pinkmanas“) yra gavusi 3 apdovanojimus Lietuvoje, o didžiausioje pasaulyje Bolonijos vaikų knygų mugėje komiksų konkurso „Middle Grade“ kategorijoje lietuvių autorių kūrinys pelnė specialaus paminėjimo įvertinimą. Daugiau apie knygą ir interviu su rašytoju M. Marcinkevičiumi skaitykite ITLIETUVIAI.IT straipsnyje.
Šeštadienio popietę vyks ir vienintelis susitikimas italų kalba.
„Grįžtant į modernų amžių pasikvietėme Mariną Macri ir Edo Prando, kurie papasakos, kaip atrado Lietuvą, ką mūsų šalyje veikia ir savo projektų istoriją“, – sako pašnekovė.
Italai žurnalistai ir fotografai M. Macri ir E. Prando tiek gimtojoje šalyje, tiek Lietuvoje yra surengę įvairias dvi tautas jungiančias parodas (daugiau skaitykite) bei vysto projektus Lietuvos istorijos, daugiausia apie partizanus, temomis.
Ruošis sporto žaidynėms
Šeštadienio paskaitos ir etninio sporto veiklos vyks paraleliai – tam, kad kiekvienas dalyvis pasirinktų jam mieliausią veiklą. L. Kuzmaitė pasakoja, kad kaip suvažiavimo tikslą kelia pritraukti kuo daugiau Italijos lietuvių su šeimomis bei pasiruošti 2025 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.
Etnosportas yra kultūrinis paveldas, tai yra ir linksma, ir įdomu, ir paprasta.
„Kol salėje vyks rimtas kalbėjimas, lauke užsiimsime sportu, kad būtų užimta kita dalis dalyvių. Jei bus noro – sportines veiklas pratęsime arba suorganizuosime ir sekmadienį iš ryto. Tikimės sudominti žmones įsilieti į ir kitų metų Pasaulio lietuvių žaidynes. Etnosportas yra kultūrinis paveldas, tai yra ir linksma, ir įdomu, ir paprasta,“ – sako Lombardijos lietuvių bendruomenės pirmininkė ir tikisi suburti kuo daugiau tautiečių, įskaitant mažiau aktyvius Lombardijos lietuvius.
„Kalbant apie etnosporto veiklas, mes labai norėtume jomis sudominti šeimas su vaikais. Dėl to ieškojome vietos, kuri mažai kainuotų ir kad būtų galimybė susitelkti – atvažiuos tėčiai italai, kurie nesupranta paskaitų lietuviškai, vaikai – su jais kieme užsiimsime etnosportu.
Buvau nuvažiavusi į stovyklą Lietuvoje, kurioje Lietuvos etnosporto komitetas rengia žaidynes ir pasirodo, kad etnosportas yra visai kas kitą, nei galėtum pagalvoti. Man labai patiko, buvau savo vaikus atsivežus, mielai įsitraukė į visas veiklas, nepaisant kalbos barjero (dalyvavo ir vaikai iš Ukrainos) su vaikais susidraugavo“, – džiaugiasi L. Kuzmaitė.
2019 metais įkurtas Lietuvos etnosporto komitetas (LEK) skatina jaunąją kartą pažinti ir vertinti savo tautos tradicijas, puoselėti kultūros paveldo vertybes, kurti naujas etnosporto tradicijas Lietuvoje. LEK atstovai tikisi, kad kelios etnosporto šakos bus integruotos ir į 2025 m. Palangoje vyksiančias Pasaulio lietuvių žaidynes.
Į Italijos lietuvių suvažiavimą atvyks du LEK atstovai – organizacijos prezidentas Stanislav Bajurin ir komiteto narys Martynas Mikelionis.
Etnosportas – ir mažiems, ir dideliems
LEK prezidentas S. Bajurin ITLIETUVIAI.IT pasakoja, kad suvažiavimo metu planuojama žaisti šešis etninius žaidimus: ristynes, lazdos trauktynes, išstumimą iš rato, muštuką, ripką (lietuvišką ritinį), kylą.
„Suvažiavimui planuojamos visos šiuo metu mūsų aktyviai propaguojamos etnosporto šakų edukacijos – komandinės ir individualios. Atsižvelgiant į susirinkusią auditoriją nuspręsime, kokias galėsime surengti varžybas“, – sako S. Bajurin.
Jis džiaugiasi, kad tradicinius lietuviškus žaidimus pavyksta atgaivinti – nuo 2023 metų etnosportas yra įtrauktas ir į atnaujintą švietimo programą.
Mokymasis ir edukacijos, ypač vaikams, prasideda nuo žaidimų – per juos ir ateina suvokimas tam tikrų detalių, smulkių dalykų, kurie suformuoja kultūrinį identitetą.
„Pirmas žingsnis buvo įtraukimas į mokyklos programą, taipogi dvi etnosporto šakos yra įtrauktos į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Dabar greta cepelinų ir šiaudinių sodų yra ir tradiciniai žaidimai – ristynės ir ripka. Tai turi didelę vertę.
Kai per mūsų renginius pasakojame apie tradicinius žaidimus, kad jie perduodami iš kartos į kartą, jaunimas klausosi ir pradeda aktyviau įsitraukti į tuos žaidimus, nes jiems įdomu, kad tai jų tradicijos, jų šaknys. Etnosportas yra tik įrankis skatinti jaunimą būti aktyviems ir gerinti aplinką bei didžiuotis savo šaknimis.
Mokymasis ir edukacijos, ypač vaikams, prasideda nuo žaidimų – per juos ir ateina suvokimas tam tikrų detalių, smulkių dalykų, kurie suformuoja kultūrinį identitetą“, – pasakoja pašnekovas.
LEK prezidentas pastebi, kad labiausiai etnosportas domina jaunimą ir mato, kad kiekviena žmonių grupė komiteto organizuojamuose renginiuose randa sau mieliausią užsiėmimą.
„Ristynės, kur yra šienas, labiausiai patinka vaikams – net kai baigiasi varžybos, jie dūkauja, žaidžia, mėtosi šienu – jiems tai labai įdomu. Kalbant apie komandines sporto šakas – ten ateina žaisti jaunimas. Kai darėme atvirus turnyrus miesto šventėse, į lazdos traukimą ateidavo daugiau moterų, merginų dalyvauti, o kai darydavome vyrų varžybas, finale susitikdavo būtent tėčiai, kuriuos aktyviai palaikydavo šeimos nariai. Vienareikšmiškai pasakyti, ką labiausiai domina etnosportas, sunku, bet pike yra 13–16 metų jaunimas,“ – atskleidžia pašnekovas.
S. Bajurin tikisi per suvažiavimą nustebinti tiek italus, kurie savo šalyje neturi nieko panašaus į daugumą lietuviškų etno žaidimų, tiek didmiesčiuose tėvynėje gyvenusius Italijos lietuvius.
„Kai organizuojame renginius Lietuvoje – nustemba ir net drovisi pabandyti miesto žmonės, o iš mažų miestelių ir kaimų atvykę dalyviai net patys dalinasi patirtimi, pasakoja, kaip jų tėveliai, seneliai ar net jie patys kažką jau yra išbandę“, – sako LEK prezidentas.
Atvyks kunigas iš Romos
Šeštadienio vakare kalnų entuziastai turės galimybę (registruojantis iš anksto) su kalnų gido palyda pakilti į Grignetta kalną palydėti saulės.
Trečiąją suvažiavimo dieną – sekmadienį dalyviai kartu pasivaikščios po Valentino parką ir pasigrožės Lecco ežeru iš viršaus nuo panoraminės „Belvedere“ aikštelės bei galės sudalyvauti Šv. Mišiose, kurias aukos iš Romos atvyksiantis Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos vadovas, kunigas Audrius Arštikaitis. Šv. Mišios vyks Casa Alpina La Montanina priklausančioje koplyčioje.
Italijos lietuvių suvažiavimai nuo 2018 metų kasmet vyksta vis kitame regione. Pernai metų renginį (plačiau skaitykite) daug saitų su Lietuva turinčiame Paduvos mieste organizavo Veneto lietuvių bendruomenė.
PROGRAMA
KAS: Italijos lietuvių suvažiavimas
KUR: Casa Alpina La Montanina, Via Parodi, 5 – Località Piani Resinelli , 23821 Abbadia Lariana LC, Italija
KADA: 2024 m. rugsėjo 27–29 d.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
