Milano lietuvių susitikimo-diskusijos „Lietuva ir lietuviai antrajame šimtmetyje. Kaip gyvenant ne Lietuvoje puoselėti savo kultūrą, neatitrūkti nuo gimtųjų šaknų ir visa tai perduoti savo vaikams“ dalyviai. E. Prando nuotr.

Šių metų lapkričio 11 dieną Milane buvo uždarytas renginių, skirtų Lietuvos šimtmečio minėjimui, ciklas. Milano lietuvių bendruomenės surengtame susitikime-diskusijoje kalbėjome apie tai, kokie esame mes, antrojo šimtmečio lietuviai, o, ypač, tie, kurie gyvena toli nuo Lietuvos. Svarstėme apie tai, ką perduodame savo vaikams, kodėl mums svarbu būti lietuviais, kuo galime prisidėti prie Lietuvos gerovės, gyvendami toli nuo savo tėvynės.

Renginį atidarė Milano Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Gintarė Cvirkaitė, tardama įžanginį žodį ir perskaitydama rašinio konkurso „Kaip keitėsi mano tautinis identitetas toli nuo Lietuvos“ nugalėtojos Jurgos Šakienės iš Neapolio apylinkės rašinį, kuriame išreikštos mintys paskatino ne tik stabtelti, susimąstyti, bet ir sugraudino ne vieną. Prizus nugalėtojai įsteigė Milano lietuvių bendruomenės valdyba ir LR ambasada Romoje.

Buvusi Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Kotryna Buono kartu su profesoriumi Alessandro Vitale pristatė Roko Tracevskio knygą „La vera storia lituana nel XX secolo“. Kotryna Buona yra šios knygos itališko leidimo kuratorė. Pirmieji knygos pristatymai Milane ir Palerme įvyko dar šių metų pavasarį.

Žurnalistai Paulius ir Jurga Jurkevičiai, kurie specialiai į renginį atvyko iš Romos, kalbėjo apie tai, kaip gurmė krašte Italijoje atrado lietuvišką virtuvę, kokiais produktais nedvejotinai turime didžiuotis, su kokiais iššūkiais susiduriame mes, lietuviai, gyvendami užsienyje. Jie taip pat perskaitė savo dukros Barboros Jurkevičius tezes apie tai, kaip jaučiasi ji, lietuvė, gimusi ir augusi Italijoje.

Jurgis Pilkauskas, jaunosios kartos atstovas, prieš 28 metus gimęs ir augęs Milane, širdyje – lietuvis, o pase – italas, pasakojo apie savo identiteto paieškas, apie tai, ką reiškia būti lietuviu, kalbėti kalba, kurios nesupranta nė vienas tavo draugas, dalinosi prisiminimais apie vaikystės atostogas Lietuvoje, Birštone, o viską vainikavo prisipažindamas, kad labai norėtų būtų Lietuvos piliečiu ir gyventi Lietuvoje.

Milano lietuvių susitikimo-diskusijos „Lietuva ir lietuviai antrajame šimtmetyje. Kaip gyvenant ne Lietuvoje puoselėti savo kultūrą, neatitrūkti nuo gimtųjų šaknų ir visa tai perduoti savo vaikams“ pranešėjai ir organizatoriai. E. Prando nuotr.

Milano lietuvių bendruomenė labai didžiuojasi ir džiaugiasi sulaukusi iš Lietuvos atvykusio žurnalisto, rašytojo, filmų įgarsintojo, televizijos laidų vedėjo ir prodiuserio, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docento Ryčio Zemkausko, kuris perskaitė savo pranešimą „Lietuva kaip socialinis tinklas“. Jo metu buvo aptarta, kokie esame mes, antrojo šimtmečio lietuviai, kokia yra mūsų Lietuva, ką galime jai duoti, net ir būdami toli nuo jos. Vėliau Rytis moderavo diskusiją, kurioje noriai kalbėjo bei diskutavo visi į renginį susirinkę svečiai. Dalinomės mintimis dvigubos pilietybės, dvikalbystės, emigracijos ir kitais klausimais.

Vakarą fotografavo Marina Macrì bei Edoardo Prando, kurie yra tikri Lietuvos fanai, portalo lithuanianstories.com steigėjai, aktyviai besidomintys mūsų šalies okupaciniu periodu.

Malonų bendravimą tęsėme ir toliau, aperityvo metu rezgėsi diskusijos, naujos pažintys, o bendruomenės valdybos narės Gintarė Cvirkaitė, Viktorija Račkauskaitė, Vilma Slažinskaitė ir Vilma Černikytė sulaukė padėkų ir įkvėpimo kitų metų veiklai.

Milano lietuvių susitikimo-diskusijos „Lietuva ir lietuviai antrajame šimtmetyje. Kaip gyvenant ne Lietuvoje puoselėti savo kultūrą, neatitrūkti nuo gimtųjų šaknų ir visa tai perduoti savo vaikams“ dalyviai. E. Prando nuotr.

Viktorija Račkauskaitė, Milano lietuvių bendruomenės valdybos narė

ITLIETUVIAI.IT