Spalio mėnesį pasaulyje tradiciškai minima italų kalbos savaitė, kurios metu rengiami susitikimai, parodos ir pristatomi naujausi leidiniai. Minint jau XXIV kalbos savaitę Italijos ambasada Vilniuje pasiūlė ypatingų kultūrinių akcentų programą, kurios centre – italistikos ir baltistikos dialogas, turintis itin solidžią tradiciją. Šia proga universitete, bendradarbiaujant su VU italų kalbotyros ir literatūros katedra, plačiajai publikai pristatytas Pizos universiteto profesoriaus Pietro U. Dini sudarytas Trumpas italų biografijų žodynas Lietuvoje (L’Italia in Lituania. Breve dizionario Biografico degli Italiani in Lituania, 2024, „Joker“), puikiai iliustruojantis dviejų šalių sinergiją ir ilgaamžius ryšius.

Toma Gudelytė
ITLIETUVIAI.IT

Trumpas žodynas – tai septintoji serijos „Studia Baltica Pisana“ monografija, prie kurios rengimo prisidėjo Pizos universiteto Baltistikos katedra, Vilniaus universiteto Italų filologijos katedra ir Italijos kultūros institutas Vilniuje. Leidinį parengė Novi Ligūrė miestelyje (Pjemonto regione) įsikūrusi leidykla „Edizioni Joker“, šiuo metu publikuojanti vienus reikšmingiausių filologinio pobūdžio baltistikos tekstų Italijoje (tokias leidinių serijas kaip „Intersezioni baltistiche“, „Incontri baltistici a Pisa“ ir kt.).

Naujosios monografijos tikslas – aprėpti ir susisteminti žinias apie tuos italus, kurie skirtingais šimtmečiais ir vedini skirtingų sumetimų lankėsi, gyveno, dirbo ir kūrė Lietuvoje, vienaip ar kitaip susiedami savo vardą su Baltijos šalimi. Žodyne galima rasti tikrai įspūdingą skaičių menininkų (tarp jų net poemos Pašėlęs Rolandas autorių Ludovicą Ariostą), humanistų, mokslininkų, taip pat diplomatų ir religinio pasaulio atstovų. Visų jų biografijos liudija apie daugiau kaip keturis šimtmečius trunkančius gilius istorinius ir kultūrinius ryšius tarp dviejų Europos kraštų.  

• 

• 

• 

Kaip knygos įžanginiame žodyje pabrėžia prof. Pietro U. Dini, italų leidybinėje panoramoje iki šiol nebūta jokio panašaus leidinio, kuris tiek akademinei bendruomenei, tiek smalsiam skaitytojui pasiūlytų apibendrintą Italijos ir Lietuvos ryšių mikroistoriją. Šią mikroistoriją būtų galima skirstyti į tris pagrindines epochas, greta kitų ne tokiais išsamiais šaltiniais pasižyminčių laikotarpių: XV ir XVI a. (Reformocijos ir Kontrreformacijos įtakos), XX a. pr. ir Nepriklausomybės atkūrimas.

Istorines ir lingvistines šių santykių koordinates plačiau aptaria VU prof. Diego Ardoino parengtas įvadinis straipnis, paminintis ir romėniškąją lietuvių kilmės teoriją, įtakojusią renesansinio aristokratijos sąmoningumo formavimąsi bei paskatinusią puoselėti kitokį, artimesnį žvilgsnį į Italiją. Vartant trumpąjį žodyną dėliojasi unikali žmonių vaizduotės, politinių įtampų, religinių ir mokslinių aspiracijų mozaika, kurios pėdsakus panašiu principu ITLIETUVIAI.IT dėlioja savo projekte „Lietuviška Italija“.

• 

• 

• 

Būtent trumpojo žodyno L’Italia in Lituania pasirodymas ir pristatymas pasaulinės italų kalbos savaitėje paskatino daugiau pasidomėti pačia leidykla „Edizioni Joker“, kurios kataloge puikuojasi ne tik reikšmingi baltistikos tyrinėjimai, bet ir pasirodo gausūs šiuolaikinės lietuvių poezijos, prozos bei didžiosios klasikos tekstai.

Kaip tyčia, su leidėju Gennaro Fusco neplanuotai susitikome Benediktos partizanų žūties minėjimo iškilmėse, tarp Pjemonto ir Ligūrijos kalnų, ir sutarėme pasikalbėti. Į minėjimą leidėjas atgabeno Italijos rezistencinio pasipriešinimo istorijai skirtų leidinių – tikrų tikriausią vietinės istorijos lobyną. Istorinės atminties puoselėjimas, teigia Gennaro, yra viena pagrindinių jo leidyklos misijų.

Mielas Gennaro, be galo įdomu vartyti jūsų katalogą: jis apjunga knygas, skirtas italų partizanų atminčiai, ir šiuolaikinius Europos autorius, tarp jų randame ir dvi dešimtis lietuvių vardų. Dalis jų į italų kalbą verčiami pirmą kartą. Taip pat greta grožinės literatūros nemažai erdvės skiriama akademiniams tekstams. Turbūt nesuklysiu pastebėdama, kad esate iki šiol daugiausia mūsų šalies autorių išvertusi ir publikavusi Italijos leidykla. Kaip nutiko, kad „Joker“ atrado lietuvių literatūrą ir leidosi į tokią avantiūrą?

Kaip dažniausia ir nutinka – atsitiktinai. Nors su vienu kitu bičiulišku rankos stumtelėjimu. Mūsų leidykla gimė iš noro leisti šiuolaikinę italų poeziją, tiesa, pradėjome nuo kelių mus žavėjusių prancūzų autorių. Vėliau ėmėme plėsti savo žvilgsnį tolyn, dairytis, kas įdomaus vyksta šiuolaikinėje kitų kraštų poezijos scenoje, ir tada vieną dieną mums paskambino lietuvė mergina, jos vardas Jurga Po Alessi.

Savo kaip leidėjo misiją regiu galimybėje padėti tiems autoriams paversti savo idėjas forma ir suguldžius į popieriaus lapą pasiekti skaitytojus, kuriuos didžioji leidybos industrija palieka nuošalėje, nes nemato juose rimtesnės ekonominės naudos.

Ji buvo varčiusi mūsų knygas ir paklausė, ar mūsų nedomintų ir lietuvių poetai, ypač vienas, kuriuo ji itin žavisi; pasakė turinti ir tinkamą vertėją, jiedu galėtų apsiimti rengti projektą. Taip atsirado itališka Gintaro Grajausko eilėraščių rinktinė Kasdienės barikados (Barricate quotidiane, 2008).

• 

• 

Mums ji pasirodė puiki proga žengti dar toliau: sugalvojome knygų seriją „Pasaulio žodžiai“ („Parole del mondo“), šiandien jungiančią apie dvidešimt skirtingų kalbų bei šalių poetų ir poečių. O Jurgos pasiūlytas vertėjas buvo Pietro Dini, su kuriuo bėgant metams užsimezgė nuoširdi bičiulystė ir ją lydėjęs ne vienas bendras leidybinis užmojis, įtraukęs vis daugiau Pizos universiteto baltistikos katedroje dirbančių žmonių. Tai jie mums atvėrė Baltijos literatūrinį ir kultūrinį kraštovaizdį.

Papasakokite daugiau apie savo leidyklą, ką jums reiškia leidėjo amatas?

Leidykla buvo įsteigta 1993-aisiais, tačiau mudu su žmona, dabartiniai jos savininkai, vairą į rankas perėmėme 2003-aisias. Abu atėjome iš žiniasklaidos lauko. Nuo tada veikla gerokai išsiplėtė ir pasipildė tiek naujomis knygų serijomis, tiek sklaidos ir pasiekiamumo galimybėmis – tai mums leidžia kasmet išlydėti į pasaulį apie trisdešimt naujų knygų.

Savo kaip leidėjo misiją regiu galimybėje padėti tiems autoriams paversti savo idėjas forma ir suguldžius į popieriaus lapą pasiekti skaitytojus, kuriuos didžioji leidybos industrija palieka nuošalėje, nes nemato juose rimtesnės ekonominės naudos. Regiu save kaip amatininką, galintį pasiūlyti tam tikrus techninius gebėjimus ir sprendimus, kad, mano akimis, vertinga knyga keliautų iš kalbos į kalbą ir būtų skaitoma, kad tęstųsi idėjų ir kultūrų apykaita. O be to, kam slėpti, esama ir smagiosios šios profesijos dalies: kartais esė knyga apie santuokos papročius Viduramžiais susikaito itin linksmai.

Kaip į savo katalogą atrenkate knygas, vadovaujantis kokiais principais? Kas dažniausiai siūlo vieną ar kitą autorių – vertėjai ar visgi tam tikros temos, jūsų akimis, galinčios sudominti itališką publiką?

Kalbant apie užsienio autorius, esame linkę pasitikėti vertėjais, kur kas geriau užčiuopiančiais vietinių literatūrų pulsą, susipažinusiais su kalbiniu ir istoriniu kontekstu. Į jų pasiūlymus, žinoma, įsigiliname ir gerai juos įvertiname, kartais projektai nepajuda dėl autorinių teisių ar kitų priežasčių. Yra nutikę, kad paprasčiausiai pritrūkome finansinių galimybių ir teko atsisakyti vieno ar kito mus tikrai dominusio teksto, bet tai neišvengiama šios industrijos tikrovės dalis (nepamirškime, kad leidėjas visgi yra ir verslininkas).

Greta meninės vertės, žinoma, svarbios ir knygoje paliečiamos temos, kiek jos gali būti aktualios italų publikai: mums yra tekę imtis istorijų, apie kurias mūsų šalyje nežinoma praktiškai nieko ar išties labai mažai. Tad norisi tikėti, jog leidykla pravėrė nors šiokį tokį langą į pažinimą.

Mūsų leidykla per šiuos metus tikrai sugebėjo nutiesti stiprią jungtį tarp lietuvių literatūros bei baltistikos studijų lauko ir Italijos, nepaprastai tuo džiaugiamės. Mūsų dėmesys lietuvių poezijos balsams ir toliau lieka didelis, tikimės netrukus atvežti jų dar daugiau į itališkus festivalius.   

Kas yra jūsų vertėjai?

Norint sėkmingai atvesti svetimkalbį autorių į italų kalbą būtina, tiesiog privaloma suburti profesionalių, atidžių ir smalsių vertėjų komandą. Štai kodėl dirbame su universiteto žmonėmis, dėstytojais iš literatūros, kalbotyros ir vertimų lauko, tais, kurių ilgametės kompetencijos, patyrimas ir kalbinis jautrumas yra geriausia galutinio teksto garantija (tai, beje, vienas pagrindinių reikalavimų bendradarbiaujant su įvairiomis kultūros įstaigomis Italijoje ir užsienyje).

Visgi mums norisi atverti erdvės ir jauniems žmonėms, dar tik savo kelioje pradžioje, kuriems šiomis leidybos rinkos sąlygomis nepaprastai sunku pasiekti leidyklas ir išbandyti raumenis dirbant su rimtesniais tekstais. Kartais sutariame, kad pradedančio vertėjo darbą lydės patyrusio vertėjo ranka, taip gimsta dėstytojo ir studento duetas, leidžiantis jaunam žmogui įgauti patirties ir žengti pirmuosius žingsnius į profesionalumą.

• 

• 

Į kurias kultūrines erdves ir festivalius kviečiate lietuvių autorius? Pamenu neseniai Genujos Valdovų rūmuose vykusį Tarptautinį poezijos festivalį „Atverti žodžiai“ („Parole Spalancate“) ir jo metų jūsų pristatytą poeto Sigito Parulskio rinktinę Trenodie senza coro („Vienišos raudos“ arba „Raudos be choro“, 2023). Ar šiose erdvėse mūsų autoriai pastebimi?

Aktyviai dalyvaujame kultūriniuose šalies renginiuose, o ir patys tikslingai organizuojame knygų ir autorių pristatymus, neretai bendradarbiaujant užsienio kultūros įstaigoms. Beje, visai neseniai viešėjome ir Vilniuje, Italijos Ambasados kvietimu pasaulinės italų kalbos savaitės proga su bičiuliu Pietro U. Dini pristatėme naujausią „Joker“ monografiją apie italus Lietuvoje.

Ketiname daugiau pasakoti apie Lietuvos istoriją, jos dramatiškus posūkius ir regiono specifiką, tad neatmetu, jog ateityje turėsime daugiau esė ar monografijų žanro tekstų.

Mūsų leidykla per šiuos metus tikrai sugebėjo nutiesti stiprią jungtį tarp lietuvių literatūros bei baltistikos studijų lauko ir Italijos, nepaprastai tuo džiaugiamės. Mūsų dėmesys lietuvių poezijos balsams ir toliau lieka didelis, tikimės netrukus atvežti jų dar daugiau į itališkus festivalius.   

Leidykla „Edizioni Joker“, greta šiuolaikinių autorių, leidžia ir lietuviškąją klasiką: 2014-aisiais pasirodė įspūdingas Adriano Cerri parengtas Kristijono Donelaičio poemos Metai (it. Le Stagioni) vertimas į italų kalbą (Adriano už šį vertimą bei tyrinėjimus baltistikos srityje įvertinimas apdovanojimu „Už nuopelnus Lietuvai“). Poema, išversta į beveik dvidešimt užsienio kalbų, yra įtraukta į UNESCO Europos literatūros šedevrų sąrašą. Neabejoju, kad leidyklai savo kataloge turėti tokį kūrinį – tikras pasididžiavimas.

• 

• 

Tikrai džiaugiamės išleidę lietuvių klasiko poemą, mums svarbu turėti ją savo kataloge. Parengėme dvikalbį leidinį, publikavome ne tik poemos „Metai“ vertimą su paaiškinimais, bet ir šešių pasakėčių bei trijų vokiečių kalba rašytų K. Donelaičio eilėraščių vertimą į italų kalbą. Knygą lydi išsami bibliografija bei solidus prof. Pietro U. Dini įvadas.

Kai 2014-aisiais Vilniuje buvo minimos K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės, mūsų parengtas leidimas buvo paskelbtas gražiausiu leidiniu užsienio kalba. Bet kuris leidėjas neabejotinai tuo didžiuotųsi.

Ar galėtumėte išduoti, kuriuos lietuvių autorius ketina prakalbinti lietuviškai artimiausioje ateityje?

Ketiname daugiau pasakoti apie Lietuvos istoriją, jos dramatiškus posūkius ir regiono specifiką, tad neatmetu, jog ateityje turėsime daugiau esė ar monografijų žanro tekstų. Žinoma, tai vėlgi priklausys ne tik nuo mūsų, bet atkakliai gaudome visas įmanomas progas. Mūsų stiprūs ryšiai su Baltijos šalimis, ypatingai su Lietuva, tikrai nenutrūks ir jau intensyviai dirbame prie kelių mums svarbių projektų. Kaip leidykla norime, kad Italijos publika vis daugiau atrastų nedovanotinai per mažai iki šiol pažintą unikalią kultūrą.

Dėkoju už pokalbį.