Naujoji Italijos lietuvių bendruomenės valdyba: kokie lūkesčiai ir planai ateičiai?
Vasaros pradžioje, birželio 5-ąją dieną, simbolinėje vietoje, Romoje po ąžuolu, buvo išrinkta naujoji Italijos lietuvių bendruomenės valdyba, kuri dirbs ateinančius dvejus metus. Trečiąją kadenciją pradėjusi bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio ir naujieji valdybos nariai Italijos lietuvių portalui ITLIETUVIAI.IT atskleidžia kodėl ėmėsi bendruomeninės veiklos, kokį vaidmenį užims valdyboje ir kokią bendruomenės viziją turi. Auganti ir vis labiau pasaulyje matoma Italijos lietuvių bendruomenė ir toliau žada būti ta gija, kuri Italijos lietuvius sieja su gimtąja šalimi, kultūra ir kalba.
Gabrielė Galinytė
ITLIETUVIAI.IT
Naujosios Italijos lietuvių bendruomenės valdybos rinkimai birželį vyko prie gegužę Romoj, EUR parke, bendruomenės atstovų pasodinto 17-os metų ąžuolo, kuriuo paminėta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 17-os metų sukaktį. Už nuveiktus darbus pirmiausia buvo padėkota dvi kadencijas, nuo 2016 iki 2021 metų, dirbusiems valdybos nariams Romanui Kazakevičiui, Nerijai Marciukaitei, Eglei Skulskytei, Aušrai Gylytei ir Raimondai Bojažinskytei, prisijungusiai prie komandos 2018 metais.
Prie bendruomenės valdybos vairo po rinkimų stojo nauja komanda, kurią sudaro Romos lietuviai Viktorija Šafranavičiūtė, Margarita Bareikytė, Kristina Petrauskaitė ir italas Gianluca Petrone. Bendruomenės pirmininke dar vienai kadencijai vienbalsiai perrinkta E. Simonkevičiūtė-Di Meglio. Valdybos patarėjais tapo buvę jos nariai R. Kazakevičius ir R. Bojažinskytė.
„Visi nauji nariai atėjo su vizija, su konkrečiais darbais, – džiaugiasi valdybos pirmininkė E. Simonkevičiūtė-Di Meglio, – Labai šaunu, kai ateina žmonės, kurie žino, ko reikia. Tai itin svarbu tolesniam valdybos veikimui ir ėjimui į priekį.“
Nuo vasario Italijoje gyvenanti naujos valdybos narė K. Petrauskaitė, savanoriaujanti vaidybos ir saviraiškos mokytoja Virtualioje lituanistinėje Italijos mokykloje, sako bendruomenės valdyboje taip greitai atsidūrusi dėl to, kad buvo įkvėpta senbuvių. Tačiau jauna mergina į bendruomenę tikisi įnešti ir naujų spalvų, jai patikėti bendruomenės viešieji ryšiai ir sekretorės pareigos.
„Senbuviai labai suinteresuoti būti šioje bendruomenėje, tas mane sužavėjo, – savo istorija su portalu ITLIETUVIAI.IT dalijasi K. Petrauskaitė. – Visi kalbėjo, kad reikėtų kitų vėjų, jaunatviškumo, naujų idėjų, iniciatyvumo, pozityvumo. Jaučiuosi, kad esu reikalinga bendruomenei ir taip pat jaučiu, kad kiti man yra reikalingi, todėl vyksta natūralūs mainai. Bendruomenė kažkuria prasme tavo šeima, tavo parama, o aš lygiai taip pat jaučiuosi – jeigu kažkada kažkam iš bendruomenės reikės mano paramos, palaikymo, aš lygiai taip pat būsiu prie jų, jiems padėsiu“.
Padėti kuo galėsiantis viliasi ir kitas naujasis valdybos narys, italas G. Petrone, kurį su Lietuva sieja ypatingas ryšys – lietuvė žmona Jolita ir dvi dukros. Pašnekovas pabrėžia, kad lietuvių bendruomenei gali būti labai naudingos jo italų kalbos žinios ir ryšiai.
„Kaip italas, tikiu, kad galiu būti naudingas bendruomenei. Pirmiausia, dėl kalbos: norėčiau pagelbėti lietuviams, gyvenantiems Italijoje, perlipti kalbos barjerą. Taip pat, dėl platesnio ryšių tinklo“, – G. Petrone.
„Aš visada padėdavau bendruomenei su tuo, ko tik reikėdavo. Tokiu būdu Italijos lietuvių bendruomenė tapo dalimi mano gyvenimo, mano šeimos. Dabar, kai esu valdybos narys, esu pasiruošęs padaryti viską, kas tik bus reikalinga, kad pagelbėčiau bendruomenei dar labiau. Kaip italas, tikiu, kad galiu būti naudingas bendruomenei. Pirmiausia, dėl kalbos: norėčiau pagelbėti lietuviams, gyvenantiems Italijoje, perlipti kalbos barjerą. Taip pat, dėl platesnio ryšių tinklo“, – savo lūkesčiais dalijasi G. Petrone.
