Didysis šiuolaikinės architektūros maestro Massimiliano Fuksas gruodžio 6-ąją Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje atsiėmęs Lietuvos pasą jį išdidžiai laikė ir atidžiai apžiūrinėjo. Iš Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Ričardo Šlepavičiaus rankų gavęs ilgai lauktą dokumentą, pasaulinės šlovės kūrėjas neslėpė susijaudinimo ir juokavo visada buvęs lietuviu, nors paso ir neturėjo. Architektą sveikino jį atlydėjusi šeima bei draugai, ambasados darbuotojai, Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė – Di Meglio. Daug kas nubraukė džiaugsmo ašarą. Nuotolinį sveikinimą atsiuntė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pabrėždamas, kad lietuvių kilmės kūrėjas sugrįžo namo. Ambasadoje pademonstruoti ir svarbūs archyviniai dokumentai, įrodantys, kad Romoje gimęs M. Fuksas turėjo teisę į Lietuvos pilietybę nuo pat gimimo.

Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT

Paini šeimos istorija

Garsiam italų kūrėjui Lietuvos pilietybė atkurta Vidaus reikalų ministrės įsakymu pagal tėvo liniją. Iš Kauno kilęs architekto tėvas Raimondas Fuksas tarpukariu atvyko į Romą studijuoti medicinos, tačiau visada turėjo tik Lietuvos pilietybę.

Atsiimdamas llietuvišką pasą M. Fuksas papasakojo ir painią savo mamos italės Tersilijos istoriją. Pagal tuometinius fašistinės Italijos įstatymus susituokus su užsieniečiu, Italijos pilietybė buvo prarandama. Būtent todėl architekto gimimo liudijime perbrauktas įrašas, kad jo mama buvo italė. Tad, pasak M. Fukso, galima sakyti, kad fašizmo laikotarpiu ji italams buvo Lietuvos pilietė.

„Mano tėvas sakydavo, kad katinėliai, kurie gimsta krosnyje, nėra sausainiai. Tai ir aš, nors ir gimiau Romoje, nesu sausainis“, – M. Fuksas.

„Mano motina prarado pilietybę ir todėl ji tapo Lietuvos piliete, nes ištekėjo už užsieniečio. Mano tėtis neturėjo leidimo gyventi, nes buvo užsienietis ir mano motina negalėjo dirbti, nes buvo užsienietė. Mano gimimo liudijime buvo parašyta, kad mama Italijos pilietė, bet paskui išbraukta ir iš naujo pataisyta, kad ji Lietuvos pilietė. Taip, aš gimiau iš dviejų Lietuvos piliečių“, – susirinkusiems sakė M. Fuksas.

• 

• 

Vaikystėje puoselėta lietuvybė

Romoje gimęs 77-erių M. Fuksas iki šiol yra išsaugojęs orginalų tėvo lietuvišką pasą ir sako iš jo išmokęs branginti savo kilmę. Pasak kūrėjo, jo tėvas ne kartą mėgo kartoti vieną jam įstrigusią patarlę, kuri reiškė, kad nesvarbu, kur esi gimęs, savo kilmės išsižadėti negali.

„Mano tėvas sakydavo, kad katinėliai, kurie gimsta krosnyje, nėra sausainiai. Tai ir aš, nors ir gimiau Romoje, nesu sausainis. Ir šis dalykas liko kaip šeimos tradicija, taip mano tėvas norėjo mane išmokyti. O aš prisimenu labai daug apie savo tėvą ir ryšį su juo, kuris buvo labai stiprus. Atsimenu jo ryšį su bendruomene, nelabai stabilią, nes lietuviai pro Romą pravažiuodavo tam, kad vyktų į kitas šalis – tokias kaip Australija, Jungtines Valstijas“, – prisiminimais dalijosi garsus architektas.

Atstatytas istorinis teisingumas

Įteikdamas lietuvišką pasą architektui, Lietuvos Respublikos ambasadorius pabrėžė ypatingą šio įvykio svarbą visiems. Pasak jo, sugrąžinant prarastas pilietybes atstatomas istorinis teisingumas ir puoselėjama istorinė atmintis.

• 

• 

„Kiekvieną kartą atkurdami Lietuvos pilietybę dėl mūsų valstybės okupacijų ją praradusiems piliečiams, mes tarsi dedame dar vieną akmenėlį į didelę ir spalvotą mozaiką, kuri vadinasi Lietuvos istorija. Didelė garbė dalyvauti šiame procese,“ – pabrėžė Lietuvos Respublikos ambasadorius R. Šlepavičius.

Nuotoliniu būdu M. Fuksą ir susirinkusiuosius pasveikino ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

 „Nuostabu, kad tokie didūs asmenys, kaip Jūs, didžiuojasi savo lietuviška kilme. Atkurdami Jūsų Lietuvos Respublikos pilietybę šiandien dar vienu žingsneliu priartėjame prie istorinio teisingumo“, – sveikinime pažymėjo ministras.

• 

Gėlių puokštę nuo visos Italijos lietuvių bendruomenės architektui perdavė bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė – Di Meglio. Ji pabrėžė, kad M. Fukso istorija – įkvepiantis pavyzdys visiems lietuviams, norintiems susigrąžinti savo šaknis, bei svarbi pamoka kaip saugoti savo tapatybę.

Išklausęs gausius sveikinimų žodžius, šiuolaikinės architektūros korifėjus dėkojo už paramą ir džiaugėsi, kad istorinė tiesa buvo atstatyta.

„Kiekvieną kartą atkurdami Lietuvos pilietybę dėl mūsų valstybės okupacijų ją praradusiems piliečiams, mes tarsi dedame dar vieną akmenėlį į didelę ir spalvotą mozaiką, kuri vadinasi Lietuvos istorija. Didelė garbė dalyvauti šiame procese,“ – R. Šlepavičius.

„Ačiū visiems, kurie atėjote, dėkui valstybei, Užsienio reikalų ministrui, be abejo, ambasadoriui ir visiems, kurie dirbo ambasadoje tam, kad būtų atkurta istorija. Atrodo paprasta, bet buvo labai sudėtinga. Ačiū labai dar kartą“, – sakė M. Fuksas.

• 

• 

Renginyje dalyvavo ambasados darbuotojai, Italijos bei Lietuvos politikai, Italijos lietuvių bendruomenės nariai bei žurnalistai. Iškilmingoje ceremonijoje sutuoktinį palaikė kartu su dirbanti žmona, architektė Doriana Fuksas ir dukra kino režisierė Elisa Fuksas. Susirinkusiems svečiams buvo parodytas dukros kurtas filmas apie šeimos gyvenimą.

Ambasadoje taip pat pademonstruoti svarbūs archyviniai dokumentai, patvirtinantys M. Fukso lietuvišką kilmę. Lietuvos archyvuose saugomose gimimo knygose pavyko rasti net įrašus apie architekto tėvo, iš Kauno kilusio Lietuvos žydo R. Fukso gimimą.

• 

• 

• 

• 

• 

M. Fuksas gimė 1944 metais Romoje, kauniečio Raimondo Fukso ir italės Tersilijos Fuksas šeimoje, kartu su žmona Doriana Fuksas vadovauja vienai iš stipriausių tarptautinių architektų kompanijų pasaulyje − „Studio Fuksas“. Kompanija per 40 veiklos metų išvystė novatorišką požiūrį įgyvendindami daugiau kaip 600 architektūros projektų – nuo miestų intervencijų, oro uostų, muziejų, muzikos erdvių, kultūros ir konferencijų centrų bei biurų iki inovatyvaus interjero, dizaino ir juvelyrikos kolekcijų. M. Fuksui įteiktas aukščiausias Italijos Respublikos apdovanojimas už nuopelnus Didžiojo kavalieriaus kryžiaus ordinas, Prancūzijos garbės medalis, Didysis Prancūzijos architektūros prizas, jam taip pat suteikta Karališkojo Anglijos architektų instituto ir Amerikos architektų instituto garbės narystė, taip pat yra Lietuvos architektų sąjungos garbės narys.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“