Home / KULTŪRA  / Keturiasdešimties garsiausių Paduvos universiteto alumnų tarpe ir LDK istorijos veikėjai

Keturiasdešimties garsiausių Paduvos universiteto alumnų tarpe ir LDK istorijos veikėjai

Paduvos universitetas, viena seniausių aukštojo mokslo institucijų Europoje, 2022 metais švęs savo 800-ąją įkūrimo sukaktį, kuriai atsakingai ruošiamasi. Viena iš garbingo jubiliejaus paminėjimo iniciatyvų – reprezentacinės senųjų universiteto rūmų (Palazzo Bo) salės Sala dei Quaranta (liet. Keturiasdešimties salė) restauravimo darbai. Ši salė taip vadinama todėl, kad joje eksponuojami keturiasdešimties garsiausių universiteto studentų užsieniečių portretai, nutapyti 1942 m. dailininko Gian Giacomo dal Forno (1909–1989).

Giedrė Rutkauskaitė
ITLIETUVIAI.IT

Nuo pat savo įkūrimo 1222 metais Paduvos universitetas garsėjo atvirumu įvairių tautybių studentams. Yra žinoma, kad XIV a. pradžioje universitetą lankė bent aštuonių tautų atstovai. Pasak istoriko Sante Bortolami, XV a. studentų ne paduviečių skaičius taip ženkliai išaugo, kad siekė daugiau nei 87 procentus. Tuo tarpu XVII a. anglų keliautojas ir rašytojas Tomas Koriatas (Thomas Coryat) atsiliepia apie Paduvą, kaip apie miestą, turintį daugiau užsienio studentų nei bet kuris kitas universitetas krikščioniškame pasaulyje.

Paduvos universitete studijavo ir nemažai jaunuolių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje teigiama, kad XVI a. jų būta 20, o XVII a. – 30. Paduvos universitete mokslus ėjo tokie garsūs LDK veikėjai, kaip Jonas Karolis Chodkevičius, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Kazimieras Leonas Sapiega, Eustachijus Valavičius ir kiti.

Minėtoje Sala dei Quaranta tarp garsių medikų, diplomatų, literatų, filosofų net iš 24 Europos šalių portretų, randame ir dvi ypatingai su LDK istorija susijusias asmenybes. Pirmoji – knygų leidybos LDK pradininkas Pranciškus Skorina (*prieš 1490–†prieš 1552), 1512 m. Paduvos universitete apsigynęs medicinos mokslų daktaro laipsnį.

Antroji – Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1533–1586). Apie jo studijas Paduvos universitete nėra aiškių įrodymų, tačiau žinoma, kad 1549 metais Transilvanijos kunigaikštis lankėsi Paduvoje, galbūt savo kelionės į Mantujoje vykusias Kotrynos Habzburgaitės ir Frančesko III Gonzagos vestuves metu. Ši santuoka ilgai netruko. Praėjus vos keletui mėnesių po iškilmių, Mantujos Hercogas mirė ir 1553 m. Kotryna Habsburgaitė tapo trečiąja Žygimanto Augusto žmona. Na, o Steponas Batoras po vedybų su Žygimanto Augusto seserimi, Lenkijos karaliene Ona Jogailaite, 1576 m. buvo išrinktas ATR valdovu. Vengrų kilmės ATR valdovas be kitų svarbių nuopelnų suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Vilniaus jėzuitų kolegiją į Vilniaus universitetą, kuris 1919–1939 metų laikotarpiu buvo tituluojamas jo vardu.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI