Kovo pradžioje praūžusi Bolonijos vaikų knygų mugė yra didžiausias tokio pobūdžio renginys pasaulyje. Šiemet mugėje dalyvavo ir apie dvi dešimtis lietuvių kūrėjų – iliustruotojai, autoriai, leidėjai, o taip pat jų atstovai pristatinėjo sukurtas knygas užsienio leidykloms bei sėmėsi įkvėpimo. Lietuvių kūrėjams buvo patikėta vesti ir dirbtuves srities profesionalams. ITLIETUVIAI.IT portalui mugėje dalyvavę tautiečiai pasidalino savo įspūdžiais iš pasaulinio masto renginio.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Didėja dėmesys lietuvių kūrėjams

Emilijos-Romanijos regiono sostinėje Bolonijoje kasmet vyksta tarptautinė vaikų knygų mugė – svarbiausias pasaulio renginys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai ir knygų iliustracijos menui. Srities profesionalams skirtas renginys šiemet vyko jubiliejinį 60-ąjį kartą.

Lietuva nuo 2010-ųjų (išskyrus 2020-2021 metus, kai mugė dėl Covid-19 apribojimų vyko virtualiai) pristato savo jungtinį stendą, kuriame yra eksponuojamos lietuvių kūrėjų knygos. Šiemet stendą kuravo Lietuvos leidėjų asociacija.

„Kasmet iš Lietuvos knygų kūrėjų atvažiuoja vis daugiau ir daugiau. Šiemet turbūt buvo vienas iš tų kartų, kai buvo daugiausiai lietuvių. Šis renginys ne tik parodo, bet ir diktuoja vaikų knygų iliustracijos tendencijas“, – sako Lietuvos kultūros instituto programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė.

Lietuvos kultūros institutas mugėje viešintiems profesionalams pristatė naują vaikų ir jaunimo knygoms skirtą katalogą, parengtą su IBBY Lietuvos skyriumi, užsienio leidėjams lietuvių autorių knygas prezentavo vaikų literatūros agentas Benas Bėrantas.

„Susidomėjimas knygomis vaikams iš Lietuvos kiekvienais metais tik didėja, ne išimtis ir šių metų Bolonijos knygų mugė. Išskirtinio dėmesio sulaukia leidyklos „Tikra knyga“ išleista Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės paveikslėlių knyga „Akmenėlis“ bei leidyklos „Alma littera“ išleista Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės paveikslėlių knyga „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“, – sakė B.Bėrantas.

Lietuviai iliustruotojai buvo įvertinti ir tarptautinės paveikslėlių knygų leidėjų ir agentų platformos „Picturebook Makers / dPICTUS“. Iliustruotojų Daukantės Subačiūtės „Hiccup lines“ ir Patricijos Bliuj-Stodulskos „Žmonės augalai“ knygos buvo atrinktos į išskirtinių paveikslėlių knygų šimtuką (angl. 100 Outstanding Picture Books). Visos kviestinių srities ekspertų atrinktos knygos buvo eksponuojamos ir „Picturebook Makers / dPICTUS“ stende Bolonijos knygų mugėje.

Lietuvių kūrėjų dirbtuvės profesionalams

Bolonijos knygų mugėje profesionalams yra organizuojami ir įvairūs pranešimai bei dirbtuvės, šiemet dvejos dirbtuvės buvo patikėtos surengti lietuviams.

Pirmąją mugės dieną (kovo 6 d.) iliustruotoja Inga Dagilė ir rašytojas Marius Marcinkevičius surengė kūrybines dirbtuves pagal tarptautinio dėmesio sulaukusią jų knygą „Akmenėlis“, supažindinančią vaikus su Holokausto atminties tema. 

„Tai, kad lietuvių kūrėjai sukūrė Holokausto atminčiai skirtą knygą reiškia labai daug. Mes turime savo istorinę patirtį, žinome šią istoriją ir galime ja dalintis. Ji mums yra sudėtinga, bet randame būdą, kaip apie tai kalbėti“, – sako Rūta Nanartavičiūtė.

Bolonijos knygų mugėje dalyvavusi Lietuvos kultūros instituto (LKI) programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė tokį dėmesį lietuviams paaiškina tuo, kad tai viena iš nedaugelio knygų vaikams parašyta svarbia ir jautria Holokausto tema.

Ši knyga jau buvo sulaukusi pripažinimo ir Italijoje – ją italų kalba išleido leidykla „Caissa Kids Italia“, sausio pabaigoje Bolonijos teatre „Baraccano“ įvyko knyga paremti spektakliai.

• 

• 

„Tai, kad lietuvių kūrėjai sukūrė Holokausto atminčiai skirtą knygą reiškia labai daug. Mes turime savo istorinę patirtį, žinome šią istoriją ir galime ja dalintis. Ji mums yra sudėtinga, bet randame būdą, kaip apie tai kalbėti. Tai daryti vaikų literatūroje jautriai ir dar su tokiu labai aukštu lygiu vizualinės raiškos prasme yra gana išskirtinis dalykas.

Tai, be abejo, yra pastebima ir Bolonijos vaikų mugės organizatorių. Šio renginio metu Inga Dagilė ir Marius Marcinkevičius pirmiausia pristatė save ir pačią knygą, istoriją – būtent kaip ir kodėl jie ėmėsi šitos Holokausto atminties temos. Pačiam autoriui tai yra gana asmeniška istorija, atėjusi iš jo gyvenimo. Tada I. Dagilė vedė kūrybines dirbtuves, paremtas šia knyga, dirbtuvių dalyviai bandė įsivaizduoti, kaip tup metu galėjo atrodyti žydų namai“, – pasakoja R. Nanartavičiūtė ir džiaugiasi, kad lietuvių kūrėjai yra kviečiami mokyti ir dalintis savo patirtimi.

„Dirbtuvės buvo visiškai laisvos formos, kur knygų kūrėjai ant kūrybinės erdvės sienų tiesiog paišė personažus, naudojo tam tikras R. Jančiauskaitės parinktas spalvas ir gavosi didžiulis bendras darbas, kuris išlaisvino vaizduotę ir leido jiems šiek tiek atitrūkti nuo gausos, kuri buvo už tų sienų“, – pasakoja R. Nanartavičiūtė.

Mugei įpusėjus taip pat vyko lietuvių iliustruotojos Rasos Jančiauskaitės dirbtuvės „Visual Decompression“ (liet. – „Vizualinė dekompresija“).

„R. Jančiauskaitė sugalvojo labai įdomią koncepciją. Kadangi pati jau ne pirmą kartą dalyvauja knygų mugėje, ji puikiai žino, kiek, būnant mugėje, tu gauni informacijos, sugeri vaizdų. Ypač vaizdui jautriems kūrėjams turinio yra labai daug, jie būna tiesiog užlieti visos tos informacijos.

Ji sugalvojo tokias dirbtuves, kurios leistų šiek tiek atsipalaiduoti ir išsilaisvinti iš tos įtampos, bandant viską aprėpti. Dirbtuvės buvo visiškai laisvos formos, kur knygų kūrėjai ant kūrybinės erdvės sienų tiesiog paišė personažus, naudojo tam tikras R. Jančiauskaitės parinktas spalvas ir gavosi didžiulis bendras darbas, kuris išlaisvino vaizduotę ir leido jiems šiek tiek atitrūkti nuo gausos, kuri buvo už tų sienų“, – apie tautietės dirbtuves pasakoja R. Nanartavičiūtė.

• 

• 

R. Jančiauskaitė Bolonijos knygų mugės organizatoriams ir auditorijai yra gerai žinoma, ji sukūrė ir vizualinę 2020 m. mugės tapatybę.

„Visa mugės komunikacija buvo paremta tuo vizualiniu identitetu, tomis iliustracijomis, kurias sukūrė R. Jančiauskaitė. Tai buvo labai didelis pripažinimas“, – sako Lietuvos kultūros instituto atstovė. 

Ji džiaugiasi, kad mugės organizatoriai teigiamai įvertino šių metų mūsų kūrėjų dirbtuves.

„Mugės organizatoriai tikrai džiaugėsi, jiems labai patiko tos dirbtuvės, galima kartu pasidžiaugti, kad pavyko taip šauniai“, – apibendrina pašnekovė.

Šiais metais – bene daugiausia lietuvių per mugės istoriją

Į knygų mugę nepraleido progos atvykti ir kiti kūrėjai iš Lietuvos – šiemet iliustruotojų, rašytojų ir leidėjų atvyko bene dagiausiai per mūsų šalies dalyvavimo joje istoriją. Pasak R. Nanartavičiūtės, tautiečių šiemet galėjo būti apie dvidešimt, taip pat vyko ir vaikų knygų organizacijos, pavyzdžiui, literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“. Pastaroji organizacija kartu su mugėje dalyvavusiais kitais vaikų literatūros profesionalais iš vienuolikos šalių sutarė įkurti Europos vaikų literatūros festivalių ir skaitymo skatinimo organizacijų platformą.

„Noriu pasidžiaugti, jog matau, kad kasmet iš Lietuvos knygų kūrėjų atvažiuoja vis daugiau ir daugiau. Šiemet turbūt buvo vienas iš tų kartų, kai buvo daugiausiai lietuvių. Tai reiškia, kad knygų kūrėjai supranta, kad jiems ten būti yra vertinga, nes tai išties yra pagrindinis pasaulyje renginys, skirtas būtent vaikų literatūrai. Šis renginys ne tik parodo, bet ir diktuoja vaikų knygų iliustracijos tendencijas, tą galima gyvai pamatyti bei sutikti ir pabendrauti su pačiais žinomiausiai kūrėjais iš viso pasaulio“, – sako LKI atstovė.

• 

Jos manymu, mugėje susitinka ypatinga knygų kūrėjų bendruomenė, ten gimsta naujų idėjų. 

„Tai iš tikro yra tas renginys, į kurį verta atvažiuoti patiems knygų kūrėjams, be abejo, ir leidėjams, ir kitiems profesionalams, kad sektų tą pulsą ir patirtų pačius novatoriškiausius, pačio aukščiausio lygio knygų kūrėjų darbus ir sprendimus apskritai vaikų knygų leidyboje“, – sako pašnekovė.

R. Nanartavičūtė teigia, kad tai, kad dėmesys lietuvių autoriams auga, parodo ir didėjantis lietuviškų knygų vertimų į kitas kalbas skaičius. Prieš keletą metų LKI sukūrė programą, skirtą užsienio leidykloms gauti paramą verčiant būtent iliustruotas knygas.

„Matome, kad per šį laiką išaugo paraiškų kiekis ir šita papildoma parama, kuri yra reikalinga užsienio leidėjams, suteikia galimybę išleisti vis daugiau lietuvių autorių. Apskritai Lietuvos iliustracija yra vertinama, mes turime tikrai nuostabių kūrėjų, kurie gauna tarptautinius prizus, to dėmesio tikrai yra“, – džiaugiasi pašnekovė.

Mugė pribloškia knygų gausa

Iliustruotojai iš Lietuvos Linai Itagaki ši Bolonijos knygų mugė buvo jau trečia, tačiau šiemet ji dalyvavo kitame – leidėjos – amplua. 

Ji pasakoja, kad pirmą kartą atvažiavusi į mugę buvo priblokšta knygų skaičiumi ir įvairove.

„Man šioje mugėje buvo trečias kartas. Pirmą kartą, kaip iliustruotoja, atvažiavau su Lietuvos kultūros instituto finansavimu. Tada buvo tokia neviltis, nes, atrodo, kad šitiek jau yra knygų, ką čia dar bepripaišysi. Bet paskui, kai pradėjau galvoti, o ką norėčiau įsigyti ir parsivežti namo, visgi supratau, kad ypatingų knygų nėra tiek daug, dar tikrai galima kažką sukurti.

Antraisiais metais jau nebebuvo tokios baimės, kad paskęsiu, tarp tų iliustruotojų, jau buvo daugiau susidomėjimo ieškoti kažko įdomaus ir unikalaus. Labiau savimi pasitikėjau, turėjau rankose „Sibiro Haiku“, ją parodydavau kai kurioms leidykloms“, – įspūdžiais apie ankstesnes knygų muges dalijasi iliustruotoja.

„Manau, kad autoriai važiuoja ten ir įkvėpimui, ir pasižiūrėti, kokios yra naujos tendencijos vaikiškose knygose. Taip pat labai įdomu pamatyti tolimų kultūrų, pavyzdžiui Azijos, visiškai kitokias knygas, man atrodo, kad kiti grįžta su naujomis mintimis kūrybai, tad įkvėpimo tikrai galima pasisemti“, – sako iliustruotoja Lina Itagaki.

L. Itagaki ir rašytojos Jurgos Vilės knyga „Sibiro haiku“ 2017 m. Lietuvoje buvo pripažinta gražiausia metų knyga, o 2018 m. – metų knyga vaikams. Komiksas yra žinomas ir Italijoje – leidykla „Topipittori“ jį išleido italų kalba. Knyga buvo pristatyta penkiuose šalies miestuose.

Pernai L. Itagaki kartu su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi įkūrė leidyklą „Misteris Pinkmanas“, tad šiemet kūrėja mugėje stebėjo užsienio leidžiamų knygų tendencijas bei pristatė savo leidyklos knygas.

• 

• 

„Šiemet labiau žiūrėjau, ką leidžia leidėjai, kokios knygos yra parduodamos, kas yra populiaru, jau visai iš kitos pusės“, – sako L. Itagaki. 

Pasak pašnekovės, daugiausiai dėmesio iš užsienio leidėjų sulaukė pernai išleista rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Viktorijos Ežiukas knygas „Superbobutės“.

„Buvo įdomu, kad praktiškai visi leidėjai, su kuriais susitikome, susidomėjo knyga „Superbobutės“. Jaučiasi toks rinkos poreikis. Paveikslėlių knygų yra labai daug, bet mažiau yra šiek tiek vyresniems vaikams skirtų knygų. Buvo įdomu pastebėti, ko nori užsienio leidėjai“, – sako pašnekovė.

Kaip leidyklos atstovė L. Itagaki domėjosi ir užsienio autorių kūriniais, kuriuos, galbūt, galėtų išleisti lietuviškai.

„Įdomu atrasti knygas, kur pagalvotum: „o, kažko panašaus Lietuvoje tikrai nėra“ ir norėtųsi išleisti. Keletą variantų nusižiūrėjome“, – sako L. Itagaki.

Iliustruotoja teigia, kad tarptautinė mugė yra puiki galimybė kūrėjams pasisemti įkvėpimo.

„Manau, kad autoriai važiuoja ten ir įkvėpimui, ir pasižiūrėti, kokios yra naujos tendencijos vaikiškose knygose. Taip pat labai įdomu pamatyti tolimų kultūrų, pavyzdžiui Azijos, visiškai kitokias knygas, man atrodo, kad kiti grįžta su naujomis mintimis kūrybai, tad įkvėpimo tikrai galima pasisemti“, – apibendrina L. Itagaki.

Gyveno mugės nuotaikomis

Eilėraščių knygas rašanti ir jas iliustruojanti Indrė Pliuškytė-Zalieckienė šiemet Bolonijos knygų mugėje apsilankė pirmą kartą. Į ją autorė važiavo kartu su dviem kolegėmis, o oro uoste nustebo, kiek daug tautiečių taip pat vyko į renginį.

