Neišsipildžiusi Anglijos karalienė – M. K. Sobieskytė ir jos kapas Šv. Petro bazilikoje
Ieškant su Lietuva susijusių salelių Italijoje, nutinka, kad pėdsakai atveda ne tik į pačias netikėčiausias vietas, bet ir į kinematografininkų dėmesio vertas istorijas. Vatikane, Šv. Petro bazilikos kairiojoje navoje, virš durų, pro kurias į baziliką patenka iš kupolo liftu nusileidę turistai, palaidota Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio anūkė Marija Klementina Sobieskytė (Sobieska) (1702–1735). Jonas Sobieskis išvadavo Vieną iš musulmonų turkų apsupties ir tokiu būdu išgarsino tiek save, tiek Abiejų Tautų Respubliką visame krikščioniškame pasaulyje. O M. K. Sobieskytės kančia už katalikų tikėjimą pelnė ypatingą garbę, pasiekiamą tik popiežiams, – būti palaidotai Vatikane.
Raimonda Bojažinskytė
ITLIETUVIAI.IT
Marijos Klementinos Sobieskytės kapą Šv. Petro bazilikoje puošia nuostabaus grožio, beveik dviejų metrų aukščio antkapinis paminklas, sukurtas 1739–1744 m. Jo autoriai – vieni žymiausių Italijos XVIII a. vėlyvojo baroko atstovai: skulptorius Pietro Bracci ir architektas Filippo Barigioni.
Paminkle pavaizduota Gailestingumo figūra, laikanti liepsnojančią širdį. Paminklo figūros iš balto marmuro, audinys – alebastro, karūna ir liepsnojanti širdis – iš paauksuotos bronzos. Medalione – Marijos Klementinos portretas iš mozaikos, kurios autorius Paolo Cristofari.
M. K. Sobieskytė buvo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Sobieskio vyriausiojo sūnaus Jokūbo Liudviko dukra. Pagal motinos Jadvygos Elžbietos von Pfalz-Neuburg liniją, ji giminiavosi su daugeliu Europos valdančiųjų. Popiežius Klemensas XI buvo Marijos Klementinos krikštatėvis.
Susituokusi su tremtyje esančiu Anglijos karaliumi Džeimsu III Stiuartu (1688–1766), ji tapo tituluota Anglijos, Škotijos ir Airijos karaliene. Džeimsas III buvo protestantų atstatydinto ir ištremto iš Anglijos Jungtinės karalystės (Anglijos, Škotijos ir Airijos) paskutinio karaliaus kataliko Džeimso II sūnus. Tiek Džeimsą II, tiek jo sūnų Džeimsą III Anglijos karaliais pripažino popiežiai, Europos karališkieji dvarai ir jakobinai, kurie norėjo, kad į Anglijos sostą grįžtų katalikai.
Slaptos vestuvės įvyko 1719 m. Montefiaskonėje (Montefiascone), 100 km į šiaurę nuo Romos esančiame miestelyje, iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 2-ąją, prieš vidurnaktį, vyskupo Sebastiano Pompilio Bonaventura asmeninėje koplyčioje. J. Sobieskio anūkė į Montefiaskonę atvyko porą valandų anksčiau prieš labai įslaptintą ceremoniją, ir tai buvo pirmas kartas, kai ji pamatė savo būsimą vyrą. Italų dailininkas Sebastiano Conca nutapė paveikslą, vaizduojantį sutuoktuvių ceremoniją, o šis paveikslas šiandien saugomas Montefiaskonės Šv. Margaritos katedroje.
Šioje katedroje esančiame lobyne yra saugomos ir 1731 m. čia atvežtos M. K. Sobieskytės dovanos: ant balto persiško šilko sudėtingais raštais aukso gijomis išsiuvinėtas liturginių drabužių komplektas, aukso gijomis ant balto persiško šilko išsiuvinėtas 3 metrų ilgio didžiojo altoriaus mensos priekį puošiantis antipedijas, ant prabangios raudonos vilnos turkiškais raštais ir aukso gijomis iš abiejų pusių išsiuvinėtos palės. Šiuos liturginius drabužius Marija Klementina siuvinėjo pati su seserimis vienuolėmis šv. Cecilijos vienuolyne Romoje, kur ji gyveno porą metų, siekdama vienatvės ir pasišventimo maldai.
Atvykę į Romą jaunavedžiai apsigyveno Santi Apostoli aikštėje, Muti rūmuose, kuriuos jiems suteikė popiežius Klemensas XI. Šiuose rūmuose gimė abu jų sūnūs. Romoje vadinta Anglijos karaliene, Marija Klementina buvo Romos vakarėlių, įskaitant karnavalo balius ir pramogas, gerbėja. Mėgo rengti garsių muzikų koncertus savo Romos rezidencijoje, su vyru dažnai lankėsi Romos operos teatruose.
Tačiau netrukus, atsitraukusi nuo visų malonumų, muzikos ir santuokos, Marija Klementina pradėjo kontempliatyvų vienatvės ir maldos gyvenimą. Jos didžiausia svajone tapo – numirti bažnyčioje. Alinusi save badavimu, Marija Klementina mirė nuo išsekimo 1735 m., būdama vos 32 metų.
Jos laidotuvės vyko Šv. Dvylikos Apaštalų bažnyčioje Romoje. Būtent šios šventovės dešiniosios navos antrojoje koplyčioje, ant antrojo piliastro yra skulptoriaus Filippo Della Valle sukurtas antkapinis marmuro paminklas, vaizduojantis serafimus ir angelus su urna (1737 m). Šioje urnoje palaidota Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio anūkės Marijos Klementinos Sobieskytės širdis.
Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.