Valdyboje už kultūrinius renginius atsakinga kino ir teatro režisierė bei aktorė M. Bareikytė Romoje gyvena trejus metus, tačiau jau spėjo puikiai pažinti ir įsilieti į bendruomenę, kurią susirado vos atvykusi į Italiją.
„Tai lyg pirmas instinktas – susirasti jaukią aplinką, ten, kur tave galėtų suprasti, paremti, ir kur galėtum praktikuoti, neužmiršti kalbos, kultūros“, – savo patirtį prisimena naujoji valdybos narė.
Režisierė sako tikinti, kad galės daug prisidėti savo žiniomis ir patirtimi: „Bendruomenei sumanymų turėjau dar prieš pakvietimą į valdybą. Savo įnašą matau būtent kultūriniame gyvenime puoselėjant lietuvišką kultūrą ir organizuojant renginius“.
„Tai lyg pirmas instinktas – susirasti jaukią aplinką, ten, kur tave galėtų suprasti, paremti, ir kur galėtum praktikuoti, neužmiršti kalbos, kultūros“, – M. Bareikytė.
Vicepirmininkės ir iždininkės pozicijos patikėtos į Italiją prieš keturiolika metų gyventi atvykusiai ir V. Šafranavičiūtei. Lietuvė taip pat sako, kad vos atvykusi į Romą skubėjo susirasti tautiečių bendruomenę, todėl tiki, kad ji labai svarbi kiekvienam čia gyvenančiam lietuviui, o taip pat gali daug nuveikti garsinant Lietuvą.
„Aš nuo pat pradžių susiieškojau informaciją apie lietuvių bendruomenę, tuomet ji nebuvo tokia aktyvi, – pasakoja V. Šafranavičiūtė. – Tik pirmininkės E. Simonkevičiūtės-Di Meglio dėka bendruomenė tapo tokia aktyvi. Aš pati žadu duoti naujų idėjų, prisidėti prie lietuvių, gyvenančių Italijoje, integracijos į Italijos bendruomenę ir įtraukti daugiau italų, kad būtent jie sužinotų kuo daugiau apie Lietuvą.“
Pati Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė E. Simonkevičiūtė-Di Meglio teigia, kad nuo 2016-ųjų užimama pirmininkės pozicija padėjo save atrasti ir atsiverti.
„Tą darau, nes tai jaučiu širdyje. Kai matau, kad kažkas veikia, kad Lietuva po truputį yra girdima ir matoma, tai geros emocijos kaip ugnelė priverčia veikti ir eiti toliau“, – E. Simonkevičiūtė-Di Meglio.
E. Simonkevičiūtei-Di Meglio tai jau trečioji kadencija pirmininkės pareigose. 2018-aisiais bendruomenės valdyba buvo perrinkta automatiškai, nes rinkimai neįvyko nesusirinkus pakankamam skaičiui žmonių. 2020-aisais rinkimai buvo atidėti dėl tuo metu Italijoje įvesto karantino.
„Tą darau, nes tai jaučiu širdyje. Kai matau, kad kažkas veikia, kad Lietuva po truputį yra girdima ir matoma, tai geros emocijos kaip ugnelė priverčia veikti ir eiti toliau“, – šypsosi bendruomenės pirmininkė.
Pasak Italijos lietuvių lyderės, bendruomenės labai svarbi užsienio lietuvių gyvenimo dalis, padedanti nenutolti nuo gimtosios šalies ir savo šaknų. E. Simonkevičiūtė-Di Meglio sako, kad vadovavimas bendruomenei tai kartu ir labai svarbios misijos vykdymas, todėl atiduoti visas savo jėgas šiai neatlygintinai veiklai – labai prasminga.
„Lietuviams į bendruomenes jungtis svarbu, nes atvažiavus ir praėjus šiek tiek laiko, svarbu atrasti savo aplinką, kur gali kalbėti lietuviškai. Tai yra įrankis, kuris padeda išlaikyti savo kalbą, kultūrą, tradicijas, – apie būrimosi į bendruomenes svarbą pasakoja E. Simonkevičiūtė-Di Meglio. – Taip pat matau didelę bendruomenės misiją perduoti lietuvybę jaunesnėms kartoms. Vaikai, būdami bendruomenėje ir lituanistinėje mokykloje, mato, kad yra tokių pačių vaikų, tuomet jie lietuviškas veiklas priima visai kitaip“.
Italijos lietuvių bendruomenė yra viena seniausių bendruomenių, veikianti nuo 1952 m. Plačiau apie bendruomenės istoriją skaitykite čia.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
