Home / BENDRUOMENĖ  / Po lietuvio šeimos namus Romoje užklupusio gaisro pagalbos ranką ištiesė ir lietuvių bendruomenė

Po lietuvio šeimos namus Romoje užklupusio gaisro pagalbos ranką ištiesė ir lietuvių bendruomenė

Prieš keturiolika metų dėl įsižiebusios meilės italei Giuliai į Romą atsikraustęs, klausos negalią turintis lietuvis Ervinas Klimavičius ilgą laiką džiaugėsi jaukiais namais. Tačiau šių metų pavasarį, prieš pat Šv. Velykas, šeimos gyvenimą apkartino nelaimė – netikėtai kilus gaisrui ugnis suniokojo šeimos namus. Nors šviesos šioje situacijoje daug nebuvo matyti, tačiau beviltiškoje padėtyje pagalbos ranką ištiesė ir Italijos lietuvių bendruomenė. Šv. Kalėdoms atnaujintuose namuose besiruošianti šeima naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja apie tai kaip lietuviai prisidėjo prie namų atstatymo, kiek pinigų buvo paaukota ir kodėl šeima džiaugtųsi, jei jų užaugusi dukra ateitį sietų su Lietuva.

Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT

Nuo televizoriaus kilęs gaisras

Romoje gyvenantis Ervinas prisimena – gaisras jų bute kilo kovo mėnesį, artėjant šv. Velykoms, kai šeimos nebuvo namuose. Pasak jo, viskas įvyko pietų metu, kai dukra buvo darželyje, o jis su žmona trumpam išėjo papietauti.

„Ludoviką palydėjom į darželį, ruošėmės, kad ateis draugų, išsivalėm viską, susitvarkėm ir nulipom į apačią užkąsti. Grįžtant mus pasitiko kaimynai sakydami, kad mūsų namuose gaisras. Aš skuodžiau į viršų, bandžiau atidaryti duris, kad pažiūrėčiau kas vyksta, o ten buvo pilna dūmų, girdėjos sproginėjimai, liepsnos šniokštimas. Kaimynai jau buvo iškvietę gaisrinę, atvažiavo ir policija, greitoji pagalba. Kai yra gaisras visada visi atvyksta, nes būna neaišku, ar yra viduje žmonių, ar ne. Gerai, kad niekam pagalbos nereikėjo, na tik Giuliai buvo šokas“, – prisiminimais dalijasi Ervinas.

Nors iš pradžių buvo manyta, kad gaisras kilo nuo oro kondicionieriaus, vėliau šis spėjimas buvo paneigtas. 

„Iš pradžių visi galvojo, kad čia nuo kondicionieriaus, Tik vėliau, kai viską išvalėme, pradėjome žiūrinėti, kvietėme daug įmonių, kurios specializuojasi po gaisro. Vienas inžinierius atėjęs iš karto pamatė, kad židinys yra ten kur parketas ir kur stovėjo pajungtas nešiojamas televizorius. Visa laimė, kad parketas yra nedegantis, apteptas specialia medžiaga. Bet  čia buvo didelė plastikinė sūpuoklė, supama kėdė – ji visa sudegė. Taip pat buvo suniokota elektronika, suodžiai buvo išnešioti po visą butą, lubos buvo juodos“, – pasakoja Romos lietuvis.

Nuodingų medžiagų likvidavimas – 19 000 eurų

Pirmą kartą gyvenime su gaisru susidūrusi šeima pasakoja, kad užgesinus gaisrą buvo sunku net susigaudyti nuo ko pradėti tvarkytis.

„Kvietėme daug įmonių, nes nežinojome nei kaip tvarkytis tą butą, nei ką daryti, nei nuo ko pradėti. Ieškojome informacijos internete, tai radome, kad pirmiausia reikia likviduoti gaisro nuostolius“, – patirtimi dalijasi lietuvis. 

„Kai yra gaisras visada visi atvyksta, nes būna neaišku, ar yra viduje žmonių, ar ne. Gerai, kad niekam pagalbos nereikėjo, na tik Giuliai buvo šokas“, – E. Klimavičius.

Šeima sako anksčiau net neatkreipdavusi dėmesio kiek daug panašių gaisrų įvyksta aplinkui, tačiau dabar supranta, kad ugnis gali įsiplieksti bet kada, tad dalijasi patarimais kaip elgtis užklupus šiai skaudžiai nelaimei.

„Kvietėme daug įmonių ir jos mums pateikė keletą variantų. Vieni sakė, kad viską nuvalysim ir  tiesiog uždažysime specialiais dažais, viską hermetiškai, sandariai uždarysim, bet tuomet siena nekvėpuoja ir joje lieka viskas, kas ten buvo prisigėrę. Tai tas metodas mums pasirodė keistas, nors pasirodo daug kas taip daro, ypač pramonės srityje, bet ieškojome toliau ir radome kitą įmonę. Jie sakė, kad reikia nugremžti – tinką, dažus, paruošiamąjį gruntą –ir tada naujai tinkuoti, dažyti, bet sienos tada jau kvėpuoja, viskas išvalyta. Mes ir pasirinkome šį būdą“, – žiniomis dalijasi vyras. 

Kol šeima įsigilino ir suprato, ką geriau pasirinkti praėjo mėnuo laiko. Laiko šiek tiek prarado, bet pasirinkimu sako esantys patenkinti. Nors už išvalymą teko sumokėti net 19 000 eurų, tačiau taip pat daug darbo reikėjo įdėti ir patiems.

„Daug dirbau šiame bute pats. Ne visur sienų apačioje darbuotojai gerai nugremžė, tai pats ėjau ir gremžiau, taip pat pats išvaliau visus baldus, knygas, dalį jų reikėjo išmesti, bet dalį sugebėjau išvalyti“, – šypsosi E. Klimavičius. 

Padėjo lietuvių bendruomenė

Kaip pasakoja lietuvis, Italijoje imant paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti, būstai yra apdraudžiami, tad po gaisro jiems buvo išmokėtas draudimas, kuris net nepadengė visos gaisro likvidavimo sumos. Baldus ir buitinę techniką teko pirkti iš kitų lėšų. Čia pagalbos ranką ištiesė Italijos lietuvių bendruomenė. 

„Viena šeima atsiuntė lietuviškų knygelių Ludovikai, o apskritai buvo suaukota 1300 eurų. Tad norėčiau ta proga padėkoti visiems lietuviams ir jų antroms pusėms – italams“, – E. Klimavičius.

„Ludovika pavasarį lankė virtualias pamokas lituanistinėje mokyklėlėje, o po gaisro jau nebuvo kaip jų lankyti, tai parašiau vienai iš mokyklos vadovių Aurelijai Orlovai, kad dukra tęsti pamokų nebegalės. Pasikalbėjom su ja ir Aurelija pasiūlė pagalbą. Taip buvo suorganizuota akcija, kviečianti paaukoti pinigų. Viena šeima atsiuntė lietuviškų knygelių Ludovikai, o apskritai buvo suaukota 1300 eurų. Tad norėčiau ta proga padėkoti visiems lietuviams ir jų antroms pusėms – italams“, – džiaugiasi E. Klimavičius ITLIETUVIAI.IT ir Italijos lietuvių profesionalų klubo suorganizuota pagalbos iniciatyva.

Pasak vyro, viena šeima net pasiūlė atsikraustyti pas juos pagyventi, kol namai bus sutvarkyti, tačiau jie pasirinko pagyventi pas Giulios tėvus. 

„Padėkojau už kvietimą, bet šioje zonoje gyvena uošviai, čia ir Ludovikos darželis, tai likome čia ir septynis mėnesius pabuvome pas uošvius. Vienu metu ieškojome kur bent keliems mėnesiams išsinuomoti butą, bet su trumpalaike nuoma Romoje yra problema. Visi nuomoja mažiausiai metams, prašo pradinio įnašo trims mėnesiams. Bandėm ir per lietuvių kanalus ieškoti, bet nepavyko ir taip susispaudėme visi viename kambaryje“, – prisimena Romoje gyvenantis lietuvis. 

Komplimentai tautiečiams ir meilė Lietuvai

E. Klimavičius negaili gražių žodžių lietuviams ir tikina, kad skirtumų tarp italų ir lietuvių ieškoti nereikėtų, taip pat neverta ir absoliutinti tautų, mat kiekvienas žmogus skirtingas nepriklausomai nuo to, kur gimė ar gyvena.

„Reikia žiūrėti į kiekvieną žmogų. Ir italų yra visokių, ir lietuvių, tačiau mano dabartinė patirtis rodo, kad lietuviai lietuviams padeda, todėl labai norėčiau padėkot už tą pagalbą“, – dėkoja gaisrą patyręs Ervinas. 

Nors šeima gyvena Italijoje, tačiau ryšių su Lietuva nutraukti neketina. Dukrelė Ludovika mokosi lietuvių kalbos, o jos mama Giulia neslepia norinti, kad užaugusi ji vyktų studijuoti į Lietuvą.

„Ludovika supranta lietuviškai, mokosi kalbėti ir pati, tai Giulia net norėtų, kad dukra užaugusi studijuotų geriau Lietuvoje, o ne Italijoje. Lietuva jai atrodo tvarkingesnė. O Ludovika ir atsimena visas keliones į Lietuvą, vis klausia kada ten važiuosim? Nuvykę važiuojam pas draugus, gimines, visi skiria daug dėmesio, užsiima su ja, tai jai ten patinka. Smagu, kad yra šis ryšys“, – naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pokalbį baigia E. Klimavičius.

Projektą “Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba” remia Lietuvių fondas.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI