Home / AKTUALIJOS  / Premjerė I. Šimonytė rems referendumą dėl pilietybės išsaugojimo: stengtis turėsime visi kartu – tiek mes namie, tiek jūs savo bendruomenėse

Premjerė I. Šimonytė rems referendumą dėl pilietybės išsaugojimo: stengtis turėsime visi kartu – tiek mes namie, tiek jūs savo bendruomenėse

Romoje su oficialiu vizitu viešinti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Lietuvos ambasadoje susitiko su Italijos lietuvių bendruomenės atstovais. Buvo paliestas ne tik itin aktualus referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimas, bet ir aptarta internetinio balsavimo galimybė, pandemijos valdymo politika, bendra vyriausybės strategija diasporos klausimu bei tapatybės išlaikymo iššūkiai. Premjerė pabrėžė, kad siekiant pakeisti Lietuvos Konsituciją ir įteisinti dvigubą pilietybę, labai svarbus bus gausios Lietuvos diasporos pasaulyje indėlis.

Justina Puvačiauskaitė
ITLIETUVIAI.IT

Susitikimą premjerė I. Šimonytė pradėjo nuo aktualijų Lietuvoje ir bendro globalaus konteksto. Pandemija – vis dar vienas aktualiausių klausimų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, ypač, baiminantis gresiančios naujos susirgimų bangos. Taip pat buvo glaustai pristatyta ekonominė situacija Lietuvoje, bendradarbiavimo su Europos Sąjunga svarba bei inovacijų ir švietimo padėtis šalyje. 

I. Šimonytė susitikimo pradžioje pabrėžė, kad jos požiūris į pasaulio lietuvius yra iš vienos pusės paprastas, bet iš kitos – labai svarbus ir turiningas: „Lietuvių bus tiek ir tol, kol mes patys norėsime būti lietuviais, kai mes patys nustosime norėti būti lietuviais – tai mūsų ir nebebus“.

Premjerė kelis kartus išreiškė paramą bendruomenei ir patikino, jog diasporos klausimai yra be galo svarbūs. Tačiau akcentavo, kad žmonės patys turi turėti savyje ryšį su tėvyne ir ne valdžia prievartinėmis bei didaktinėmis priemonėmis tą ryšį turėtų kurti. Tai, pasak premjerės, daugiausiai priklauso ir nuo pačių žmonių santykio su savo kilme. I. Šimonytė pastebi, kad šiuo metu yra daug žmonių, kurie net ir nebūdami fiziškai geografinėje gimtinėje, reikšmingai prisideda prie tapatybės išsaugojimo, megzdami kultūros ir verslo ryšius. 

„Lietuvių bus tiek ir tol, kol mes patys norėsime būti lietuviais, kai mes patys nustosime norėti būti lietuviais – tai mūsų ir nebebus“, – I. Šimonytė.

Po premjerės įžanginio žodžio pereita prie vieno aktualiausių ir daugiausiai diasporos dėmesio sulaukiančio klausimo – referendumo dėl galimybės išsaugoti dvigubą pilietybę, tapus kitos šalies piliečiu. I. Šimonytė patikino, kad referendumą visada palaikė ir palaiko, o koalicijoje taip pat įžvelgia sutarimą šiuo klausimu.

2019-aisiais vykusio referendumo rezultatas esą parodė, jog jam nebuvo pakankamai pasiruošta, trūko informacijos ir laiko. Premjerė pastebi, kad nebuvo pozityvios kampanijos, nes į referendumą buvo žiūrima kiek instrumentiškai. Pasak I. Šimonytės, pakartotinį referendumą planuojama surengti 2024-aisiais kartu su pirmuoju Prezidento rinkimų turu, nes aktyvumas jo metu yra reikšmingai didesnis. Bet kaip padaryti, kad kuo daugiau žmonių ateitų – tai jau bus kampanijos klausimas. 

„Dabar mes galvojame, kad pavyks susitvarkyti formuluotę, referendumą susiesime su Prezidento rinkimais, nes nėra kitos tokios progas, kada būtų galima tiek daug žmonių pritraukti vienu metu, – sakė premjerė, pabrėždama, kad jo rezultatas visi gi priklausys nuo pačių žmonių. – Turime suprasti, kad tai priklauso nuo žmonių aktyvumo, dėl to stengtis turėsime visi kartu – tiek mes namie, tiek jūs savo bendruomenėse“. 

I. Šimonytė neabejojo, kad geriausiai paaiškinti, kodėl reikalinga dviguba pilietybė, gali diaspora.  

Bendruomenės nariai pastebėjo, jog praėjusiame referendume kilo nemažai techninių problemų ir rinkėjų laikų nepasiekė basavimo biuleteniai. Tačiau išreiškė nuoširdžią padėką esamam Lietuvos ambasadoriui Italijoje – Ričardui Šlepavičiui, kuris, pasak bendruomenės atstovų, aktyviai stengėsi padėti lietuviams išreikšti savo valią. Premjerė džiaugėsi, kad atsiradus vienmandatei užsienio lietuvių apygardai rinkėjų aktyvumas padidėjo, o norinčių balsuoti skaičius nustebino. 

I.Šimonytė sutiko, kad techninės problemos balsuojant paštu kišo koją. Vis gi, premjerės manymu, balsavimas internetu yra ne ką geresnė alternatyva. Esą internetinis balsavimas gali būti arba slaptas, arba saugus: „Jeigu jis yra slaptas – tai, kaip taisyklė, yra nesaugus“.

Premjerė paaiškino, kad slaptumo atveju reikia turėti atsitiktinius kodus, kurie „užkoduoja“ balsą, o turint minty, kad Lietuva ir taip yra kibernetinių atakų taikinyje, palikti tai neatsekamam mechanizmui būtų nesaugu.  Kitu atveju, esant bankiniam patvirtinimui, balsavimas būtų saugus, bet nebūtų slaptas. Taip pat esą manoma, kad internetinis balsavimas užsienio lietuviams nebūtų patogiausias pasirinkimas, nes tam reikalingas bankas, lietuviška sąskaita, o tokie techniniai aspektai apsunkina procesą.

Italijos lietuvių bendruomenės nariai neslėpė, kad būsimas referendumas be galo svarbus visai gausiai lietuvių diasporai pasaulyje, kuri siekia išsaugoti pilietybę ir ryšį su gimtąja šalimi, tačiau norėtų būti pilnaverčiais gyventojais, ten, kur šiuo metu yra įsikūrę. Jie tikino, kad yra pasiruošę padėti ir išreiškė poreikį būti įtraukti į referendumo komunikacijos kampaniją.

„Jūs turėsite iškomunikuoti šią žinutę. Žmonės su tikromis istorijomis ir turėtų paaiškinti, o ne hipotetinis konstruktas“, – I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turi bendradarbiavimo ryšius su Pasaulio lietuvių bendruomene, o sukūrus tinkamą formuluotę, kampanijoje dalyvauti turėtų visi. I. Šimonytė neabejojo, kad geriausiai paaiškinti, kodėl reikalinga dviguba pilietybė, gali diaspora.  

„Jūs turėsite iškomunikuoti šią žinutę. Žmonės su tikromis istorijomis ir turėtų paaiškinti, o ne hipotetinis konstruktas“, –tikino premjerė, pabrėždama, kad užsienyje gyvena tiek lietuvių, jog jų dalyvavimas gali daryti reikšmingus pokyčius balsavimo rezultatui.

Susitikimo metu taip pat buvo paliesta sveikatos tema bei šiuo dienų aktualijos dėl pandemijos valdymo ir skiepų politikos. Bendruomenės atstovai nevengė užduoti klausimų apie griežtą skiepų tvarką, ypač, liečiančią jaunimą. Tačiau premjerė atsakė, jog nenorėtų veltis į ilgą diskusiją šiuo klausimu ir ragino įsivertinti riziką bei laikėsi nuomonės, kad skiepai šioje situacijoje gali prisidėti prie mažesnio mirtingumo ir pandemijos sustabdymo. 

Italijos lietuvių bendruomenės nariai premjerės klausė ir apie vyriausybės strategiją kitais diasporai aktualiais klausimais, tokiais kaip lituanistinis švietimas bei kultūros plėtra. I. Šimonytė atsakė, kad Lietuvos išeivija turi daug potencialo, ypač meno, kultūros srityse, ir turi jį praktiškai išnaudoti.

„Mes stengiamės vengti šimto strategijų, ir vengti makulatūros. Mūsų interesas yra įtraukti per veiklas, per tas veiklas, kurios yra praktinės ir svarbios. Tai yra daug efektyviau nei padaryti kažkokį tai dokumentą, kuris yra miręs iš karto“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.

„Mes rizikuojam paslysti tuo primityviu ir dirbtiniu nacionalizmu. Vakaruose tai yra atgrasu. Iš istorijos išsirankioti tik tai kas mus puošia ir ignoruoti tai kas ne – sukuria tokį dirbtinį frankenšteiną, kuris nėra lietuvis“, – I. Šimonytė.

Galiausiai, diskusijos pabaigoje, pasigirdo klausimas ir apie tapatybę. Bendruomenės atstovai svarstė kaip šiais laikais nebūti „aklu uždaru nacionalistu“, bet ir kartu nepasiduoti dabartinio pasaulio kosmopolitiškumui. Premjerė atsakė, kad tai yra naujos realybės fenomenas ir mes mažai ką galime pakeisti, o valstybė neišmokys visko, jei tai nebus svarbu namuose, šeimose.

„Mes rizikuojam paslysti tuo primityviu ir dirbtiniu nacionalizmu. Vakaruose tai yra atgrasu. Iš istorijos išsirankioti tik tai kas mus puošia ir ignoruoti tai kas ne – sukuria tokį dirbtinį frankenšteiną, kuris nėra lietuvis“, – sakė premjerė. I. Šimonytė pabrėžė, kad tapatybė turi būti labiau susijusi su tuo, ką mes galime sukurti, parodyti pasauliui, kokiais talentais galime nustebinti.

Po diskusijos premjerė I. Šimonytė Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkei Elzei Simonkevičiūtei-Di Meglio įteikė istorinę Lietuvos vėliavą bei pasakų knygą su dedikacija: „Mielai Italijos lietuvių bendruomenei, lai Lietuvos pasakos moko, pataria ir džiugina.“

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI