Turbūt nerasime itališko Velykų stalo ant kurio nebūtų nutūpęs tradicinis balandžio formos pyragas Colomba, kurio pavadinimas ir reiškia – ,,Balandis”. Tačiau Italijoje netrūksta ir kitų mažiau žinomų tradicinių Velykų laikotarpio gardumynų. Vienas tokių Focaccia Veneta, dar kitaip dialektu vadinamas Fugàssa veneta – tipiškas pyragas paplitęs Venecijos ir Trevizo regione, tapęs kone kiekvieno italo velykinio stalo puošmena ir be kurio neįsivaizduojamos tikrosios Velykos. Tad kviečiame sužinoti jo atsiradimo istoriją ir pabandyti pasigaminti.

Gerda Daniulevičiūtė
Italit Family

Žodis ,,focaccia“ kilęs iš lotyniško žodžio „focus“, kuris reiškia maisto kepimą krosnyje. Focaccia – tai duonos rūšis, labiausiai visiems žinoma kaip klasikinė ,,genujiečių focaccia“ (Focaccia genovese). Istoriniai šaltiniai teigia, jog Focaccia veneta buvo skurdžiai gyvenančių žmonių sugalvotas pyrago receptas.

Švenčių proga iš pat ryto susirinkdavo visos šeimos moterys gaminti velykinio pyrago, kurio paruošimas užtrukdavo iki vėlyvo vakaro, mat, norint išgauti tinkamą pyrago minkštumą, prireikia net keturių rauginimo ir perminkymo etapų.

Taigi būdavo pagaminama paprasta duonos tešla, į kurią įdėdavo kiaušinių, sviesto, cukraus ir kepdavo krosnyje. Galiausiai jį buvo imta gaminti ir oficialių sužadėtuvių proga: tradicinis pyragas buvo skirtas nuotakos šeimai, kurio viduje paslėpdavo sužadėtuvių žiedą.

Nėra jokių abejonių, kad venecijietiška Focaccia veneta yra vienas seniausių Italijos Veneto regiono konditerijos receptų, pasižymintis ilgu rauginimo procesu, ypatingu pyrago purumu ir išskirtiniu skoniu. Metams bėgant šis tradicinis velykinis pyragas prarado savo paprastumą, tapo rafinuotesnis, jo apvalų paviršių imta puošti specialiu glajumi bei migdolais, o kartais ir gardžiu įdarytu kremu.

Kiekvienas Italijos regionas turi savo vietinius tipiškus Focaccia gaminimo variantus, kas jam suteikia itin išskirtinio unikalumo.