„Buvo daug lietuvių, apie dvidešimt. Buvome susitarusios važiuoti trise su kolegėmis, bet susitikusios oro uoste pamatėme, kiek čia mūsų daug!“ – stebėjosi I. Pliuškytė-Zalieckienė.

Kūrėja pasakoja, kad, išvykus iš mugės, ji su kolegėmis vis dar gyveno renginio nuotaikomis: aptariant mugės naujienas apie tris valandas trukusi kelionė traukiniu iki oro uosto visai neprailgo, o grįžusios į Lietuvą knygų kūrėjos taip pat susitiko aptarti, ko pasisėmė mugėje.

„Šioje mugėje man buvo įspūdinga matyti tūkstančius žmonių, kurie gyvena vaikų literatūros nuotaikomis – knygomis, iliustracijomis, nagrinėja tendencijas“, – prisimena rašytoja I. Pliuškytė-Zalieckienė.

Įvairiose ir kitų sričių konferencijose dalyvavusi kūrėja sako, kad Bolonijos vaikų knygų mugė jai paliko didelį įspūdį.

„Šioje mugėje man buvo įspūdinga matyti tūkstančius žmonių, kurie gyvena vaikų literatūros nuotaikomis – knygomis, iliustracijomis, nagrinėja tendencijas. Visos paskaitos taip pat buvo įdomios – labai įspūdinga. Įdomu, kad mugė atsižvelgė į aktualijas, kurios yra svarbios kūrėjams ir ne tik, pavyzdžiui, nemažai paskaitų buvo apie dirbtinį intelektą“, – prisimena rašytoja.

Nors mugėje kasmet apstu įdomių pranešimų bei dirbtuvių, deja, vos po paskelbimo vietos labai greitai išgaruoja. Vis dėlto I. Pliuškytei-Zalieckienei pavyko sudalyvauti ne viename renginyje – ji pataria susidomėjusiam dalyviui pabandyti ateiti ir be registracijos – dažnai vietų atsiranda, mat kai kurie užsiregistravusieji neateina.

Pašnekovė sudalyvavo olandų rašytojo ir iliustruotojo Harmen van Straaten, tautiečių I. Dagilės ir M. Marcinkevičiaus bei turkų iliustruotojos Ayşe İnan dirbtuvėse.

• 

• 

„Didelį įspūdį paliko turkų iliustruotojos Ayşe İnan dirbtuvės. Ten mane sutiko kaip didžiausią svečią, net jei nebuvau užsiregistravusi. Atsiprašė, kad vėluos, kad nenuobodžiaučiau kalbino, prašė parodyti savo darbus. Iliustruotojos dirbtuvės buvo labai jautrios, apie paukščius, apie vaikus, labai sujaudino. Po to, kai ji pamatė, kad esu labai susidomėjusi, autorė padovanojo man savo printą, man tai buvo mugės kulminacija“, – įspūdžiais dalinasi kūrėja.

Poetė džiaugėsi galėdama susitikti su kolegomis iš viso pasaulio.

„Daug įspūdžių, atsiranda daug idėjų, pamatai, kad nesi visiškai vienas, nes knygų kūrėjo darbas visgi yra vienišas. Vienas sėdi, rašai, pieši, karts nuo karto susitinki su bendraminčiais. O mugėje pamatai visus tokioje didelėje minioje ir supranti, kad nė velnio tu ne vienas, visi gyvena panašiomis aktualijomis, panašiomis problemomis, visi dėl tų pačių dalykų abejoja. Pamačiau labai bendražmogiškų dalykų, – džiaugiasi pašnekovė. – Labai įkvėpinanti kelionė, suteikianti tokį gal net tvirtesnį pagrindą po kojomis, kaip kūrėjui.“