Romos lietuvių bendruomenė kviečia paminėti Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę, prisimenant iškilią lietuvių rašytojo, kunigo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto asmenybę. 2019 metus paskelbus šio lietuvių literatūros prozininko metais, bendruomenė kviečia į dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ peržiūrą ir susitikti su jo režisieriumi Eimantu Belicku.

 

„Iš mokyklos programos man Vaižgantas visiškai neužstrigo – žilagalvis kunigas, parašęs „Nebylį“, „Dėdes ir dėdienes“ ir, praktiškai, tada nepaskaitomus ir nesuprantamus „Pragiedrulius“. Viskas. Tačiau scenarijaus autorei Liudvikai Pociūnienei pavyko surinkti labai įdomią medžiagą iš Vaižganto periodikos ir laiškų. Tumas čia atsiskleidė kaip labai spalvinga, dinamiška ir gyva asmenybė. Tuomet jau visai su kitu santykiu iš naujo perskaičiau jo kūrinius, ir jie man atsiskleidė visai kitomis spalvomis. Taigi noras yra, kad žmonės, o ypač jaunoji karta atrastų Tumą, kaip aš jį atradau sau – šiuolaikišką ir savą. Nesinorėjo šiuo filmu statyti paminklo, bet norėjosi parodyti atvirą, intymų bendravimą – kad žiūrovas kino salėje pusantros valandos pabendrautų akis į akį su šia nuostabia asmenybe“, – Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT sakė filmo režisierius Eimantas Belickas.

 

Vieną ryškiausių XX a. asmenybių Lietuvos laisvės proveržio istorijoje E. Belicko filme „Tumo kodeksas“ atskleidžiama remiantis pačio Juozo Tumo-Vaižganto kūrybiniu palikimu – laiškais ir amžininkų prisiminimais. Nepaprastą populiarumą pelnęs, optimizmu ir tolerancija garsėjęs kunigas, vienuolis Vaižgantas filme vaizduojamas kaip Lietuvos kultūrinį, visuomeninį gyvenimą žadinęs literatūros klasikas, dar ir šiandien neatsiejamas nuo tautos laisvės, demokratijos, spaudos laisvės judėjimų.

 

 

Paklaustas, kuo, jo manymu, aktuali Vaižganto asmenybė užsienio lietuviams, režisierius, muzikantas ir kompozitorius E. Belickas pakvietė neskirstyti lietuvių pagal šalis ir į Vaižgantą žiūrėti kaip į laisvos visuomenės ramstį.

 

„Labai daug tenka keliauti po pasaulį koncertuojant su A. Mamontovu užsienio lietuvių bendruomenėse. Prieš pat naujuosius metus buvome net Australijoje. Ta salė, klubas ar lauko erdvė, kurioje koncertuoji, tampa Lietuvos teritorija, ir Lietuva bent kelioms valandoms geografine prasme prasiplečia. Ir taip, manau, yra visuose lietuviškuose išeivijos susibūrimuose. Todėl mums reikia kalbėti, kuo aktuali Vaižganto asmenybė apskritai Lietuvai. Ir pagrindinis akcentas būtų – vidinė šio žmogaus laisvė. Ne anarchija, bet laisvė. Laisvė sakyti, ką galvoji, nepasaint, kad tai gali nepatikti daugeliui, laisvė nuo turtų ir patogumų. Tokio žmogaus niekas negali pavergti ar juo manipuliuoti. Tokie žmonės yra pagrindiniai laisvos visuomenės ramsčiai. Aš pats labai norėčiau būti toks stiprus“, – ITLIETUVIAI.IT sakė E. Belickas.

 

******

 

Filmo aprašymas:

 

Su spaudos draudimo panaikinimu išorinio pavergimo pančiai ima trūkinėti, bet priespaudos šimtmečiai palieka žymes, kurios savaime neišnyksta. Vergovės apnašų „nugramdymas“ tampa Tumo kultūros darbo ašimi dar tada, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja atrodo tik drąsi ir kilni svajonė. Kilnumo ir kultūros, leidžiančios skirtingų pažiūrų žmonėms sutarti dėl svarbiausių dalykų, jis skaudžiai pasigenda lietuvių šviesuomenės tarpe. Kai politika virsta kova be taisyklių, Tumas protestuoja: „Aš – nebe politikas“.

 

 

Tumas kaip reta kuris aiškiai supranta, kad laisvė nuo išorinio pavergimo – tik pradžia, kad tik laisvas nuo tuščių ambicijų, gobšumo, apsileidimo ir pataikavimo įpročių žmogus gali sukurti tokią Lietuvą, kokioje būtų gera gyventi. Tumas nuolat pats elgiasi kaip laisvas žmogus. Susirašinėjime su Petru Klimu aptinkame ir gilaus susirūpinimo Lietuvos likimu ženklų. Klimas bando guosti „dėdę“, kad rinkimai visada kelia smarvių, bet ir jis, Lietuvos atstovas Paryžiuje serga dėl politinės kultūros stygiaus tėvynėje. Jų dialogas laiškais pasiekia kulminaciją, kai abu suvokia, kad demokratinės dorybės reikalauja tvirtesnės motyvacijos, nei senasis, jau nusidėvėjęs patriotizmas, kuris buvo paveikus atgimimo aušroje. Dviejų skirtingų kartų atstovų pokalbis išeina į egzistencinį lygmenį, kuriame abu sutaria, kad Lietuvos ir pasaulio viltis – tobulėjimas krikščioniškoje dvasioje, tik Klimas laiko tikėjimą pirmiausia privačiu reikalu ir turi daug priekaištų bažnyčiai, o Tumas mano, kad bažnyčios vaidmuo, kad ir labai netobulai atliekamas, visuomenės gyvenime tebėra svarbus.

 

Tuo metu laisvo žmogaus laikysena užtraukia Tumui bažnytinės hierarchijos nemalonę, ir jis priverstas ginti savo gerą vardą.

 

Smūgius viešajame gyvenime atsveria likimo dovana – galimybė darbuotis „Naujosios Romuvos“ žurnale ir atkurti rašytojų draugiją, kurios pirmininku išrenkamas vienbalsiai, tik gyvenimo jau likę nebe daug…

 

******

 

Dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ peržiūra ir susitikimas su režisieriumi vyks kovo 16 d., šeštadienį, 16 val. Renginio adresas: Lenkų kultūros centras „Instituto Polacco di Roma“ (Via Vittoria Colonna 1, Roma).

 

Filmo peržiūrą planuojama pradėti 16.30 val. Pasibaigus diskusijoms organizatoriai kviečia vadinamajam aperityvui (vieta bus patikslinta artimiausiu metu), į šią vakaro dalį privaloma registruotis iki kovo 14 d. el. adresu: itlietuviai@gmail.com

 

 

ITLIETUVIAI.IT