Balandžio antrą dieną Castellanza (VA) įvyks dviejų su Lietuva susijusių parodų atidarymas. Garsaus Lietuvos fotografo Romualdo Požerskio paroda „Atlaidai“ parodys 1974–2001 metais užfiksuotus išskirtinius kadrus iš religinių apeigų, o italų žurnalistų ir fotografų dueto paroda „Tylos balsai“ primins skaudžias tremtinių istorijas. Jau ne vienerius metus Italijos publikai apie Lietuvą pasakojanti projekto „Lithuanian Stories“ bendraįkūrėja Marina Macrì papasakojo ITLIETUVIAI.IT apie artėjantį renginį.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Sovietų okupuotos šalys – įdomios, nes „naujos“

Su Lietuva susijusios parodos yra jau 11-ą kartą vykstančio Europos fotografijos festivalio (it. Festival Fotografico Europeo) dalis. Festivalis organizuojamas Italijos Fotografijos Archyvo, parodos vyksta keturiuose miestuose, pusiaukelyje tarp Milano ir Varezės. Šiemet festivalis vyksta kovo 18 – gegužės 1 dienomis. 

„Festivalio kuratorius susidomėjo šia mūsų aistra Lietuvai, šaliai, kurios nepažinojo. Papasakojome apie mūsų projektą bei pasiūlėme atvežti į festivalį ir lietuvių fotografą. Pasiūlėme Romualdą Požerskį, nes jį gerai pažinojome ir numanėme, kad jis turi medžiagos eksponavimui “ – sako fotografė Marina Macrì.

„Festivalis fokusuojasi ties įvairių tipų fotoreportažais, kurie yra ne tik apie karą, bet ir humanistiniai. Visi fotografai tam tikra prasme papasakoja dažniausiai vienos iš Europos šalių istoriją, momentą. Beveik visada buvo kreipiamas didesnis dėmesys Rytų Europos šalims. Šios šalys į Europą „atėjo“ vėliau, tad turi dar labai daug ką papasakoti ir daugybė fotografų ten dirba ir vykdo svarbius reportažus“, – pasakoja fotografė Marina Macrì.

Su Lietuva susijusios parodos bus eksponuojamos XX a. pradžios istoriniame pastate „Villa Pomini“, Castellanza mieste. Atidaryme (17.30 val.) dalyvaus ir fotografijų autoriai – Romualdas Požerskis bei „Lithuanian Stories“ (liet. „Lietuviškos istorijos“) projektui atstovausiantis jo bendraįkūrėjas Edoardo Prando.

Festivalio organizatoriai susidomėjo Lietuva

Kurių fotomenininkų darbus eksponuoti per festivalį sprendžia jį organizuojantis Italijos Fotografijos Archyvas. Būtent šios organizacijos vadovas Claudio Argentiero dar 2019 m. susidomėjęs „Lithuanian Stories“ projektu kreipėsi į jo įkūrėjus.

„Jis susidomėjo šia mūsų aistra Lietuvai, šaliai, kurios nepažinojo. Papasakojome apie mūsų projektą bei pasiūlėme atvežti į festivalį ir lietuvių fotografą. Pasiūlėme Romualdą Požerskį, nes jį gerai pažinojome ir numanėme, kad jis turi medžiagos eksponavimui “ – sako M. Macrì.

„Lithuanian Stories“ – tai sutuoktinių žurnalistų ir fotografų Marinos Macrì ir Edoardo Prando projektas. Nuo 2017 m. savo tinklalapyje bei kitais formatais jie pasakoja apie mūsų šalį ir jos istoriją.

Italai Lietuva susidomėjo dar 2004 m., kai šalis įstojo į Europos sąjungą. Supratę, kad nežino beveik nieko apie mūsų šalį, nusprendė ją aplankyti. Tai tapo ilgalaikės meilės mūsų šaliai pradžia.

• 

„Į Lietuvą atvažiavome apie ją nežinodami beveik nieko. Beveik iš karto šią šalį įsimylėjome, pastebėjome, kad ji turi labai daug ką papasakoti, tai – gilias europietiškas šaknis turinti šalis, nors po okupacijos ir buvo ištrinta iš žemėlapių“, – pasakoja M. Macrì. 

Svečiuodamiesi Lietuvoje jie lankė įvairius turistinius objektus, tarp jų ir Rumšiškėse esantį Lietuvos liaudies buities muziejų, kuriame, išvydę jurtą ir tremties vagoną pirmąkart sužinojo apie Lietuvos tremtinių kelią į atšiaurųjį Sibirą.

Dėmesio centre – tremtinių istorijos

Perskaičiusi į italų kalbą išverstą lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“, M. Macrì sužinojo apie tremtinės Dalios Grinkevičiūtės knygą – dienoraštį „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kuriame dar būdama paaugle ištremta autorė pasakoja apie savo ir tautiečių išgyvenimus.

„Mūsų nuotraukos nėra „pastatytos“. Jos darytos interviu metu. Jos yra dalis susitikimų, kurių metu mes bendraujame su iki tol nežinomais žmonėmis, kurie atveria savo namus ir dovanoja mums dalelę savo gyvenimo“, – sako Marina Macrì.

Būtent šis atradimas paskatino daugiau domėtis tremtinių istorijomis siekiant papasakoti tautiečiams italams liūdną Lietuvos istorijos dalį. „Lithuanian Stories“ tinklalapyje italų ir anglų kalbomis pasakojama ir apie kitus istorinius mūsų šalies įvykius, kultūrą, šiandienos aktualijas, tačiau būtent tremtinių istorijos yra dėmesio centre. 

Italų žurnalistų ir fotografų pora kalbino ne vieną tremtinį, juos įamžino video ir nuotraukose. Lietuviai pasidalindavo širdį virpinančiais prisiminimais iš tremties bei kaip pavyko tą siaubą išgyventi bei grįžti į gimtinę.

• 

• 

„Mūsų nuotraukos nėra „pastatytos“. Jos darytos interviu metu. Jos yra dalis susitikimų, kurių metu mes bendraujame su iki tol nežinomais žmonėmis, kurie atveria savo namus ir dovanoja mums dalelę savo gyvenimo“, – apie išskirtinį, tremtinių dalią pasakojantį projektą kalba jo bendraautorė.  

Europos festivalio lankytojams kūrėjai pasirinko papasakoti būtent šią skaudžią, bet svarbią Lietuvos istorijos dalį. Jų pašnekovus įamžinančius kadrus bei nuotraukas iš asmeninių archyvų prieš tremtį galėsite išvysti artėjančioje parodoje „Tylos balsai“ (it. „Le voci del silenzio“).

„Atlaidai“ parodo stiprią žmogaus sąsają su gamta

Romualdas Požerskis yra vienas garsiausių Lietuvos fotomenininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius. 

„Požerskio darbai, kurie yra labai įdomi tų metų Lietuvos gyvenimo įžvalga. Ji parodo ne tik šių švenčių ir piligriminių kelionių religinį aspektą, bet ir kasdienį daugelio kaimų gyvenimą, tuo pačiu metu papasakodama apie lietuvių tautos sąsają ir paganiškus aspektus“, – sako fotografė Marina Macrì.

Europos fotografijos festivalio metu jis pristatys savo parodą „Atlaidai“. Bažnytines šventes, religines apeigas fotografas įamžino per keletą dešimtmečių. Jose atsispindi ne tik Lietuvai būdingi religinių apeigų vaizdai, bet ir jose įamžintų žmonių emocijos, neatsiejama atlaidų dalis yra ir gamta, su kurią nuotraukų herojai turi stiprią sąsają.

• 

„Požerskio darbai, kurie, beje, buvo nufotografuoti per kelis dešimtmečius, yra labai įdomi tų metų Lietuvos gyvenimo įžvalga. Ji parodo ne tik šių švenčių ir piligriminių kelionių religinį aspektą, bet ir kasdienį daugelio kaimų gyvenimą, tuo pačiu metu papasakodama apie lietuvių tautos sąsają ir paganiškus aspektus. Lietuva yra katalikiška šalis, bet yra dar daug su pagoniškumu susijusių tradicijų. Yra ir stiprus ryšys su gamta, kurio daug įžvelgėme per mūsų asmeninę patirtį“, – pasakoja M. Macrì. 

Fotografė apgailestauja, kad negalės gyvai dalyvauti festivalyje, mat dėl kojos traumos teks pasilikti Lietuvoje. Pašnekovės nuomone, retai apie mūsų šalį žinantiems vietiniams abiejų parodų priešistorė turi būti paaiškina, tą padarys patys nuotraukų autoriai – R. Požerskis bei E. Prando prezentacijos bei ekskursijos metu inauguracijos dieną.

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: