Home / AKTUALIJOS  / Pasaulio lietuviams sausio 13-oji – proga prisiminti tautos vienybę ir užsieniečiams papasakoti apie Lietuvą

Pasaulio lietuviams sausio 13-oji – proga prisiminti tautos vienybę ir užsieniečiams papasakoti apie Lietuvą

Sausio pradžia pasaulio lietuviams mena ne tik naujų metų užuomazgą, bet ir labai svarbios ir liūdnos datos – Sausio 13-sios – minėjimą. 1991 m. šią dieną vyko taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas prieš Sovietų Sąjungos karius, bandančius jėga užimti Vilniaus televizijos bokštą, per pasipriešinimą žuvo 14 žmonių. Lietuviai iš tolimiausių pasaulio kampelių kasmet įvairiai mini šią dieną. Daug bendruomenių prisijungia prie iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ ir sausio 13 d. languose uždega žvakutes bei tęsia dar 1992 m. pradėtą tradicinį bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Mažieji Australijos lietuviai spalvino neužmirštuoles

Laisvės gynėjų dienos minėjimai prasideda mažiausiųjų pasaulio lietuvių bendruomenėse – lituanistinėse mokyklose. Visą savaitę yra daromi rankdarbiai, mokytojai pasakoja vaikams apie sausio 13-osios įvykius, aukoms atminti yra uždegamos žvakutės.

Tolimojoje Australijoje sausis yra vasaros atostogų mėnuo, tad dideli renginiai nėra organizuojami, tačiau įvairios veiklos mažiesiems lietuviams sausio pradžioje buvo suorganizuotos skautų stovykloje.

Pasinaudojome proga, kad vyksta skautų stovykla, kurioje yra susirinkę lietuviai ir simboliškai paminėjome Sausio 13-ąją truputėlį anksčiau,“ – pasakoja Sidnėjaus lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurgita Černauskaitė.

Į Sidnėjuje vykusią skautų stovyklą atvyko lietuvių kilmės skautai iš visos Australijos. Kai kurie iš jų yra dar po Antrojo Pasaulinio karo iš Lietuvos atvykusių išeivių vaikai ir vaikaičiai. Stovyklos veikloje dalyvavo tiek vaikučiai, tiek ir jų tėvai. Tėvai atveža savo vaikus, kad susipažintų su lietuviškom tradicijom, pabūtų tarp lietuvių,“ – priduria J.Černauskaitė.

Vaikai piešė ir spalvino neužmirštuoles, vaikų tėvai per vakarienę pasakojo, ką atsimena, kaip atėjo Rusijos kareiviai, kaip jiems tada irgi buvo nedaug metų, pavyzdžiui, 10-11, pasakojo, kaip išgyveno. Dainavome lietuviškas dainas, buvo rodomas trumpas filmukas apie Sausio 13-ąją bei ėmėme interviu iš vyresniųjų, ką jie prisimena bei ką jiems dabar tai reiškia,“  – apie su Laisvės gynėjų diena susijusias veiklas pasakoja J.Černauskaitė.

Lietuvių kilmės skautus aplankė ir apie Sausio 13-sios įvykius jiems pasakojo ir iš sostinės Kanberos atvykęs Lietuvos ambasadorius Australijoje Darius Degutis.

„Dėl to, kad Australijoje esame taip toli nuo Lietuvos, tas prisiminimas, tas Lietuvos jutimas yra labai svarbus. Minėti šiuos įvykius reikia, kad išlaikytume lietuvybę, kad ir kaip toli būtume, ir ją perduotume jaunesnei kartai, kuri jau rečiau aplankys Lietuvą, bet žinos, kad vis tik jie yra lietuviai ir tai yra mūsų istorija,“ – sako Sidnėjaus lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurgita Černauskaitė.

Pasak Sidnėjaus lietuvių bendruomenės pirmininkės, vaikams įdomiausia yra klausytis būtent įvykius mačiusių žmonių pasakojimų, daug mažųjų tikrąją sausio įvykių reikšmę geriau supranta jau paaugę.

J. Černauskaitės nuomone, minėti Laisvės gynėjų dieną visada bus svarbu norint išlaikyti glaudesnį ryšį su Lietuva: Dėl to, kad Australijoje esame taip toli nuo Lietuvos, tas prisiminimas, tas Lietuvos jutimas yra labai svarbus. Minėti šiuos įvykius reikia, kad išlaikytume lietuvybę, kad ir taip toli būtume, ir ją perduotume jaunesnei kartai, kuri jau rečiau aplankys Lietuvą, bet žinos, kad vis tik jie yra lietuviai ir tai yra mūsų istorija“.

Italijos lietuviai pasakoja vietiniams skaudžią patirtį

Vieni pirmųjų Laisvės gynėjų dieną šiemet pradėjo minėti Italijos Veneto regiono lietuviai. Sausio 7 d. Vičenza mieste jie surengė tradicinį bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“, kurį šiemet organizavo Lietuvos Viešojo saugumo tarnybos ryšių palaikymo pareigūnas, vidaus tarnybos kapitonas Donatas Navickas, neseniai prisijungęs prie Europos žandarmerijos pajėgų. Prie iniciatyvos prisidėjo ne tik vietiniai lietuviai, bet ir Europos žandarmerijos karininkai net iš 10 įvairių šalių.

Sausio 14 d. Santa Maria del Carmine bazilikoje Paduvoje vietinė lietuvių bendruomenė susitiks Šv. Mišiose. Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė pasakoja, kad tai jau ketvirti metai, kai bendruomenė susirenka paminėti Sausio 13-sios aukų Šv. Mišių metu. Mišios nėra skirtos vien lietuviams, jose dalyvauja ir italų tikintieji, tokiu būdu sužinantys apie mūsų šalį ir jai svarbią dieną.

„Žiūrime labai iš bendrystės pusės. Apie Sausio 13-sios įvykius Italijoje labai mažai kas žino. Todėl gaunasi graži proga, kur mes dalyvaujame vietinėse mišių apeigose šeštadienio vakare, kur ateina vietiniai parapijiečiai ir mes meldžiamės kartu. Mišių pradžioje prisistatome, paliekame informacinį lapelį, kas mes tokie, įsisegame neužmirštuoles, jas paliekame ir klausytojams,“ – apie jau tradicija tapusį renginį pasakoja D.Martusevičiūtė.

Po Šventos Komunijos lietuvių bendruomenės nariai perskaito pranešimą apie sausio įvykius. 

„Papasakoju apie įvykius, apie žmones būtent iš emocinės pusės, kokia buvo vienybė ir solidarumas tarp žmonių. Mes išgyvenome akimirkas, kai mūsų tėvai, palikę vaikus namuose, atsistojo ir išėjo į gatves, išėjo ginti televizijos bokšto, parlamento. Kai kurie neteko gyvybės ir, būdami vaikai, nežinojome, ar mūsų tėvai grįš,“ – jautriais prisiminimais dalijasi Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė.

„Ankstesniais metais aš paruošdavau pranešimą, kad papasakočiau apie sausio įvykius daugiau iš emocinės pusės, nes man tada buvo 10 metų ir esu tų įvykių liudininkė. Dalis mūsų per save ir per savo tėvus tuos įvykius išgyvenome tiesiogiai, todėl ta atmintis mums yra labai brangi ir, aišku, praėjusių metų įvykių fone viskas pasikeitė, bet anksčiau, kai gyvenome taikoje, tai atrodė tokia tolima praeitis, kuri galėjo išeiti į užmirštį ir nauja karta, kuri gimė laisvoje Lietuvoje, nebeprisimins tų faktų ir kodėl yra brangi laisvė, kokia kaina ji buvo iškovota. Todėl jaučiame tokią pareigą tą atmintį puoselėti,“ – pabrėžia Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pranešimo klausosi ir tikintieji italai, tokiu būdu jie sužino apie mūsų šaliai svarbų istorinį įvykį tiesiogiai iš jį išgyvenusių žmonių. Pasak pašnekovės, italai iš pradžių būna skeptiški, nes nieko nežino apie mūsų šalį, tačiau išklausę pranešimo iki galo sureaguoja labai jautriai ir susidomi.

„Dažnai prašo pranešimo kopijos, nes aš papasakoju apie įvykius, apie žmones, būtent iš emocinės pusės, kokia buvo vienybė ir solidarumas tarp žmonių. Mes išgyvenome akimirkas, kai mūsų tėvai, palikę vaikus namuose, atsistojo ir išėjo į gatves, išėjo ginti televizijos bokšto, parlamento. Kai kurie neteko gyvybės ir, būdami vaikai, nežinojome, ar mūsų tėvai grįš,“ – jautriais prisiminimais dalijasi D.Martusevičiūtė.

Šiemet pranešimą skaitys prie Europos žandarmerijos pajėgų prisijungęs Donatas Navickas, bažnyčioje lietuviai pastatys ir Trispalvę, kad renginys įgautų valstybinės šventės atspalvį.

Mišių metų tiek lietuviškai, tiek itališkai giedos puikiai dainuojančios lietuvių bendruomenės narės seserys Elžbieta ir Morta Guščiūtės.

Latvijos visuomenei sausio 13-sios įvykiai – itin artimi

Lietuvos kaimynėje Latvijoje kasmet nestinga Laisvės gynėjų dieną mininčių renginių. Pasak Latvijos bendruomenės pirmininko Rolando Žalnieriaus, latviai labai gerai supranta 1991 m. sausio 13-sios įvykių svarbą ir skausmą, nes pačioje Latvijoje po savaitės vyko panašūs Sovietų kariuomenės veiksmai. 

„Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje tas kelias yra labai panašus, jis prasidėjo nuo Lietuvos ir praktiškai žengė tolygiai į Latviją,“ – sako R. Žalnierius. Bendruomenė kasmet visą savaitę (maždaug nuo sausio 13 d. iki 20 d.) mini Lietuvos laisvės ir Latvijos barikadų gynėjų atminimo dienas.

Ruošdamiesi Laisvės gynėjų dienai Lietuvių bendruomenė Latvijoje kartu su Rygos lietuvių viduriniaja mokykla nufilmavo trumpą filmą, kur mokiniai pasakoja apie sausio įvykius, deklamuoja eilėračius jų tema, kalbinamas ilgametis Latvijos lietuvių bendruomenės narys Algimantas Eičinas, kuris 1991 m. sausio įvykių metu latvių žiniasklaidai iš lietuvių į latvių kalbą vertė svarbiausias naujienas iš Vilniaus.

Sausio 13 dieną deginsime atminimo žvakes, turėsime neužmirštuolės, Lietuvos ambasadorius Latvijoje Valdas Lastauskas susitiks su jaunimu iš Rygos lietuvių vidurinės mokyklos ir ves pilietinę pamoką būtent apie tuos įvykius. Vaikai pasiruošė montažus, plakatus,“ – sako R. Žalnierius.

„Vis dėlto tada nugalėjo vienybė. Šiuo metu visą laiką sakome, kad negalima pamiršti istorijos, kad be istorijos nėra ateities ir kol mes būsime vieningi, žinosime mūsų šalies istoriją, papročius, kultūrą, tol mes būsime laisvi ir išsaugosime laisvę, kurią iškovojome prieš 32 metus,“ – sako R. Žalnierius.

Minėjimo renginius vainikuos sausio 21 d. Rygos Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje aukojamos mišios bei po jų vyksiantis iš Vilniaus atvyksiančio Lietuvos kariuomenės generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos ansamblio koncertas. 

Pasak Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininko, kasmet šalyje nestinga renginių Laisvės gynėjų dienai atminti, kad būtų priminta apie svarbų Lietuvos istorijos įvykį ir žmones suvienijusį laisvės troškimą. 

„Vis dėlto tada nugalėjo vienybė. Šiuo metu visą laiką sakome, kad negalima pamiršti istorijos, kad be istorijos nėra ateities ir kol mes būsime vieningi, žinosime mūsų šalies istoriją, papročius, kultūrą, tol mes būsime laisvi ir išsaugosime laisvę, kurią iškovojome prieš 32 metus,“ – sako R. Žalnierius.

Lenkijoje degs laužai

Kitoje Lietuvos kaimynėje – Lenkijoje – Laisvės gynėjų dieną taip pat nestinga lietuvių bendruomenės organizuojamų renginių. 

Lenkijos lietuvių bendruomenė paminės Sausio 13-ąją. Įvairios švietimo ir kultūros įstaigos dalyvaus akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir 7 valandą ryte uždegs atminimo žvakeles languose,“ – sausio 13-sios išvakarėse teigė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, penktadienio vidurdienį Punske prie paminklo skirto Laisvės kovotojams bus uždegamos žvakės ir padedamos gėlės. Renginyje dalyvaus vietos savivaldos valdžios, lietuviškų organizacijų ir kultūros įstaigų vadovai. 

Vakare Punsko lietuvių kultūros namuose vyks parodos Vytis – Lietuvos ir lietuvių atidarymas bei prie Lietuvos 100-mečio Varpo bus kuriamas laužas, dainuojamos dainos. 

Nuo Reikjaviko iki Barselonos – žygiai ir bėgimai

Sausio 13-sios vakarą šaltojoje Islandijoje esanti Lietuvių Bendruomenė, lituanistinė mokykla Trys spalvos ir vietos Jaunimo sąjunga kvies visus į simbolinių 13 kilometrų žygį.

Žygio pabaigoje esančiame paplūdimyje lietuviai šaltomis ugnelėmis, tylos minute ir buvimu drauge pagerbs tos šaltos Vilniaus nakties aukas.

Laisvės gynėjų dieną, tik jau sausio 15 d., sportiškai paminės ir kur kas piečiau – Ispanijoje ir Armėnijoje įsikūrę lietuviai.

Lietuvių bendruomenė Katalonijoje Barselonoje, kaip ir kasmet, organizuoja simbolinį 3 kilometrų bėgimą pajūriu, skirtą prisiminti Sausio 13-ąją ir kovotojus už Lietuvos laisvę, lietuviška atributika pasipuošę Katalonijos lietuviai po bėgimo planuoja susėsti ir kartu prie arbatos pabendrauti.

Barselonos lietuviai Laisvės gynėjų dieną paminės simboliniu bėgimu, Katalonijos lietuvių bendruomenės nuotr.

Tautiečiai Jerevane, Armėnijoje, sausio 15 d. prisijungs prie Lietuvos Ambasados organizuojamo 9 km bėgimo, arba, pasirinkimui, 4,5 km žygio, po kurių kartu skanaus arbatą su sausainiais.

„Minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną svarbu prisiminti, kodėl mes esame laisvi. Laisvė, demokratija, Lietuvos suverenitetas nėra savaiminės duotybės. Būtina Lietuvos laisvę apginti, pastoviai saugoti bei perduoti šį įsipareigojimą iš kartos į kartą. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vardu dėkoju visiems, kas budite, ginate, prisimenate. Perduokite šią pareigą savo vaikams,“ – sako Pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Laisvė – ne savaime suprantama vertybė

Pasak Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkės Dalios Henke, Laisvės gynėjų diena turi mums kasmet priminti, kad tai, kad Lietuva šiuo metu yra nepriklausoma, visai nėra savaime suprantama ir šią vertybę reikia puoselėti ir saugoti.

„Minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną svarbu prisiminti, kodėl mes esame laisvi. Laisvė, demokratija, Lietuvos suverenitetas nėra savaiminės duotybės. Būtina Lietuvos laisvę apginti, pastoviai saugoti bei perduoti šį įsipareigojimą iš kartos į kartą. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės vardu dėkoju visiems, kas budite, ginate, prisimenate. Perduokite šią pareigą savo vaikams,“ – sako D.Henke.

ITLIETUVIAI.IT primena, kad Laisvės gynėjų diena – itin svarbus įvykis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelyje. Per taikų pasipriešinimą Sovietų Sąjungos kariams 1991 m. sausio 13-ąją, žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Stasys Mačiulskas, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI