Home / KULTŪRA  / Radvilų pėdsakai Italijoje: Florencijos Akademijos galerijoje saugomas Marijos Radvilaitės-Krasinskos atminimas

Radvilų pėdsakai Italijoje: Florencijos Akademijos galerijoje saugomas Marijos Radvilaitės-Krasinskos atminimas

Iš garsios didikų Radvilų giminės kilusi Marija Uršulė Radvilaitė (1779–1822) Dominyko Radvilos ir Konstancijos Huten-Čapskos dukra, Wincenty Krasinski žmona. Ją ir jos sūnų Zigmantą vaizduojančio antkapinio portreto gipsinis modelis eksponuojamas žymiojoje Florencijos Akademijos galerijoje (Galleria dell’Accademia), kiek atokiau nuo turistų srauto esančioje Gipsotekos salėje. Šis paruošiamasis modelis buvo sukurtas 1839 m. garsaus italų skulptoriaus Luigi Pampaloni (1749–1871), po poros metų jį iškalusio ir marmuriniame originale. Pastarasis puošia Marijos Uršulės Radvilaitės antkapinį paminklą Ciechanóv’o Opinogóra bažnyčioje netoli Varšuvos. 

Rūta Abaravičiūtė
ITLIETUVIAI.IT

Antkapinis portretas, kuriame Marija Radvilaitė-Krasinska pavaizduota gulinti mirties patale su greta klūpančiu berniuku, buvo jos vyro Wincenty Krasinski sumanymas. Sutuoktinis norėjo įamžinti paskutinę mylimos žmonos gyvenimo akimirką. Kai 1822 m. Marija paliko gyvųjų pasaulį nuo labai sunkios formos tuberkuliozės, prie jos budėjo vyras ir dešimtmetis sūnus Zygmunt. Jo buvimas šalia 42-ejų metų mamos tik dar labiau paryškina širdgėlos kupiną akimirką: žiauri likimo pamoka užgriuvo dar siaurus vaiko pečius.

Nepaisant likimo smūgių, sūnus Zygmunt Krasinski (1821–1859) jaunystėje atsitiesė ir tapo vienu iš trijų garsiausių lenkų Romantizmo laikotarpio poetų. Jo literatūros kūriniai puošia Romantizmo laikotarpio rašytojų panteoną, greta Juliaus Slovackio ir Adomo Mickevičiaus. Zygmunt kūrybai turėjo įtakos ir garsus italų poetas Dante Alighieri, gimęs Florencijoje ir išgarsinęs jos vardą visame pasaulyje savo poema Dieviškoji komedija.

Įspūdingą paminklą sukūręs Luigi Pampaloni buvo vienas talentingiausių italų skulptoriaus Lorenzo Bartolini mokinių, kuris XIX a. pradžioje turėjo didelę meno studiją Florencijoje. Į Bartolini duris belsdavosi dauguma to meto anglų ir lenkų aukštuomenės, kuri vertino italų meistriškumą ir norėjo turėti savo neoklasikinį biustą atminimui. Skulptūros jiems buvo prabangūs suvenyrai iš Italijos, užbaigus tada madingą Didyjį turą po Europą. Ne taip seniai, tik prieš tris amžius, savo atvaizdus žmonės turėjo tik vaizduojamosios dailės dėka. Menininkų dirbtuvėse nulipdyti biustai puošė elegantiškus svetainės staliukus, bažnyčias, kapines arba žvelgė nuo sienų, užsakovų jaunystę ar šlovę menančių portretų pavidalu. Tiesa, ši privilegija buvo prieinama tik pasiturintiems bei meną vertinantiems žmonėms, tokiems kaip Radvilos ir Krasinskiai. 

Aristoktratiško kraujo Marija Uršulė buvo kilusi iš garsios kunigaikščių Radvilų giminės. Tituluotų šeimų atstovai tuomet tuokėsi tik su kitais kilmingaisiais arba su sukaupusiais solidų finansinį pagrindą. Kai tinkamos partijos pašonėje nebuvo, jos buvo ieškoma toliau nuo tėvynės, tad mažumą atstovaujančio socialinio sluoksnio vedybinius ryšius galima atsekti ne tik vienos šalies, bet ir viso Europos kontinento mastu.

Pačios Marijos Uršulės vyras Wincenty Krasinski buvo kilęs iš labai senos Mazovijos bajorų giminės, kurio socialiniam statusui didelį postūmį davė tarnystė iš pradžių Napoleono Bonaparto, o vėliau ir Carinės Rusijos armijose. Marija negalėjo atsispirti ambicingam, į generolo karjerą taikančiam bei trejais metais už ją jaunesniam vaikinui. 

Jos genealoginiame medyje buvo ir labai garsių italų aristokratų kraujo. Pasigilinę į Radvilų giminės vedybinius ryšius, atrastume, kad Marijos tėvo linijoje mirga gerai žinomos florentietiškos pavardės, kurias sutiktume skaitydami Renesanso epochos istoriją. Tai buvo kilmingų Guicciardini, Strozzi ir Altoviti moterys, ištekėjusios už Radvilų vyrų.

Pavyzdžiui, Marijos proproprosenelis Dominykas Mikalojus Radvila (1653–1697) buvo vedęs Lucrezia Maria Strozzi, kuri buvo Lorenzo Strozzi Altoviti ir Maria Macchiavelli duktė. Galbūt esate girdėję apie pirmąjį politiką Niccolò Macchiavelli arba gal net skaitėte jo veikalą „Valdovas“. Tikriausiai pamenate minėto Dominyko Mikalojaus Radvilos tėvą – Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį (1549–1616), iškiliausią Radvilų giminės atstovą, pirmąjį LDK piligrimą, nukeliavusį į Šventąją Žemę ir išgarsėjusį visoje Europoje savo bestseleriu „Kelionė į Jeruzalę“.

Pasekus atidžiau šįkart moterišką Marijos protėvių liniją, nukaktumėm net prie įspūdingų Palazzo Strozzi rūmų Florencijoje, kurių statybą iniciavo bankininkas Filippo Strozzi dar 1489 metais, pagaliau susigrąžinęs Toskanos valdovų Medičių malonę. Rūmai stūkso Florencijos centre, visai netoli Akademijos galerijos, kurioje dabar ir eksponuojama M. U. Radvilaitės antkapinio paminklo gipsinė kopija. 

Beje, toje pačioje galerijoje, vos už kelių žingsnių nuo Marijos skulptūros, stovi Renesanso meno genijaus Michelangelo Buonarroti marmurinis Dovydas.

Besižavėdami šiuo pasauliniu šedevru, nepamirškite užsukti į Gipsotekos salę, kur, atokiau nuo turistų srauto, kukliai dėmesio laukia M. U. Radvilaitės atminimui sukurtas paminklas. Straipsnio rašymo metu salė restauruojama, tačiau jau 2022 m. vasarą atvers duris lankytojams.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI