Lietuviškas šv. Kalėdų tradicijas Italijos lietuviai puoselėja ir ant šventinio stalo
Nors jau antrus metus iš eilės daugelio švenčių tradicijas koreguoja visame pasaulyje tvyranti pandemija, tačiau pasaulio lietuviai nenuleidžia rankų ir stengiasi susikurti šventinę nuotaiką net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu. Praėjus didžiausioms metų šventėms ir belaukiant naujųjų metų, Italijoje gyvenantys lietuviai naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT dalinasi įspūdžiais, kaip jie sutiko šventes ir kokių tradicinių lietuviškų patiekalų netrūko ant jų itališkai lietuviško vaišių stalo.
Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT
Šventės pagal abiejų šalių tradicijas
Net ir gyvenant už poros tūkstančių kilometrų, lietuviškas šventines tradicijas įmanoma išsaugoti. Italijos lietuviai sako, kad švęsdami didžiausias metų šventes, itin stengiasi puoselėti abi kultūras ir derinti dviejų šalių tradicijas. Todėl išskirtinių lietuviškų patiekalų skonis ir kiti tradiciniai ritualai gerai pažįstami ir jų šeimos nariams.
Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio pasakoja, kad jos šeima ant itališkai-lietuviško šventinio stalo Romoje jau įprato rasti ir kalėdaičių, ir silkės. Šeima laikosi ir kitų lietuviškų papročių: vakarienę pradeda malda, nepamiršta po staltiese padėti ir šiaudų.
„Man yra nepaprastai svarbu perteikti šias tradicijas, tiek mano sutuoktiniui Salvatore, tiek vaikams. Jos jau yra įaugę, jie žino ir laukia lietuviškų Kūčių“, – Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio.
„Mūsų namuose visuomet švenčiame pagal abejas tradicijas. Kaip pas mano močiutę, patiesiame baltą lininę staltiesę su šiaudais po ja. Malda ir kalėdaičiais būna visuomet. Gaminame žuvies patiekalus. Gal ne visada būna 12 patiekalų, bet stengiamės, kad taip būtų: kad būtų ir silkutės, ir kviečių, ir kūčiukų. Mano šeimoje Lietuvoje per Kalėdas valgome antį arba žąsį su obuoliais. Tokia tradicija mano šeimynai patinka, tad jeigu būname pas mus namuose, ją ir kepame. Man yra nepaprastai svarbu perteikti šias tradicijas, tiek mano sutuoktiniui Salvatore, tiek vaikams. Jos jau yra įaugę, jie žino ir laukia lietuviškų Kūčių“, – mintimis dalijasi Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Kaip teigia Apulijos ir Bazilikatos lietuvių bendruomenės pirmininkė Indrė Matutytė Cordella, ji su šeima eidama švęsti šv. Kūčias pas uošvius, nešasi pačios gamintų lietuviškų patiekalų.
„Kai švenčiame Kūčias Italijoje, visada nusinešu pas uošvius baltos mišraines ir silkės pataluose, kūčiukų. Italams visi šie patiekalai labai labai patinka. O mano uošvienė prigamina jūros gėrybių patiekalų. Taip pat tapo jau tradicija laužyti plotkeles ir turėti dvyliką patiekalų – mano vyro šeimoje tai buvo nauja. Pirmiausia nuo Kūčių stalo dingsta lietuviški patiekalai, o tada jau pereina ir prie itališkų“, – pasakoja I. Matutytė Cordella.
Nors kai kurie sukiotis virtuvėje ir nelabai mėgsta, tačiau besistengdami puoselėti lietuviškas tradicijas vis tiek gamina lietuviškus patiekalus. Kaip pasakoja Sardinijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Daiva Lapėnaitė, tai tarsi tvirtas siūlas siejantis su šaknimis.
„Dabar, kai ketvirtus metus Kūčių stalą ruošiu pati, o gaminti labai nemėgstu, stengiuosi pasigaminti nors vieną lietuvišką iš vaikystės prisimenamą patiekalą: vienais metais buvo burokėlių mišrainė, pernai žuvis tešloje pagal mano močiutės receptą, o šiemet labai norėjosi pyragėlių su grybais, irgi pagal močiutės receptą, Jo, deja, neturiu užsirašiusi, o paklausti jau nebegaliu, tad bandžiau iš atminties. Man tas nors vieno patiekalo iš vaikystės pasigaminimas per Kūčias, esant už 2 500 km nuo gimtinės, tampa lyg tas nematomas, bet labai svarbus ir tvirtas siūlas, saitas su šaknimis“, – mintimis apie tradicijų puoselėjimo svarbą dalijasi D. Lapėnaite.
Ko negali pasigaminti, siunčiasi iš Lietuvos
Nors Italijoje, gerai paieškojus, galima rasti daugelį produktų, reikalingų lietuviškam Kūčių stalui, kai kurių tradicinių dalykų tautiečiai čia pasigenda. Visgi, liertuvių bendruomenės nariai dėl to nenusimena, daugelis jų per šventes iš giminių ir artimijų gauna siuntinius iš Lietuvos, kupinus lietuviškų gėrybių.
Kaip naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja Toskanos lietuvių bendruomenės pirmininkė Asta Kriščiūnaitė-Dantoni, jos šeimos Kūčių stalas visada būna lietuviškai itališkas.
„Kai švenciame Kalėdas Italijoje, ant Kūčių stalo visada turime kalėdaičių atvežtų iš Vilniaus arba kunigo Audriaus Arštikaičio iš Romos, lietuviškų kūčiukų, aguonpienio, silkės ir žuvies patiekalų, juodos duonos, spanguolių kisieliaus, taip pat jūros gėrybių, vyras dar paruošia aštuonkojį. Patiekalus ruošiame kartu. Mano tėveliai atsiunčia iš Vilniaus siuntinuką su lietuviškomis gėrybėmis, tad mūsų stalas būna tiek lietuviškas, tiek itališkas“, – šypsosi Toskanos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
„Man tas nors vieno patiekalo iš vaikystės pasigaminimas per Kūčias, esant už 2 500 km nuo gimtinės, tampa lyg tas nematomas, bet labai svarbus ir tvirtas siūlas, saitas su šaknimis“, – D. Lapėnaite.
Kūčiukus lietuviai artėjant šventėms dažnai išsikepa patys, o jų gamybos paslaptis perduoda ir vaikams. Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos tradicijų ir amatų mokytoja kūčiukus vaikus mokė gaminti per nuotolinę pamoką. Pjemonto lietuvių bendruomenės narė teigia, kad Kūčių vakarą visada laikosi lietuviškų tradicijų ir su jomis mielai supažindina italus.
„Mes švenčiame Kūčias pagal lietuviškas tradicijas, nes uošviai neturi jokių Kūčių tradicijų vakare. Tai aš ruošiu 12 patiekalų stalui. Vakarienė būna lietuviška: su kučiukais, spanguolių kisieliumi, kviečių gruce, aguonpieniu, džiovintų vaisių kompotu, silke su grybais ir svogūnais, kepta žuvimi, skryliais su sviestu ir džiovintais grybais arba kuldūniukais su bulvėmis. Būtinai ant stalo būna plotkelės iš Lietuvos“, – mintimis dalijasi V. Kybartaitė-Ramella Paia.
Gausesnius susitikimus teko atšaukti
Italijos lietuvių bendruomenės anksčiau per šventes tradiciškai susiburdavo kartu, tačiau šiemet dėl pandemijos reikalavimų daugelis susitikimų buvo atšaukta. Gyvai susitiko tik Veneto lietuvių bendruomenė, į lietuviškas šv. Kalėdų mišias kvietė Milano lietuviai.
„Dalinamės Kalėdinio Veneto lietuvių bendruomenės susitikimo džiaugsmu! Buvo taip smagu vėl gyvai pasimatyti po ilgo laiko. Dėkojame Popiežiškosios lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektoriui A. Arštikaičiui, padovanojusiam kalėdaičių, visiems dalyvavusiems, giedojusiems „Tyli naktis“ ir parėmusiems kalėdinę bendruomenės gerumo akciją!“, – po susitikimo džiaugėsi Veneto lietuvių bendruomenės nariai.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
