Virginija Paplauskienė. Ž. Morkūnaitės nuotr.

„Pajauskime to laikotarpio dvasią, dėkingumą už tai, ką mes šiandien turime, juk ne duona vien gyvas žmogus“, – apie 1918 – ųjų Vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimą kalbėjo Lietuvos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė.

Prieš 98 – rius metus Lietuvos Tarybos signatarai pasirašė aktą ir patvirtino, kad Lietuva yra atskiriama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis tautomis. Ši data yra oficialiai laikoma Valstybės atkūrimo diena.

Vasario 13 d. popietę Italijos lietuviai Romos Campo Verano kapinėse Šv. Kazimiero koplytėlėje susirinko pagerbti Lietuvos nepriklausomybės akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio kapo. Minėjimui persikėlus į svečių namus Villa Lituania, šv. Mišių pamokslo ir vėliau šventės pranešėjų kalboje išsakytos mintys kvietė prisiminti, kad būti lietuviu, tai būti piliečiu, atsakingu ir iniciatyviu savo šalies kūrėju ir gynėju, kuriam pažini šalies politika, svarbi tautos ateitis.

Humanitarinių mokslų daktarė, Maironio literatūros muziejaus išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė Italijos lietuvių bendruomenei pristatė Antano Vaičiulaičio knygą „Italijos vaizdai“. Knygoje sudėti A. Vaičiulaičio išgyvenimai iš aplankytų 19-kos skirtingų Italijos vietovių. Pasak knygos sudarytojos, rašytojas aukština mažo žmogaus gyvenimą, ir visuose jo kūriniuose atsispindi tėvynės, šeimos ilgesys, persipynęs Italijos vaizdų ir kelionėse sutiktų žmonių portretais. „Po daugel Romoj girdėtų balsų, pro kardinolų ir monsinjorų kalbas, pro operos viršūnių dainavimą, pro linksmą vaikų klykavimą gatvėse, pro jaunystės juoką ligi šios dienos giliausiai mano širdyje paliko anie du: „Buona sera!” – rašė A. Vaičiulaitis.

Aurelija Matulevičiūtė. Ž. Morkūnaitės nuotr.

„Turėkime viltį“, – visiems linkėjo specialiai iš Lietuvos į renginį atskridusi knygos sudarytoja, prisimindama nelengvą A. Vaičiulaičio gyvenimo kelią. – Istorinių aplinkybių suponuotas A. Vaičiulaitis pasirinko kelionę į Europos dvasios Amžinąjį miestą – Romą, vildamasis iš gilios senosios kultūros pasisemti išminties, praturtėti plačiąja prasme. Pradėjęs diplomatinę tarnybą prie Šventojo Sosto Vatikane (1940), vylėsi sugrįžti į tėvynę, tačiau Lietuvą okupavus bolševikams naujus namus atrado JAV”. Nors ir gyveno svetur, savo raštais, veikla A. Vaičiulaitis visuomet buvo susijęs su Lietuva ir neprarado vilties dėl šviesios savo šalies ateities.

„Knyga yra vienas geriausių būdų perteikti šalies istoriją, perteikti kultūrą. Keliaudama iš rankų į rankas ir žengdama per laiko ribas, ji gali daug papasakoti“, – kalbėjo Lietuvos kultūros atašė Italijoje Julija Reklaitė.

K.Rybačiauskaitės nuotr.

Svečių namuose Villa Lituania susirinkusius paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės muzikinėmis variacijomis džiugino akordeonistė Aurelija Matulevičiūtė, mažieji Italijos lietuvių bendruomenės nariai dalyvavo lituanistinės mokyklėlės „Bitutė” pamokoje apie Lietuvą.

Renginį organizavo Italijos lietuvių bendruomenė ir Lietuvos Respublikos ambasada Romoje.

Žiedūnė Morkūnaitė, ITLIETUVIAI.IT bendradarbė Romoje

ITLIETUVIAI.IT,
2016 m. vasario 16 d.