Home / SKONIS  / Receptų knygą rašanti K. Pišniukaitė įkvėpimo ieško ir Italijoje: „Mano tikslas – riebaluoti puslapiai, o ne graži knyga kažkur lentynoje“

Receptų knygą rašanti K. Pišniukaitė įkvėpimo ieško ir Italijoje: „Mano tikslas – riebaluoti puslapiai, o ne graži knyga kažkur lentynoje“

Kristina Pišniukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

27 – erių Kristina Pišniukaitė dar visai neseniai buvo šeimai priklausančio verslo dalimi, o ketvirtus metus kuriamam maisto tinklaraščiui „Ant medinės lentelės“ skyrė tik vakarus ir savaitgalius. Per tuos metus Kristina prisijaukino daugiau nei 30 tūkst. Facebook ir kiek daugiau nei 11 tūkst. Instagram sekėjų, o pačiame tinklaraštyje kasdien apsilanko apie 3000 vartotojų. Supratusi, kad būdama darbe daugiau galvoja apie tai, ką grįžusi gamins, kaip tai aprašys ir nufotografuos, Kristina galiausiai pasiryžo mesti širdžiai nemielą veiklą, o tinklaraštį pavertė savo pagrindiniu darbu ir pragyvenimo šaltiniu.

 

Šiandien ji vieši pietų Italijoje, Bario mieste. Čia apsistojo savaitei ir ėmėsi realizuoti vieną didžiausių projektų – receptų knygą. Pasak Kristinos, ši išvyka yra trumpas pabėgimas nuo rutinos, siekiant kūrybinio įkvėpimo. Jauna moteris pasakoja apie tinklaraščio veiklą, kokia bus jos debiutinė knyga bei dalijasi viešnagės Italijoje įspūdžiais.

 

Dirbate namuose ar turite nuomojamas patalpas? Ne paslaptis, kad namai dažnai gundo patingėti.

 

Kai pradėjau dirbti sau, bijojau, kad namuose jausiuosi nemotyvuota, todėl du mėnesius nuomojausi patalpas. Tačiau prisirišimas prie ofiso vietos man asmeniškai veikiau trukdė, nei padėjo, nuolat jaučiausi kalta, kad nenuvažiuoju. Supratau, kad dirbti namuose man patogiausia.
Didelę mano darbo dalį sudaro maisto gamyba, po kurios dažnai jau nebesinori kažkur važiuoti. Namuose turiu darbo kambarį, stengiuosi dirbti būtent jame – ten nesijaučiu lyg būčiau namuose, atsiskiriu nuo buities ir pasineriu į darbus. Taip pat 1-2 kartus per savaitę dirbu mieste – Vilnius puikiai pritaikytas freelanceriams (laisvai samdomiems darbuotojams – aut. past.), yra daug kavinių, kuriose gali ramiai dirbti visą dieną. Tiek man pakanka, kad nesijausčiau užsisėdėjusi. Taigi mano darbo vietos varijuoja pagal darbo specifiką ir norus: aktyvus veiksmas virtuvėje, ramus darbas namuose darbo kambaryje, miesto ritmas Vilniaus kavinėse.

 

Dirbant nuo 8:00 val. iki 17:00 val. galima pavargti nuo rutinos. O ar būdama tinklaraštininke nebijote išsisemti, pavargti nuo maisto gaminimo, fotografavimo?

 

Kristina Pišniukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kristina Pišniukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Taip, kiekvienas darbas turi savo rutiną, tačiau lyginant su standartiniu 8-17 val. darbu, maniškis labai dinamiškas. Dažnai pasimetu savaitės dienose, kartais per savaitę nebūna dviejų vienodų dienų.
Mano darbo pagrindą sudaro maisto gamyba, fotografija, darbas prie kompiuterio retušuojant nuotraukas, tekstų ir receptų rašymas, socialinių tinklų priežiūra. Tokia mano darbų rutina. Tačiau į ją dažnai papildomai įsisuka interviu, fotosesijos, filmavimai, dalyvavimas renginiuose, susitikimai su klientais. Tad nuobodu tikrai nėra.
Visgi kartais bijodama išsisemti, savaitgaliais stengiuosi atsiriboti nuo savo standartinių darbų, taip pat gaminti minimaliai.

 

Ar fotografuodama nemeluojate? Turiu omenyje, ar kartais neįdedate kažkokio ingrediento daugiau dėl vaizdo nei dėl skonio?

 

Išties, maisto išvaizda man labai svarbi, bet dar svarbiau yra balansas tarp skonio ir vaizdo. Kurdama receptus iš anksto galvoju apie tai, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir dailūs, spalvinė gama būtų patraukli. Man asmeniškai ir valgyti visada skaniau ir smagiau, jei maistas vizualiai patrauklus.
Jei tai galima pavadinti sukčiavimu, tai vienintelis dalykas, kurio pridedu – žolelės, kurios dažnai būtinos patiekalo vizualiniam užbaigimui. Bet jei jų neturėčiau savo eilinei vakarienei, tai ir nedėčiau.

 

Jūsų namuose turėtų būti ne tik pilnas šaldytuvas paties šviežiausio maisto, bet ir pilnos lentynos medinių lentelių, skirtingų dydžių, formų ir spalvų lėkščių.

 

Paradoksalu, bet mano šaldytuvas dažnai yra apytuštis. Esu griežtai nusistačiusi prieš maisto švaistymą, todėl savo meniu ir fotosesijas visada susiplanuoju, produktai panaudojami ne viename recepte, trumpai tariant – stengiuosi maisto produktų neišmesti, nepirkti to, ko man nereikia, todėl atidarius šaldytuvą jis atrodo pustuštis, bet kadangi meniu suplanuotas, iš tų kelių produktų gimsta skanūs subalansuoti patiekalai.
Gerokai pilnesnės už šaldytuvą yra lentynos, kuriose laikau miltus, kruopas, riešutus ir sėklas, aliejus, padažus, riešutų sviestus, visokius miltelius ir t.t. Tai ilgai išsilaikantys produktai, kurių įvairovė mano virtuvėje tikrai didelė. Kalbant apie fotografijai reikalingus indus – jų taip pat turiu daug.

 

Jums 27-eri. Suapvalinkime ne jūsų naudai ir sakykime, kad artėjate link 30-ies. Tokios jaunos moterys galvoja apie šeimos kūrimą. Ar nejaučiate spaudimo šiuo klausimu?

 

Kristina Pišniukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kristina Pišniukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Kartais jaučiu spaudimą iš senelių. Galbūt taip sutapo, bet mano aplinkoje esantys žmonės labai supratingi, spaudimo ar klausimų dėl vaikų sulaukiu retai. Dabar gimdyti vaikus kiek vėliau nei dvidešimt kelių tapo norma. Šalia savęs turiu nuostabų žmogų, tikrą partnerį visose situacijose, sukūrėme namus, planuojame vestuves, tad ir vaikai, savaime suprantama, netolima ateitis. Bet iki to laiko dar noriu pastiprinti tinklaraščio veiklą, kad galėčiau ją sėkmingai tęsti ir šeimai pagausėjus.

 

Esate planuoti mėgstantis žmogus. Kokiomis dar trimis savybėmis pasižymite?

 

Taip, labai tikslus apibūdinimas. Dar esu linksma (juokas man labai svarbu), racionali ir inovatyvi.

 

Sveika gyvensena yra lyg ir šiuolaikinė mada. Ar nemanote, kad kažkada nuo to pavargsime? Juk visos mados eina ir praeina.

 

Nesutikčiau, kad tai tik mada. Aišku, jei žmogus pasirenka sveiką gyvenseną dėl mados ir gražių Instagram nuotraukų, žinoma, kad jis pakeis gyvenimo būdą vos papūtus naujiems vėjams. Bet jei tai sąmoningas sprendimas ir visi veiksmai subalansuoti pagal konkrečius žmogaus poreikius ir mankštindamasis bei valgydamas sveikai jis jaučiasi geriau, kelio atgal tiesiog nėra, kad ir kokios būtų mados.

 

Kaip apibūdintumėte maisto kultūrą Lietuvoje?

 

Man atrodo, kad turime dvi maisto kultūras: vieną labiau parodinę su cepelinais ir šaltibarščiais ir kitą tikrą, natūralią, kurią myliu ir būtent ją populiarina žymūs šalies šefai. Tai sezoniniai produktai, grybai, uogos, varškės sūris, duona, medus ir kt. – natūralus, tikras mūsų kraštui būdingas maistas.

 

Pagal kokius receptus gaminate pati? Žinau, kad didelė Jūsų įkvėpėja yra kulinarė Beata Nicholson.

 

Beata tikrai puiki savo srities profesionalė, bet buvo mano įkvėpėja pačioje tinklaraščio kūrimo pradžioje. Šiai dienai įkvėpimo daugiau ieškau internete, užsienio tinklaraštininkų darbuose, tačiau konkrečių receptų niekada nesilaikau, kuriu ir tobulinu juos pati. Save vadinu naujosios kartos receptų kūrėja: kartu su maisto skoniu man lygiai taip pat svarbu jo išvaizda – maistas turi būti stilingas, įvairus, subalansuotas.

 

Kaip reikia dirbti, kad pritrauktum daugiau nei 30 tūkst. Facebook sekėjų?

 

Reikia be proto mylėti savo veiklą, skirti jai daug laiko ir pastangų, domėtis rinkodaros naujienomis, nenustoti tobulėti, mokytis, gerbti skaitytoją, turėti unikalią nuomonę ir stilistiką bei jos laikytis, nelyginti savęs su kitais, neplagijuoti, neperspausti su reklama, siūlyti aktualų turinį, mokėti atsitraukti ir pailsėti, neperdegti. Mano formulė tokia. Nors kuriu tinklaraštį, kurį kasdien aplanko maždaug 3000 skaitytojų (manau, kad receptus išbando nemaža jų dalis ir dėl to esu labai laiminga), yra tokių, kurie nori gauti pranešimus apie naujus įrašus el. paštu, visgi jų – mažuma, mat naujienas skaitytojai seka būtent socialiniuose tinkluose.

 

Kokia yra tolimesnė tinklaraščio vizija bei jūsų planai profesinėje srityje?

 

Ši sritis atsirado neseniai, ji labai dinamiška, yra daug nuo manęs nepriklausančių aplinkybių, todėl planuoti tolimą ateitį ganėtinai sudėtinga. Esu tikra dėl vieno – mano profesinė sritis suksis apie maistą.
Uoliai dirbu, kad veikla augtų, plėstųsi, atsirastų vis daugiau skaitytojų neprarandant senųjų. Anksčiau sakiau, kad mano ateities tikslai – knygos ir televizija. Pirmąją savo knygą dabar ir rašau, o televizija – galbūt ateityje.

 

Šiuo metu viešite Italijoje, kodėl pasirinkote būtent šią šalį? Ar tai turi ką nors bendro su turtinga itališka virtuve?

 

Kristina Pišniukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kristina Pišniukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Pietų Italija man atrodo žavinga, tai aplinka, kuri man tinka ir įkvepia. Rašyti knygą namuose sudėtinga, norėjau išvykti ir pakeisti aplinką ir šiam tikslui pietų Italija pasirodė ideali kryptis. O itališka virtuvė anksčiau buvo mano mylimiausia, iki kol sužinojau, kad netoleruoju glitimo.

 

Kokį įspūdį Jums palieka Italija?

 

Pietų Italijos dvelksmas tikrai žavi. Tos siauros gatvelės, architektūra, maistas, žmonių elgsena. Apsistojau Bario senamiestyje, tarp vietinių, tad įspūdis tikrai stiprus. Žinoma, šiek tiek pakeliauju ir po apylinkes.
Italiją labai myliu, čia lankiausi jau ne kartą. Keletą kartų buvau Romoje, Neapolyje Tagliacozzo mieste, taip pat Sicilijoje. Tai šalis, į kurią gera vykti, įdomu pažinti, skanu ragauti. Keliauju nemažai, Italijoje buvau keletą kartų, tad žinojau, ko tikėtis. Vienintelis neįprastas dalykas, kad šįkart keliauju viena, tad sulaukiu nemažai italų dėmesio.

 

Galbūt ragavote kokį nors patiekalą vietiniame restorane, kuris sudomino ir įkvėpė sukurti savo receptą? Ar Jūsų skonio receptoriai yra taip išlavinti, kad ir neklausdama ingredientų juos atpažįstate?

 

Taip, iš tiesų, ragaudama maistą jaučiu jo sudedamąsias dalis, tad recepto klausti neprireikia. Negaliu vartoti glitimo, todėl labai gaila, kad negaliu mėgautis visomis picomis, pasta. Bet su mielu noru ragauju jūros gėrybių, patiekalų su ryžiais ir džiaugiuosi išsivysčiusia begliutene kultūra – parduotuvėje radau ir duonos, ir makaronų, o restoranuose – picų. Italijos kulinarinė kultūra labai stipri ir tikrai turėjo įtakos ir mano maisto kūrybos – gamybos procesuose.

 

Ar ši šalis bus jūsų receptų knygos gimtinė?

 

Knygos gimtine pavadinčiau Vilnių. Ten gimė ir progresavo visa mano veikla, kuri privedė ir prie knygos. Laikas Italijoje ypatingas – čia esu viena, su savo mintimis, atitrūkusi nuo kasdienybės ir pasinėrusi į kūrybą. Mano laikas čia man yra visiškai unikali patirtis, kurią visada atsiminsiu.

 

Esate savamokslė fotografė ir rašytoja. Viename interviu išgirdau Jus sakant, kad rašymas yra neįdomioji darbo dalis. Tad kaip sekasi rašyti receptų knygą?

 

Taip, apžvelgus visus mano darbus, pats rašymas turbūt būtų neįdomiausias. Nors retkarčiais ir mane pagauna įkvėpimas, tada sėdu ir rašau tekstus kokia nors mitybos tema. Man patinka mano kūrybos stilius, toks atviras ir linksmas. Gerai, kad receptų knygoje dominuoja receptai – tai kitoks rašymo stilius. Ir tai nebus visiškai standartinė receptų knyga. Pati turiu daug kulinarinių knygų ir, tiesą sakant, man jos nelabai patinka, nes randu vos kelis receptus, kuriuos noriu pagaminti.

Mano tikslas – riebaluoti puslapiai, o ne graži knyga kažkur lentynoje. Į ją sudėsiu ne tik šiuolaikiškus, įvairovę mityboje skatinančius receptus, bet ir visą savo žinių bagažą. Bus gera ir naudinga knyga.

 

Specialiai iš Apulijos Rasita Andruškevičiūtė
ITLIETUVIAI.IT

 

Draudžiama be raštiško sutikimo kopijuoti ir naudoti ITLIETUVIAI.IT skelbiamą informaciją internete ir žiniasklaidos priemonėse. Gavus sutikimą, privaloma nurodyti ITLIETUVIAI.IT autorystę.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI