Home / AKTUALIJOS  / Italijos lietuvių bendruomenei 70: ąžuolo stiprybės Romoje linkėjo „Ąžuolų klubo“ choras

Italijos lietuvių bendruomenei 70: ąžuolo stiprybės Romoje linkėjo „Ąžuolų klubo“ choras

Šeštadienį Romoje paminėtas Italijos Lietuvių Bendruomenės 70-ies metų jubiliejus. Šventinis vakaras prasidėjo Šv. Mišiomis San Marcello al Corso bažnyčioje. Mišias aukojo Popiežiškosios šv. Kazimiero kolegijos rektorius Audrius Arštikaitis, už visus Italijos migrantus atsakingos organizacijos Migrantes direktorius, monsinjoras Pierpaolo Felicolo, bei kolegijos kunigai. Vėliau Italijos lietuvius sveikino svečiai iš Lietuvos – pasirodymą po Romos šventovės skliautais surengęs tarptautinių konkursų laureatas „Ąžuolų klubo“ vyrų choras. Šventinis vakaras buvo vainikuotas ILB narių bei renginio svečių šiltu susitikimu Lietuvos ambasados Romoje patalpose. Renginio dalyviai išgirdo šiltus, ilgo gyvavimo ir lietuviško ąžuolo stiprybės linkinčius Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Elzės Simonkevičiūtės Di Meglio, LR ambasados Italijoje laikinojo reikalų patikėtinio Valdemaro Juozaičio, bei Lietuvos ambasadorės prie Šv. Sosto Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės sveikinimo žodžius.

Lyg ilgametis ąžuolas 70 metų gyvuojanti Italijos lietuvių bendruomenė savo jubiliejų dar kartą paminėjo Romoje, kur pirmąsias šaknis įleido bendruomenės medis. San Marcello al Corso bažnyčioje Italijos lietuvius sveikino ir pagrindinę bendruomenės narių misiją pabrėžė Popiežiškosios šv. Kazimiero kolegijos rektorius Audrius Arštikaitis, aukojęs šv. mišias kartu su mons. Pierpaolo Felicolo, vadovaujančiu bažnyčios fondui, kuris atsakingas už Italijos migrantus.

„Mūsų bendruomenės ateitis yra vaikai, jaunoji karta, tad mamų rūpestis ir atsakomybė yra perduoti lietuviškas tradicijas ir ypatingai lietuvių kalbą”, – kalbėjo kun. A. Arštikaitis.

Simboliška, po ypatingai progai skirtų šventinių mišių, renginio dalyviai turėjo išskirtinę galimybę pasiklausyti iš Lietuvos atvykusio „Ąžuolų klubo“ vyrų choro atliekamų dainų.

2016-aisiais profesoriaus Povilo Gylio įkurto vyrų choro nariai yra įvairiausių profesijų atstovai, daugelį metų dainavę gerai žinomame berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“. 2019 m. vyrų choras buvo apdovanotas LNKC prizu „Auksinė paukštė“. Šiuo metu choro repertuare per 50 kūrinių: lietuvių ir užsienių kompozitorių klasika, šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, liaudies dainos.

„Ąžuolų klubo“ vyrų choro meno vadovo ir dirigento Povilo Gylio teigimu, vyrų choras su džiaugsmu priėmė Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Elzės Simonkevičiūtės Di Meglio kvietimą dalyvauti 70-ies metų jubiliejaus renginiuose.

„Šv. Mišios, koncertas San Marcello al Corso bažnyčioje, susitikimas LR ambasadoje Italijoje – paliko gilų įspūdį „Ąžuolų klubo“ vyrų choro dainininkams. Mes džiaugiamės, kad šalia kompozitorių klasikų kūrinių skambėjo M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, V. Kudirkos, J. Žilevičiaus, L. Abario, M. Jankūno kūriniai. Esame itin dėkingi Italijos lietuvių bendruomenei, jos pirmininkei už puikų „Ąžuolų klubo“ vyrų choro renginių organizavimą, už rūpestį ir globą“, – portalui ITLIETUVIAI.IT sakė choro vadovas.

Koncerto metu grojusi vargonininkė, profesorė Renata Marcinkutė, žavėjosi Romos bažnyčioje tvyrojusia vienybės atmosfera bei bendruomenės lyderių talentu sutelkti Italijos lietuvius.

„Regis turi išvykti iš Lietuvos, kad sugebėtum taip gražiai ir prasmingai paminėti jubiliejų, – nuostabos neslėpė garsi Lietuvos vargoninkė. – Taip pat man labai patiko renginio formatas. Įkvepiantys ir gilūs visų pranešėjų žodžiai aktualia lietuvybės išsaugojimo tema, kurie nepaliko nė vieno klausytojo abejingo.“

Ypatingą padėką R. Marcinkutė išreiškė ILB pirmininkei Elzei Simonkevičiūtei Di Meglio už kilniai ir nuosekliai atliekamą darbą, bei įspūdingą gebėjimą suburti bendruomenės narius bendrai veiklai.

LR ambasados Italijoje laikinasis reikalų patikėtinis Valdemaras Juozaitis padėkojo visiems aktyviems ILB nariams už jų nenuilstamą entuziazmą, pastangas ir laiką. Diplomatas, perfrazuodamas poeto Tomo Venclovos žodžius, palinkėjo kiekvienam iš mūsų, kad Lietuva mus trauktų nelyginant šiaurė magnetą, ir kad lyg magnetas magnetą, mes visi pritrauktume Lietuvą visur, kur bebūtume.

„Linkiu šiam lietuviškumu spindinčiam ąžuolui Italijoje gyvuoti dar ilgai ir spindėti kuo ryškiau, – sakė V. Juozaitis, kalbėdamas apie svarbią bendruomenės misiją skleidžiant lietuvybės spindulius. – Bendruomenės dėka, šiandien Italijoje turime virtualią lituanistinę mokyklą ir išskirtinį Italijos lietuvių naujienų portalą ITLIETUVIAI. Bendruomenės dėka, kuriame ir atrandame lietuviškumo saleles visoje Italijoje.“

Laikinasis reikalų patikėtinis taip pat išreiškė padėką Italijos lietuvių bendruomenei dėl pagalbos Ukrainai ir ukrainiečiams Rusijos pradėto karo metu. Bendruomenei už sunkiu metu broliškai ištiestą pagalbos ranką ir solidarumą dėkojo ir šventiniame renginyje dalyvavęs gausios ukrainiečių bendruomenės Italijoje pirmininkas Oles Horodetskyy.

70-čio proga Italijos lietuvius sveikino ir trečią kadenciją bendruomenei vadovaujanti pirmininkė E. Simonkevičiūtė Di Meglio. Jos tarsi įgimtas gebėjimas sutelkti bendruomenės narius ne tik renginių metu, padėjo bendruomenei pastaraisiais metais išaugti, sėkmingai dirbti garsinant Lietuvą bei saugant tautinį identitetą.

„Ypač bendruomenės augimas matyti per pastaruosius kelerius metus. Lietuviškumo puoselėjimas už Lietuvos ribų yra itin svarbus norint nepamiršti mūsų identiteto, kuriamo tradicijų, istorijos, bei lietuvių kalbos dėka, – įžvalgomis dalinosi Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė

70 metų besitęsianti Italijos lietuvių bendruomenės istorija išties įspūdinga, palikusi reikšmingą įspaudą lietuviškos diasporos raidai ir Lietuvos kovoje dėl laisvės.

Bendruomenės ištakos bei susiformavimas buvo glaudžiai siejamas su istorinėmis aplinkybėmis. Lietuvių išeiviai pradėjo kurtis Romoje iškart po Antrojo pasaulinio karo. Nepaisant sąlyginai mažos lietuvių diasporos Romoje, 1926 m. įkurta draugija „Lituania“ veikė du dešimtmečius, o 1952 m. įsikūrusi Italijos lietuvių bendruomenė veikė keturis dešimtmečius.

Pirmuoju ILB valdybos pirmininku buvo išrinktas prelatas Vincas Mincevičius. Savo ilgamete visuomenine, kultūrine bei moksline veikla jis aktyviai rūpinosi, kad Lietuvos vardas būtų pastebimas tuometinės Italijos žiniasklaidos priemonėse. Pagrindiniais to meto Italijos lietuvių bendruomenės narių darbo židiniais tapo – Lietuvos diplomatinė tarnyba, Šv. Sosto įstaigos bei archyvai, bažnytiniai universitetai, Vatikano radijas, bei Lietuvos Katalikų mokslų akademija.

Italijos lietuvių bendruomenė išsiskyrė savo aktyvumu, bei gebėjimu bendradarbiauti susitelkiant vardan vieno tikslo –lietuviškų ištakų bei tradicijų išsaugojimo okupacijos metais. ILB gyvenime skaudus periodas siejamas su 1992 m., gegužės 30 d. įvykusia prelato Mincevičius mirtimi. Po šio įvykio ILB Valdyba nebuvo renkama ir nieko oficialaus bendruomenės vardu nebuvo daroma.

Nepaisant kelis dešimtmečius trukusios pertraukos, bendruomenės veikla atkurta 2002– siais lapkričio 23 d., kuomet Romoje įvykusiuose valdybos rinkimuose naujuoju pirmininku buvo išrinktas Saulius Augustinas Kubilius, ilgametis Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos žurnalistas.

Šiuo metu ILB vadovauja Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio, kurios dėka bendruomenė vis labiau plėtėsi ir išaugo į gražią ir didelę, skirtinguose Italijos regionuose gyvenančių lietuvių organizaciją.

Jubiliejinio renginio metu, pranešėjų išsakyti žodžiai, nuskambėję klasikinės muzikos akordai, sukūrė jaukią ir vienybės kupiną atmosferą. Džiaugtasi augančiu Italijos lietuvių bendruomenės narių aktyvumu, noru puoselėti lietuviškumą, bei taip giliai įsišaknijusias tradicijas. Visgi, akivaizdu, kad Europą ir pasaulį destabilizuojančių įvykių sūkuryje, vykstant žiauriam, Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, Italijos lietuvių bendruomenės veikla bei misija įgauna naujas, dar prasmingesnes formas ir kryptis.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai

1PARAŠYKITE SAVO NUOMONĘ
  • Rimantas Simniškis 2022-10-18

    Dėkojame Elzei Simonkevičiūtei už puikią kelionę Ažuolų klubo chorui ir šventinius renginius. Gal ne paskutinis mūsų bendras projektas

SKELBTI