Balandžio 8-11 dienomis Bolonijoje vykstančioje pasaulinio masto vaikų knygų mugėje ir šiemet savo kūrinius pristatys būrys kūrėjų ir leidėjų iš Lietuvos. Dar mugei neprasidėjus, jos organizatorių ir partnerių skelbiamuose apdovanojimuose pripažinimo susilaukė penki kūriniai iš Lietuvos. ITLIETUVIAI.IT pakalbino konkursuose sužibėjusius lietuvius – rašytoją Marių Marcinkevičių ir iliustruotoją Ingą Dagilę.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Bolonijoje kasmet vyksta tarptautinė vaikų knygų mugė – svarbiausias pasaulio renginys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai ir knygų iliustracijos menui. Srities profesionalams skirtas renginys šiemet vyks jubiliejinį 61-ąjį kartą. „Bologna Fiere“ paviljonuose šiais metais lankytojų lauks 1500 mugės dalyvių stendų iš maždaug 100 pasaulio šalių ir regionų.

Prieš mugei prasidedat vyksta įvairių kategorijų geriausių knygų ir iliustracijų rinkimai. Juose šiemet pripažinimo sulaukė rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojų Linos Itagaki ir Ievos Gvazdaikytės knygos bei iliustruotojų Ingos Dagilės, Kornelijos Žalpytės ir Valentinos Černiauskaitės iliustracijos.

Du apdovanojimai – M. Marcinkevičiaus knygoms

Šiemet Lietuvos knygų kūrėjai pirmą kartą įvertinti prestižiniuose Bolonijos vaikų knygų mugės apdovanojimuose „BolognaRagazzi Awards“ – rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Linos Itagaki knyga „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (Leidykla „Misteris Pinkmanas“) komiksų konkurso „Middle Grade“ kategorijoje pelnė specialaus paminėjimo apdovanojimą. Konkurse dalyvavo 3355 leidiniai iš 65 šalių, lietuvių sukurta knyga buvo viena iš trijų, gavusių pripažinimą šioje komiksų kategorijoje.

• 

Konkurso žiuri akcentavo, kad knygoje gvildenamos temos, kurios yra aktualios šiuolaikinėje Europoje. Taip pat itin gyrė iliustruotojos ir rašytojo partnerystę, nepriekaištingai sujungusią pasakojimą ir vaizdus, kad būtų sukurtas kūrinys, kuris meistriškai laviruoja tarp knygos vaikams ir grafinio romano. Konkursas yra skirtas atkreipti dėmesį į pastaruoju metu išleistas gražiausias ir inovatyviausias paveikslėlių knygas.

„Autoriui, kūrėjui pripažinimas yra labai svarbu. Kai rašau, pats nesuprantu, ar labai gerai, ar labai blogai parašiau,“ – sako Marius Marcinkevičius.

Knygos autorius M. Marcinkevičius džiaugiasi šiuo pripažinimu ir po jo sekusiu dėmesiu iš literatūros agentų.

„Gaunu patvirtinimą, kad viską darau teisingai. Autoriui, kūrėjui pripažinimas yra labai svarbu. Kai rašau, pats nesuprantu, ar labai gerai, ar labai blogai parašiau. Jeigu nėra vertintojų, jei esi vienas su savo kūriniu – jį įvertinti yra labai sunku. Kitavertus, kai iš pradžių susilauki apdovanojimų užsienyje, o paskui tiktai Lietuvoje, tai irgi mūsų kritikus truputį papušina, gal, iš tikrųjų, ne viskas taip yra, kaip jiems atrodo“, – mąsto rašytojas.

Istorija gimė iš asmeninių patirčių

Specialų paminėjimą gavusi knyga vaikams suprantamu stiliumi pasakoja apie Lietuvos laisvės kovas, pagrindinė veikėja – bunkeryje gyvenanti mergaitė partizanė. Knygos herojai įkvėpti tikrų įvykių, o beveik visi veikėjai turi realius, kadaise gyvenusių žmonių atitikmenis. Istorijos gabaliukus knygai M. Marcinkevičius rinko iš savo senelio, tėčio, kitų giminių ir pažįstamų pasakojimų. Pagrindinę heroję Magdę sukurti įkvėpė 1991 m. sausio 13-osios rytą rašytojo draugo močiutės papasakoti prisiminimai. 

„Draugo senelė papasakojo apie savo jaunystę, apie tai, kaip ji buvo ryšininkė, apie keturis jos brolius partizanus ir apie mergaitę, gyvenusią su partizanais bunkeryje. Daug vėliau, jau išėjus knygai, sulaukėme ne vieno panašaus pasakojimo. Vieno skaitytojo senelė bunkeryje gyveno net iki 16 metų,“ – Knygukurejai.lt pasakojo rašytojas.

M. Marcinkevičius atskleidžia, kad pagrindinės herojės tėtis yra jo senelio Antano prototipas. 

Daug po pasaulį keliaujantis M. Marcinkevičius pripažįsta, kad knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ įvertinusi tarptautinė žiuri apie Lietuvos laisvės kovas, o gal ir apie pačią Lietuvą veikiausiai žino mažai, o gal ir visai nieko. Jis tiki, kad ekspertų komisija pamatė, kiek daug darbo ir meilės buvo įdėta į knygą.

„Į kūrinį įdedi savo dvasią, savo energiją, savo darbą, savo meilę. Kai knygą atsiverčia žmogus, jis jaučia, ką tu įdėjai į tekstą ir į iliustracijas,“ – sako M. Marcinkevičius.

„Manau, kad patraukė tas, kad mes įdėjome labai daug darbo. Važinėjome po bunkerius, su istorikais dirbom, atkūrinėjome autentiškas detales, pasakojimus. Lina (Itagaki – aut. pastaba) paskui metus paišė. Ji viską paišė iš nuotraukų. Visi personažai – 90 procentų yra egzistavę – ir stribai, ir partizanai yra visi iš nuotraukų. 

Į kūrinį įdedi savo dvasią, savo energiją, savo darbą, savo meilę. Kai knygą atsiverčia žmogus, jis jaučia, ką tu įdėjai į tekstą ir į iliustracijas. Manau, kad net ir nežinodami to istorinio konteksto žmonės pajuto mūsų tą žinutę, darbą, energiją ir meilę,“ – džiaugiasi rašytojas.

• 

• 

• 

Knygos padeda vaikams suprasti sunkias istorines temas

Italijoje gerai žinoma kita rašytojo ir iliustruotojos Ingos Dagilės knyga – „Akmenėlis“, pasakojanti apie Holokaustą. 2021 m. ją italų kalba išleido leidykla „Caissa Kids Italia“, Bolonijos „Baraccano“ teatre ne kartą pagal knygą statytas spektaklis, pernai knygų mugėje leidinio autoriai vedė kūrybines dirbtuves srities profesionalams. Tiek „Akmenėlis“, tiek „Mergaitė su šautuvu“ pasakoja apie nelengvas istorines temas. Rašytojas mano, kad pasakoti vaikams apie šiuos sunkius, bet svarbius laikotarpius yra būtina, o knygos pastato tam tikrą tiltą, kuriuo einant, istoriją suvokti yra lengviau.

„Manau, kad tai yra svarbu, nes matome, kokiame pasaulyje dabar gyvename. Po Antrojo pasaulinio karo buvusio atokvėpio, žmonijai vėl susisuko smegenys ir vėl pilnas pasaulis karų: Rusija – Ukraina, Izraelis – Palestina, Afrika, Sirija ir kitur, kur nedurk pirštu, ten kažkas vyksta. Kariauja suaugę žmonės, o vaikai tampa to įkaitais ir paskui tie vaikai tampa suaugusiais ir jiems irgi užsinori pakariauti arba sunaikinti tautą. Tėvams apskritai sunku su vaikais kalbėti tokiomis temomis, neįsivaizduoju, kaip gali pasodinti savo 5-6 metų vaiką ir pradėti su juo apie Holokaustą kalbėti. Neišeitų turbūt taip labai paprastai. O kai turi knygą, tada pastatomas tiltas.

Į knygos pristatymus ateinantys tėvai pasakoja: skaitėme ir vaikams kilo labai daug klausimų – kodėl užėmė, kodėl kariavo ir jie natūraliai sužino tą istoriją, nes jiems įdomu, o ne todėl, kad kažkas jiems liepė išmokti kažkokius skaičius, netgi važiuoja tuos pačius bunkerius aplankyti,“ – pasakoja M. Marcinkevičius.

Pernai išleista knyga „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ sulaukė daug pripažinimo ir Lietuvoje: Gavo Lietuvos leidėjų asociacijos apdovanojimą „Metų iliustracija” ir IBBY Prano Mašioto premiją už geriausią grožinę lietuvių rašytojo knygą vaikams bei paaugliams, yra nominuota „Metų knyga 2023“ knygos vaikams kategorijoje.

Šiuometinėje knygų mugėje – balandžio 9 d. renginyje, skirtame Jungtinių Tautų Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, M. Marcinkevičius buvo pakviestas lietuviškai skaityti vieną iš deklaracijos straipsnių.

Prieš pat prasidedant knygų mugei, „Misterio Pinkmano“ leidyklą pasiekė ir kita gera žinia –  M. Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Ievos Gvazdaikytės knyga „Ilgi eilėraščiai trumpiems“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) tarptautinės Bolonijos vaikų knygų mugės komisijos buvo atrinkta į „The Braw Amazing Bookshelf“ parodą, kurioje pristatomos 100 knygų iš 40 šalių. 

Pastebėtos trys Lietuvos iliustruotojos

Lietuvos iliustruotojų kūrinius Bolonijos vaikų knygų mugės lankytojai matys pagrindinėje, konkursinėje mugės parodoje: tarp 79 menininkų iš 31 šalies savo darbus pristatys net dvi mūsų šalies atstovės –  Inga Dagilė ir Kornelija Žalpytė. Atrankoje į šią parodą dalyvavo 3250 iliustruotojai iš 81 šalies. Nuo 1967 m. mugėje rengiamos parodos tikslas – naujausių iliustracijos tendencijų pristatymas. Lietuvių iliustracijos bus eksponuojamos visos mugės metu, o jai pasibaigus paroda dvejus metus keliaus po pasaulio muziejus, galerijas ir bibliotekas. 

• 

Kita Lietuvos iliustruotoja – Valentina Černiauskaitė buvo įvertinta tarptautinės paveikslėlių knygų leidėjų ir agentų platformos „Picturebook Makers / dPICTUS“. Jos iliustruota Jurgos Vilės knyga „Šuo, kuris išeina naktį“ (leidykla „700 eilučių“) buvo atrinkta į išskirtinių paveikslėlių knygų šimtuką (angl. 100 Outstanding Picture Books). Kviestinių srities ekspertų atrinktos knygos bus eksponuojamos ir organizacijos stende Bolonijos knygų mugėje.

Kelias į parodą laimėtojus – nuo Kaune rasto popierėlio

Pagrindinėje, konkursinėje mugės parodoje kabės penkių I. Dagilės sukurtų iliustracijų serija. Jas iliustruotoja pradėjo kurti kitai – pernai vykusiai tarptautinei parodai „Pasakojant miestą“.

„Įkvėpimo išvažiavau semtis į savo miestą – Kauną, jo senamiestį. Vaikščiojau senamiesčio gatvėmis ir, tik pradėjus savo kelionę, pirmosiomis minutėmis pamačiau ant žemės popierinę šiukšlytę – čekį ar saldainių popierėlį. Tada man kilo mintis, kad būtent šiukšlės yra neatsiejama žmogaus ir miesto santykio dalis, kuri lieka žmogui pabuvojant mieste, kažką jame nuveikiant. Jei liko popierėlis – kažkas buvo veikta.

Pagalvojau, kad pasirinksiu ekologinę temą, paliesiu tvarumą, bet visiškai nenorėjau tai parodyti, kaip problemą, idėja visiškai ne ta. Norėjau paimti tą mažai matomą pėdsaką, nes žmogus yra didelis, aiškus, matomas, o miestas dar didesnis, pastovus ir nekintantis – gyvenimas, aišku, kinta, bet pastatai išlieka gerokai ilgiau negu žmogus ir tas trečias įsiterpiantis dalykas – šiukštlytė, popierėlis, toks laikinas, mažas yra jų santykio pėdsakas. Norėjau jį surinkti ir atvaizduoti kaip neatsiejamą miesto dalį,“ – apie iliustracijų serijos pradžią pasakoja I. Dagilė.

• 

• 

• 

• 

• 

Kūrėja surinko tądien rastas šiukšles, jas nuskanavo ir pakoregavo spalvas, kad jos būtų juodai baltos.

„Pradėjau kurti iš jų miesto koliažą. Kai pradėjau jas dėlioti atsirado ir žmonės – nupiešiau mašinas, miesto simbolius, kaminus, kavines…“, – kūrybos procesą atskleidžia menininkė.

Nuo Kauno iki Katmandu

Taip iš Kauno gatvių įkvėptos idėjos gimė pirmasis piešinys, o netrukus iliustruotoja išvyko į Nepalą, kuris įkvėpė antrąjį.

„Pastebėjau savo rankose bilietėlį iš lankytinų objektų, tą dieną lankėme kelis rūmus ir tų bilietėlių rankinėje susikaupė ne vienas. Pagalvojau, kad jie labai panašūs į tuos namus, kuriuos aš matau Nepale,“ – sako iliustruotoja.

• 

• 

Surinktus čekius I. Dagilė panaudojo kuriant Katmandu miesto iliustraciją. Šios dvi iliustracijos dalyvavo parodoje Vilniuje, o kai atėjo metas siųsti darbus Bolonijos knygų mugei, iliustruotoja sukūrė tolesnę istoriją, galvodama, kur ir kas galėjo keliauti toliau po kitus miestus, taip atsirado dar trys piešiniai ir aiškus pasakojimas. 

Žiuri įvertino įdėtą darbą ir meilę

I. Dagilė tikisi, kad Bolonijoje įvertintos iliustracijos taps knyga. Ekspertų komisija Bolonijoje nežinojo šios iliustracijų kelionės priešistorės, tad autorė mano, kad žiuri galėjo patraukti iliustracijų istorijos nuoširdumas.

„Kai darbo būna įdėta daug, labai smagu kai yra grįžtamasis ryšys. Tai nenutiko šiap sau, be reikalo ir smagu, kad įdėtos pastangos, meilė, daug darbo, nuoširdumo sugrįžta maloniom formom,“ – sako Inga Dagilė.

„Tai buvo vienintelės iliustracijos, kurias dariau nepriklausomai nuo nieko – nei nuo teksto, nei nuo leidyklos. Dariau taip, kaip noriu, kaip svajojau – juodai baltas, norėjau išbandyti nespalvotas iliustracijas, kad jos būtų grafiškos. Gal žiuri patraukė tas, kad jas nuoširdžiai iš savo vidaus išjaučiau ir padariau visiškai originalų savo kūrinį, pateikiau savo istorijos matymą. Džiaugiuosi, kad jie nuskaitė informaciją nežinodami priešistorės,“ – mąsto iliustruotoja.

• 

I. Dagilė džiaugiasi užsienio ekspertu įvertinimu ir mato jį, kaip savo kelio patvirtinimą.

„Kai darbo būna įdėta daug, labai smagu, kai yra grįžtamasis ryšys. Tai nenutiko šiap sau, be reikalo, ir smagu, kad įdėtos pastangos, meilė, daug darbo, nuoširdumo sugrįžta maloniom formom,“ – džiaugiasi kūrėja.

Su I. Dagile ITLIETUVIAI.IT kalbėjosi, kai ji viešėjo Jungtinėse Arabų Emyratuose, kur pati buvo pakviesta vertinti kitų iliustruotojų darbus. Vos dienai grįžusi į Lietuvą kūrėja vyko į jai mielą, knygų namais jau tapusią Boloniją.

„Mugė mane įkvepia, į ją grįžtu kaip į knygų namus, kur susirenka pažįstami, kelias dienas pabūti ir panardyti toje knygų jūroje. Semiuosi įkvėpimo. Būtinai aplankau mylimiausių šalių stendus – tos šalys mylimiausios ne dėl to, kad šalis myliu, bet žinau, kad mano manymu geras knygas leidžia, žinoma, sudalyvauju įvairiose veiklose ir paskaitose, kurios vyksta ir aplankau jau išbandytas, įsimylėtas kelias Bolonijos vietas – kelias parduotuvytes, kelias vietas pavalgyti, tad kiekvienas sugrįžimas į Boloniją man yra jau kaip grįžimas į pastovią, jaukią erdvę, įvykį, momentą gyvenime, kai visi tavo srities profesionalai susitinka vienoj vietoj ir gali džiaugtis vieni kitų rezultatais ir kalbėti tomis temomis,“ – atvirauja kūrėja.

Ves dirbtuves vaikams ir suaugusiems

I. Dagilė ne tik dalyvaus paskaitose, bet, kaip ir pernai pati ves dirbtuves. Balandžio 9 d. „The Illustrators Survival Corner“ (liet. – „Iliustruotojų išgyvenimo kampe“) mugės erdvėje vyks jos dirbtuvės „Aplink pasaulį“ pradedantiems knygų profesionalams , o Bolonijoje modernaus meno muziejuje MAMbo – moksleiviams.

„Bolonijos knygų mugėje vyks mano dirbtuvės pagal parodoje kabančias iliustracijas miesto tema. Atliksime darbus ta technika, kurią naudojau iliustracijose. Dirbtuvės Bolonijos MAMbo modernaus meno muziejuje vyks ta pačia tema, tik bus adaptuotos vaikams,“ – pasakoja I. Dagilė.

Kitas dirbtuves MAMbo muziejuje taip pat ves Bolonijos vaikų knygų pagrindinėje konkursinėje mugės parodoje įvertinta Lietuvos iliustruotoja Kornelija Žalpytė.

Dalyvaus daug leidėjų iš Lietuvos

Bendrą Lietuvos prisistatymą Bolonijos vaikų knygų mugėje organizuoja Lietuvos kultūros institutas (LKI) ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA), nuo 2010-ųjų mugėje kasmet pristatantys jungtinį šalies stendą. 

Pasak LKI Programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės, Instituto tikslas mugėje yra pažindinti pasaulį su mūsų šalies literatūra ir knygų kūrėjais, organizuojant juos pristatančius renginius, kūrybines dirbtuves, pradedančių ir jau pripažintų menininkų dalyvavimą mugėje, taip pat susitikti su užsienio leidėjais ir partneriais siekiant naujų vertimų ir bendradarbiavimo galimybių.

Šiemet kaip niekad gausiai mūsų kūrėjai įvertinti prestižiniais apdovanojimais, įtraukti į parodas ir geriausiųjų sąrašus – tai yra Lietuvos knygų kūrėjų ir leidėjų pripažinimas aukščiausiu lygiu pasaulyje“, –  sako Rūta Nanartavičiūtė.

„Šiemet kaip niekad gausiai mūsų kūrėjai įvertinti prestižiniais apdovanojimais, įtraukti į parodas ir geriausiųjų sąrašus – tai yra Lietuvos knygų kūrėjų ir leidėjų pripažinimas aukščiausiu lygiu pasaulyje“, –  teigia R. Nanartavičiūtė.

Bolonijos knygų mugė kasmet sutraukia vaikų knygų kūrėjus: rašytojus, iliustruotojus, festivalių organizatorius ir leidėjus. Pasak Lietuvos stendą mugėje organizuojančios LLA vykdomosios direktorės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, Lietuvos leidėjai nėra išimtis.

• 

 „Jie ne tik domisi, kuo gyvena vaikų literatūra visame pasaulyje, bet ir patys turi ką parodyti ir pristatyti: Lietuvoje leidžiamos knygos vaikams yra pastebimos ne tik dėl to, kad jose dera pagavūs tekstai ir iliustracijos, bet ir dėl dėmesio knygos kokybei, spaudai. Šiemet Bolonijoje dalyvauja virš dvidešimties atstovų iš leidyklų „Alma littera“, „Aukso žuvys“, „Baltos lankos“, „Debesų ganyklos“, „Misteris Pinkmanas“, „Vaiga“, „700 eilučių“. Bene antra tiek leidyklų knygos bus pristatytos Lietuvos stende“, – teigia asociacijos vadovė.

Institutas mugės metu užsienio profesionalams pristatys naują vaikų ir jaunimo knygoms skirtą katalogą, parengtą su IBBY Lietuvos skyriumi, dalyvaus susitikimuose su užsienio leidėjais bei literatūros organizacijomis. 

V. Černiauskaitė – atrinkta ir Lietuvoje, ir Bolonijoje

Kaip skelbiama LKI pranešime spaudai, jau tradiciškai Bolonijos vaikų knygų mugė tampa įkvėpimo šaltiniu ir tarptautinio prisistatymo platforma pradedantiems Lietuvos iliustruotojams – tokią galimybę šiemet turi į „dPICTUS“ atrinktų 100 išskirtiniausių paveikslėlių knygų pasaulyje parodą patekusi iliustruotoja Valentina Černiauskaitė. 

V. Černiauskaitė atsiliepė į LKI ir LLA kvietimą pradedantiems vaikų knygų kūrėjams, dar nepublikavusiems savo darbų arba išleidusiems ne daugiau nei tris knygas. Ją iš 18 paraiškas atsiuntusių kandidatų atrinko kompetentinga komisija – iliustruotojai Kęstutis Kasparavičius ir Ieva Babilaitė bei leidėja Sigita Pūkė.

Gražus sutapimas, jog galimybė nuvykti į Boloniją atsirado vos išleidus savo pirmąją paveikslėlių knygą vaikams – kartu su Jurga Vile sukurtą „Šuo, kuris išeina naktį“ – todėl kelionė bus išties ypatinga“, – sako V. Černiauskaitė.

Vilniaus dailės akademijos grafikos studijas baigusi jauna kūrėja šiuo metu dirba iliustracijos, knygų dizaino ir vizualaus meno lauke. 

„Apie šią mugę teko girdėti nuo pat pirmo kurso, ji yra be galo svarbi kiekvienam dirbančiam ar dirbančiai iliustracijos srityje. Gražus sutapimas, jog galimybė nuvykti į Boloniją atsirado vos išleidus savo pirmąją paveikslėlių knygą vaikams – kartu su Jurga Vile sukurtą „Šuo, kuris išeina naktį“ – todėl kelionė bus išties ypatinga“, – LKI pasakojo V. Černiauskaitė. 

Bolonijoje ji ketina įsikvėpti, pamatyti, kuo gyvena iliustruotų knygų pasaulis, aplankyti mėgstamų leidėjų stendus, susipažinti su knygų kūrėjais, sudalyvauti portfolio peržiūrose ir dirbtuvėse, meistrystės pamokose, pasidomėti iliustruotomis knygomis suaugusiems – ši sritis menininkei taip pat yra aktuali.

Pirmąkart Lietuvos leidyba vaikams, iliustruotojų darbai tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje pristatyta dar 1989-aisiais, o 2011 m. mūsų šalis buvo mugės garbės viešnia. Dailininką ir rašytoją Kęstutį Kasparavičių mugė jau ne vienus metus vadina vienu svarbiausių mugės svečių, Bolonijoje savo kūrybą yra pristatę daugelis žymiausių bei pradedančių knygų kūrėjų iš Lietuvos, tarp jų Ieva Babilaitė, Monika Vaicenavičienė, Kotryna Zylė Inga Dagilė, Lina Itagaki, Aušra Kiudulaitė, Vilija Kvieskaitė, Simona Jurčiukonytė, Ula Rugevičiūtė Rugytė ir kiti o R. Jančiauskaitė sukūrė vizualinę 2020 m. mugės tapatybę.

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: