Home / KELIONĖS  / Lietuvių kilmės kardinolas Jonas Albrechtas Vaza ir jam priskirta Romos bažnyčia

Lietuvių kilmės kardinolas Jonas Albrechtas Vaza ir jam priskirta Romos bažnyčia

Romoje, Capranica aikštėje, yra Santa Maria in Aquiro bažnyčia, kuri buvo kardinolo jėzuito Jono Albrechto Vazos diakonija. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos sūnus niekuomet nepriėmė šventimų – Popiežius Urbonas VIII jį paskyrė kardinolu in pectore (iš lot. „krūtinėje, širdyje“). Šitaip popiežius pagerbia asmenį, kurio skyrimo kardinolu paviešinimas dėl rimtų priežasčių nėra įmanomas. Tačiau, kol paskyrimas yra įvykęs tik popiežiaus „širdyje“, paskirtasis praktiškai nėra kardinolas, o juo tampa tuomet, kai apie paskyrimą viešai pranešama ir kai paskirtajam suteikiamos kardinolo insignijos.

Nerija Marciukaitė
ITLIETUVIAI.IT

Šiuolaikinis kardinolo statusas įsigaliojo popiežiaus Pijaus V laikais (1566–1572). Kardinolą popiežius skiria iš dvasininkų, kurie turi kunigystės šventinimus. Remiantis sena tradicija, naujiems kardinolams suteikiamas vienas iš trijų laipsnių: kardinolas-vyskupas, kardinolas-kunigas arba kardinolas-diakonas. Visiems kardinolams priskiriama konkreti bažnyčia Romoje: kardinolams-kunigams skiriama parapija, o kardinolams-diakonams diakonija.

Kardinolo rangas buvo suteiktas 8 lietuvių kilmės katalikų dvasininkams, vienas iš jų – Jonas Albrechtas Vaza, kuriam Romoje buvo priskirta Santa Maria in Aquiro bažnyčia.

Jonas Albrechtas Vaza (1612–1634) – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos sūnus, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero brolis, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos netikras brolis, Švedijos karaliaus Jono III ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Jogailaitės anūkas. Kardinolas Jonas Albrechtas Vaza niekuomet nepriėmė šventimų. 1629 m. popiežius Urbonas VIII jį paskyrė kardinolu in pectore, o 1632 m. paskelbė viešai ir paskyrė Krokuvos vyskupu-administratoriumi. Mirė 1634 m. Paduvoje, palaidotas Vavelio katedros kriptoje Krokuvoje. 

Jo brolis Jonas Kazimieras (1609–1672) irgi įstojo pas jėzuitus, 1646 m. gavo tonzūrą bei mažuosius šventimus ir Popiežiaus Inocento X buvo paskirtas kardinolu. Tačiau į Romą atsiimti kardinolo galero ir titulo neatvyko, po metų atsisakė kardinolystės, o vėliau tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Jonui Albrechtui Vazai priskirta Santa Maria in Aquiro bažnyčia egzistavo jau IV a., o VIII a. popiežiaus Grigaliaus III įsakymu buvo restauruota. Iš kur kilo bažnyčios pavadinimas in Aquiro ?

Yra žinomos net kelios versijos. Terminas Aquiro („a Cyro“), pagal vieną versiją, kilo iš lotyniško žodžio Equirria – šventės, skirtos romėnų karo dievui Marsui, kurios metu vykdavo arklių lenktynės netoliese esančiame Campo Marzio. Kita versija – terminas kilo iš lotyniško žodžio Aqua, manoma, nuo šalia buvusio akveduko („acquedotto“), pavadinimu Vergine. Pagal trečią versiją, Cyro buvo kilmingas antikos romėnas.

1540 m. popiežius Paulius III Farnese priskyrė bažnyčią Našlaičių brolijai, kuri šalia bažnyčios esančiuose namuose priglausdavo našlaičius ir jais rūpindavosi.

1590 m. bažnyčia restauruota architekto Francesco da Voltera, o dabartinį fasadą pastatė architektas Pietro Camporese, pagal kito žymaus Romos architekto – Carlo Maderno projektą.

Vertingas XIV a. virš centrinio altoriaus esantis  Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ir su šv. Steponu atvaizdas.

Įdomi detalė, kad trečioje kairės navos koplyčioje yra pirmoji Lurdo Marijos freska, nutapyta Romoje. Pasakojama istorija, kai 1873 m. vienas Romos gyventojas, atsigėręs švento Lurdo vandens, atgavo regėjimą ir grįžęs į Romą už savo lėšas užsakė sukurti freską, vaizduojančią Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą mažajai Bernadetai.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI