Gegužės 6 d., sekmadienį, Romoje organizuojamas „Šilko ir ikonų vakaras“, kurio metu Italijos lietuvius ir jų draugus aplankys ir savo kūrybą pristatys du Lietuvos menininkai – ant šilko tapanti Violeta Jokubauskienė ir ikonas kuriantis jos vyras Borisas Jokubauskis.

 

„Esame šeima, kurioje gyvena du skirtingą pašaukimą turintys šeimos nariai, apdovanoti Dievo tarnyste kurti grožį ir skleisti dieviškumą. Jau keleri metai, kaip mes lankome įvairias bendruomenes, užsiimame krikščioniška, švietėjiška veikla, supažindiname visuomenę kas yra ikona, jos ištakos, kaip ji yra suvokiama, kalbame apie jos grožį, atskleidžiame ikonos slėpinį“, – ITLIETUVIAI.IT sakė V. Jokubauskienė.

 

Renginio metu tapytojas ir ikonografas B. Jokubauskis papasakos apie ikonografiją, kurios pagrindus yra gavęs iš italų ir lietuvių vienuolių, ir pristatys savo tirs ikonas. Tuo metu jo žmona Violeta surengs tapybos ant šilko darbų parodą „Žydėjimas“ ir pristatys moterims skirtas ant natūralaus šilko tapytas skraistes. „Tapyba ant šilko yra brangiausias ir nuostabiausias dalykas mano gyvenime. Tai buvimas čia ir dabar, tylus bendravimo su Kūrėju laikas, o tapymo procesas kupinas netikėtumų, su džiaugsmo ir begalinės pilnatvės pojūčiu. Tai tarsi Dievo kūrimo darbo pratęsimas žemėje, Edeno sodų kūrimo tęstinumas“, – įspūdžiais dalinosi menininkė.

 

Tai bus trečioji personalinė V. Jokubauskienės tapybos ant šilko paroda. Moteris yra dalyvavusi grafikos (ofortų), pastelinės tapybos darbų parodose Lietuvoje, Japonijoje, Kazachstane, Slovakijoje, Švedijoje ir Vokietijoje.

 

„Tapybos ant šilko darbų kolekciją pavadinau „Žydėjimu“, nes pagrindinis darbų motyvas – gėlės ir gyvoji gamta. Tas nuolatinis ir nesibaigiantis žydėjimas vyksta gamtoje ir žmogaus širdyje, kuri pražįsta tuomet, kai joje apsigyvena meilė Dievui, meilė artimui, kūrinijai, kai joje vęši gailestingumas, atjauta, malonė, gerumas ir atleidimas. Pagrindinis mano darbų objektas yra mus supančios gyvos gėlės, sugėrusios pulsuojančios kūrinijos gyvybės syvus, kerinti žiedų elegancija ir grakštumas, formų ir spalvų begalybė, svaiginantis aromatas, tobulumas ir harmonija. Gėlės vaizduojamos erdvėje, kosmose, Visatoje, darbuose dominuoja šviesa ir dangus“, – pasakojo V. Jokubauskienė.

 

Pasak tapytojos, idėjos jos darbams gimsta spontaniškai, ir labiausiai ją įkvepia gyvoji gamta. „Tapymo metu tampu kūrimo vyksmo stebėtoja. Didžiąją parodos dalį sudaro ant natūralaus šilko nutapytos skraistės, skirtos moteriai. Noriu, kad moteris, apsigaubusi mano sukurtomis skraistėmis, jaustųsi graži, žavinga ir nepakartojama, kad ji džiugintų save ir kitus, būtų vienintelė, išskirtinė, puoštų kasdienybę ir gyvenimą“, – sakė menininkė.

 

 

Architekte, interjero dizainere, grafike dirbanti V. Jokubausienė pridūrė, kad tapyba ant šilko jai padeda išreikšti jausmus. „Architektūrinis projektavimas – tai daugiau techninė profesija. Čia aš negaliu išreikšti savo jausmų, savo pasaulėžiūros, skirtingai nei tapydama ir piešdama – čia aš galiu būti pačia savimi, kalbėti spalvomis ir formomis ir tai darydama patirti labai daug džiaugsmo, palaimos , realizuoti ir suharmonizuoti save“, – atviravo moteris, kurios darbų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai Lietuvos, Vokietijos, Švedijos, Italijos, Kanados, Amerikos, Izraelio.

 

Susitikimą su Lietuvos menininkais rengia Romos lietuvių bendruomenė. Jis vyks gegužės 9 d., 16.30 val. lietuviškuose svečių namuose „Villa Lituania“ (Piazza Asti, 25). Įėjimas į renginį laisvas.

 

Daugiau apie kūrėjus:

 

Borisas Jokubauskis
Gimė 1957 m. Klaipėdoje ir čia gyvena. 1980-1984 m., mokėsi ir baigė Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklą. 1986 m. baigė Klaipėdos politechnikumą, įsigydamas energetiko specialybę. Vėliau privačiai mokėsi tapybos pas žinomą Lietuvos tapytoją Algirdą Taurinską. 1983 m. priimtas į Lietuvos liaudies meno draugijos narius. Nuo 1998 m. tarptautinės Nidos menininkų asociacijos „Tiltas“ narys, nuo 2002 m. Žemaitijos dailininkų sąjungos narys, nuo 2014 m. B. Jokubauskiui suteiktas meno kūrėjo statusas. Rengia tapybos ir ikonografijos parodas Lietuvoje ir užsienyje (Latvija, Rusija, Vokietija, Kazachstanas, Japonija). Yra surengęs 7 personalinės parodas.

 

B. Jokubauskio kūriniams artimas emocionalus, ekspresyvus tikrovės atspindėjimas, jos perfrazavimas ryškių, gaivių ir drastiškų spalvų deriniais. Boriso darbai gyvybingi, pulsuojantys gyvenimo tėkme. Jie energizuoja, įkvepia, pakylėja į aukštesnę sudvasintą plotmę, neša pozityvų užtaisą, spinduliuoja jėga, drąsa ir pasitikėjimu. Ypatingai kalnų peizažuose mirgantys, atviri, drąsūs ir spalvingi potėpiai, grakštūs, išraiškingi kalnų siluetai suteikia stabilaus didingumo, kontrastingas šviesos ir šešėlio žaismas panardina į poetišką paslaptį, kviečia mintimis paklajoti vaiskiose ir gaiviose kalnų pievose, susilieti su galinga kūrinija, atitrūkti ir pakilti į dar neišgyventas ir nepatirtas aukštumas.

 

Nuo 2005 iki 2015 m. suorganizavo septinis tarptautinius skulptūros ir tapybos plenerus ir buvo jų koordinatoriumi Salantuose, Plungės raj., Orvidų sodyboje, surengė eilę parodų, skirtų vienuoliui ir skulptoriui Viliui Orvidui atminti.

 

Tikrųjų vertybių ieškojimas dailininką Borisą Jokubauskį atveda į ikonografiją, į krikščioniškojo tikėjimo gelmes, įsigilinant į krikščionybės ištakas ir į Bizantinį sakralųjį meną. Borisas sugeba lanksčiai persijungti nuo temperamentingos ekspresyvios tapybos į ramų, gilų ir labai koncentruotą ikonos tapymo procesą, kai tapant ikoną reikia būti nuolatinėje maldoje, dirbti labai susikaupus, atsiribojant nuo kasdienybės rūpesčių, pamirštant savo mažąjį ego – „aš“ ir suvokiant, kad ikona per ikonografą liudija amžinąją Dievo šviesą ir tiesą, kad ikonografas tapydamas ikoną yra tik Dievo įrankis jo rankose, jis Dievo žodžio liudytojas, perteikiantis dieviškumo grožį per simbolius, formas, spalvas.

 

Ikonografijos pagrindus 2009 m. ir 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. Borisas gavo iš italų ikonografo, pranciškonų vienuolio Carlo Bertagnin OFM ir pranciškonų kunigo, vienuolio Pauliaus D. Vaineikio OFM. 2011 m. tobulinosi pas Lietuvos ikonos meistrą – Marių Vilucką, kuris atskleidė Borisui vidinį ikonos grožį, jos dvasingumą.

 

 

Pašaukimas tapyti ikonas įpareigoja Borisą turėti didžiulę atsakomybę, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus ir visų šventųjų atvaizdai būtų perteikti nepriekaištingai tiksliai pagal kanoną, kad ikona būtų tarsi gyva, spinduliuotų meilę, ramybę, Dievo palaimą. Tai nuolatos verčia gilintis Borisą į ikonografijos istoriją, studijuoti senųjų meistrų darbus, suvokti biblijines tiesas ir jas taikyti savo gyvenime.

 

Ikonos tapomos naudojant senąją Bizantijos ikonų tapymo techniką, naudojant tik natūralias medžiagas – kiaušinio temperą, natūralius gruntus, graikiškų riešutų aliejų, vyno actą, susalinį 24 karatų auksą, visa tai sąlygoja ikonos gyvavimą šimtmečiams.

 

Ikonos pati esmė, medžiagiškumas ir išpildymo technika nukreipia į pagrindinį ikonos tikslą – būti gyvu aukščiausiojo Dievo atvaizdu, maldoje pasitarnauti tikinčiajam, būti dvasiniu palikimu ateities kartoms, būti tarsi perėjimu iš kasdienybės į maldos ir kontempliacijos erdvę.

 

Violeta Jokubauskienė
Gimė, gyvena ir dirba Klaipėdoje. Nuo vaikystės labai mėgo piešti ir tapyti, tai daro visą savo gyvenimą. 1979 m. baigė Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklą, 1984 m. baigė Vilniaus inžinierinį statybos instituto – architektūros fakultetą. Tapybą, piešimą studijavo institute, Klaipėdos m. dailės studijoje „Guboja“, taip pat mokėsi tapybos ir grafikos privačiai. Nuo 1999 m. yra architektų sąjungos narė, nuo 2005 m. Violetai suteiktas meno kūrėjo statusas, nuo 2009 m. yra tarptautinės dailininkų asociacijos „Tiltas“ narė. Daugiau nei 30 metų dirba architekte savo privačioje architektūros studijoje. Projektuoja pastatus, interjerus, atlieka senovinių pastatų restauracijos projektus. Už interjerų projektus triskart apdovanota tarptautinės įmonės „Knauf“ premijomis. Tapyba ir grafika užsiima laisvu nuo darbo metu.

 

Agnė Buckutė
ITLIETUVIAI.IT