Home / AKTUALIJOS  / Sovietų režimo virusą įveikusi Lietuva Italijoje pasitinka Nepriklausomybės 30-tį

Sovietų režimo virusą įveikusi Lietuva Italijoje pasitinka Nepriklausomybės 30-tį

Ambasadorius R. Šlepavičius su šeima. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Koronavirusui Italijoje kiek temdant nuotaikas, sovietų režimo virusą įveikusi Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės 30 – tį. Šia proga vieną pagrindinių Italijos simbolių Romos koliziejų ketinama nušviesti Lietuvos vėliavos spalvomis.

 

Italijos lietuvių naujienų portalas ITLIETUVIAI.IT pristato pokalbį su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Italijoje Ričardu Šlepavičiumi.

 

Ambasadoriau, pirmiausia, leiskite mus visus pasveikinti su Lietuvos Nepriklausomybės 30 – čiu. Tiesa, jei kuris smalsus Italijos pilietis Jūsų paprašytų pasidalinti mintimis apie tai, ką reiškia ši sukaktis, ką atsakytumėte?

 

Kartais sunku atsakyti į, atrodytų, labai paprastą klausimą, ypač žmogui, nepatyrusiam gyvenimo nelaisvoje, nedemokratinėje, represinėje visuomenėje, neturėjusiam kovoti už savo tautinį identitetą, savo kultūrą, kalbą, tradicijas, savo istoriją, nežinančiam, ką reiškia nukentėti dėl tikėjimo, dėl savo minčių ar savo nuomonės, nesuprantančiam, ką reiškia gyventi netiesos ir baimės atmosferoje.
Kai viso to vieną dieną atsikratai, supranti, ką reiškia laisvė, ką reiškia būti laisvos valstybės laisvu piliečiu. Būtent tai ir reiškia Lietuvos Nepriklausomybės 30-tis.

 

Prašau, sakykite, kaip šią sukaktį planuojama paminėti Italijoje?

 

Daugiau nei prieš metus man kilo idėja Lietuvos Nepriklausomybės 30-čio proga Romos koliziejų apšviesti mūsų tautinės trispalvės spalvomis. Taip norime pasiųsti dvi žinutes:
– Pasauliui ir Europai, kad be mūsų kovos už laisvę, be mūsų nepriklausomybės šiandieną Europa atrodytų visai kitaip. Ji tikrai būtų mažiau vieninga, mažiau saugi ir mažiau teisinga.
– Mūsų piliečiams, kur jie begyventų, kad esame nusipelnę švęsti ir galime tai daryti drąsiai ir garsiai, kaip kad ėjome į Sąjūdžio mitingus, stovėjome Baltijos kelyje ar gynėme laisvę Sausio 13-ąją. Nepriklausomybės mums niekas neatnešė ir nepadovanojo. Ją iškovojo mūsų žmonės.

 

Ir šiandien, kai esame neatsiejama vieningos Europos dalis, savo šventę pradedame Romoje, prie Romos koliziejaus – Amžinojo miesto ir vieningos Europos simbolio.

 

Tiesa, šventę pasitinkame ne itin jaukioje situacijoje. Turiu omenyje, po Italiją ir pasaulį plintantį koronavirusą.

 

Tai nelaimė, dėl kurios neturime panikuoti ir kurios negalime ignoruoti. Visi turime elgtis atsakingai, atsižvegldami tiek į vietos realijas, tiek į savo sveikatą, ir vykdyti atitinkamų institucijų nurodymus.

 

Ambasada atidžiai seka visus Italjos vyriausybės sprendimus dėl koronaviruso ir atitinkamai koreguoja savo planus. Kol kas Romoje vieši renginiai nėra uždrausti, bet jei taip nutiktų, ambasada atšauktų dalį arba visus savo renginius.

 

Ambasadoriau, pakalbėkime apie praėjusius, 2019 – uosius, metus. Kokie metai tai buvo Lietuvai Italijoje ir atvirkščiai – Italijai Lietuvoje? Kaip juos įvertintumėte?

 

Vienu žodžiu būtų sunku atsakyti į šį klausimą. Turbūt į mūsų valstybių santykius reikėtų pažvelgti tiek iš laiko perspektyvos, tiek iš bendro europinio konteksto.
Lietuva ir Italija yra sąjungininkės – ES ir NATO narės. Ši aplinkybė nulemia ir dvišalių santykių pobūdį. Tarpvalstybiniuose santykiuose dominuoja ES darbotvarkės, bendros ir solidarios atsakomybės už Europos saugumą klausimai. Mus sieja bendros vertybės, bendros galimybės, bendri tikslai, bendri iššūkiai ir bendros grėsmės.
Man labai džiugu, kad 2019 m. buvo pratęstas aukščiausio lygio dialogas, įvyko Prezidentės D. Grybauskaitės ir Prezidento G. Nausėdos vizitai į Italiją, gruodžio mėn. Briuselyje įvyko dvišalis Lietuvos vadovo ir Italijos Ministro Pirmininko G. Conte susitikimas. Per pastaruosius dvejus metus įvyko net keturi Lietuvos ir Italijos Prezidentų susitikimai. Taigi, su Italija palaikome labai intensyvų politinį dialogą.
Mano įsitikinimu, 2019 m. pavyko realizuoti daugumą planų visose ambasados veiklos kryptyse, todėl drąsiai praėjusius metus galiu vadinti sėkmingais metais.

 

Ambasadorius R. Šlepavičius. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Prašau, sakykite, kas nuveikta per šiuos metus? Kokias pagrindines veiklos kryptis, pasiekimus išskirtumėte?

 

Tų krypčių yra daug. Apie politinius santykius jau kalbėjau, todėl paminėsiu keletą kitų veiklos krypčių.
Pagrindinis praeitų metų uždavinys buvo užbaigti naujų ambasados patalpų rekonstrukciją. Norėjosi šiuos darbus užbaigti ne tik greitai, bet ir kokybiškai. Manau, kad dabar visi galime didžiuotis naująja Lietuvos diplomatine atstovybe Romoje.
Viešosios diplomatijos srityje praėjusiais metais didžiausią dėmesį skyrėme dviem temoms: Lietuvos patirties kovojant su hibridinėmis grėsmėmis bei užtikrinant kibernetinį saugumą pristatymui bei renginių ciklo, skirto Lietuvos žydų istorijai ir kultūrai, organizavimui.
Pirmąja tema ambasada surengė du viešus renginius. Kovo 7 d. kartu su Romos Tarptautinės politikos tyrimų centru ir Europos Komijos atstovybe surengėme seminarą „Dezinformacija ir hibridinės grėsmės: demokratijos procesai interneto ir fake news eroje. Vilniaus ir Romos perspektyvos“. Spalio 24 d. ambasadoje įvyko kartu su Diplomatijos festivaliu surengtas seminaras „Lies, Spies and algorythms“, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza ir kurį tiesiogiai transliavome per ambasados Facebook paskyrą.
Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje įvyko Litvakų dienos Romoje. Bendradarbiaudami su Lietuvos ir Romos žydų bendruomenėmis, Izraelio ambasada Romoje, Romos Shoah ir žydų muziejais surengėme tris renginius: parodą „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lita. Lite“, mokslinę konferenciją „Emanuelis Levinas, žydiškoji mintis ir Europos idėja“ ir Čiurlionio kvarteto koncertą. Šie renginiai tapo savotiška 2020 metų – Seimo paskelbtų Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Gaono metais – preliudija.
Tradiciškai ambasada ypatingą dėmesį skiria Lietuvos kultūros pristatymui Italijoje. Romoje net du performansus surengė moderniojo meno atstovė Kristina Inčiūraitė. Labai džiaugiamės, kad Italijos Prezidento rūmuose Quirinalle pavyko surengti Čiulionio kvarteto koncertą, kurį tiesiogiai transliavo RAI3 radijas. Romos Valle teatre įvyko režisieriaus E. Nekrošiaus atminimo vakaras. Lietuvos menininkai dalyvavo Milano trienalėje ir Florencijos bienalėje. Romoje, Milane ir Bolonijoje surengti lietuvių kilmės JAV rašytojos Rūtos Šepetys susitikimai su skaitytojais. Beje, susitikimą Romoje suorganizavime kartu su JAV ambasada ir Amerikos studijų centru. Milane, Bolonijoje, Genujoje, Pizoje ir Romoje įvyko susitikimai su itališkai pasirodžiusio „Sibiro Haiku“ autorėmis Jurga Vile ir Lina Itagaki. Na ir negaliu nepaminėti turbūt ryškiausios 2019 m. sėkmės – Venecijos bienalės auksinio liūto, kurį laimėjo šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra (Marina)“.
Aambasados veikos epicentre yra ekonominio Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo stiprinimas. Italija yra didžiulė valstybė, todėl siekiant padėti Lietuvos įmonėmis užmegzti tiesioginius kontaktus su Italijos įmonėmis, ieškoti potencialių partnerių, tenka vykti į Italijos regionus. Praeitas metas tiek aš, tiek kiti ambasados darbuotojai lankėmės Turine, Milane, Genujoje, Paduvoje, Trieste, Florencijoje, Akviloje, Perudžoje. Visų šių vizitų metu įvyko susitikimai su vietinėmis verslo organizacijomis ir atskiromis įmonėmis, buvo pristatytos konkrečios bendradarbiavimo galimybės.
Labai džiaugiuosi aktyvėjančia Italijos lietuvių bendruomenės veikla. Net ir šiuos metus pradėjome naujoviškai. Pirmą kartą ambasados iniciatyva Italijoje surengtas bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ , skirtas Sausio 13-osios aukoms pagerbti. Į šia akciją, kuri tikiuosi taps tradicine, įsitraukė net dešimties Italijos regionų bendruomenės. Praeitais metais įkurta dar viena nauja bendruomenė – Emilijos Romanijos lietuvių bendruomenė, labai sėkmingai įvyko Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas, bendruomenės aktyviai įsitraukė į kultūrinių renginių organizavimą. Ambasadoje įvyko labai šiltas bendruomenės atstovų susitikimas su Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, kuriame dalyvavo tautiečiai net iš keturiolikos Italijos regionų. Pats asmeniškai visada stengiuosi susitikti su bendruomenėmis. Išnaudojame ambasados socialinius tinklus, kad per juos galėtume geriau pasiekti mūsų Italijoje gyvenančius lietuvius. Visada prašome garbės konsulų padėti vietinėms bendruomenėms.
Vienu didžiausių iššūkiu 2019 m. tapo Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ir referendumo dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo organizavimas, o tiksliau – balsavimas paštu. Iki šiol permąstau ir klausiu savęs, ar tikrai viską padarėme, kad rinkėjai laiku gautų balsavimo biuletenius. Šiais metais vyks Seimo rinkimai ir nesinori, kad vėluojančių biuletenių istorija pasikartotų. Deja, nuo ambasados norų ir pastangų pašto darbo kokybė nepriklauso. Galiu tik pažadėti, kad ambasada padarys viską, kad rinkėjai galėtų pasinaudoti savo konstitucine teise.

 

Kokios krypties, Jūsų nuomone, Lietuvai vertėtų laikytis 2020 – aisiais? Ir apskritai ilgametėje perspektyvoje?

 

Manau, kad bendrąja prasme Lietuvos santykių su Italija kryptis yra aiški ir neturėtų keistis ilgą laiką: politinis dialogas, solidarumas ir bendra atsakomybė už saugumą Europoje, dvišalis ir regioninis ekonominis bendradarbiavimas, Lietuvos kultūros ir istorijos, Lietuvos kaip modernios valstybės pristatymas, pagalba Italijos lietuvių bendruomenei. Vienais metais, priklausomai nuo konteksto ir papildomų faktorių, labiau akcentuojama gali būti viena kryptis, kitais – kita. Tačiau bendra linija yra aiški. Svarbu tik pasirinkti teisingas ir efektyvias formas.
Kalbant apie konkrečius ateinančių metų planus, tai pirmu ir pagrindiniu mūsų uždaviniu bus tinkamai paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-tį. Norime, kad tai būtų neeilinis renginys, kad juo galėtume pabrėžti ne tik mūsų nepriklausomybės atkūrimą, bet ir mūsų tautos vaidmenį sugriaunant sovietinę imperiją ir suvienijant Europą.
Ambasada planuoja tęsti kovos su hibridinėmis grėsmėmis temą ir galbūt kartu su kitomis mūsų regiono ambasadomis surengti seminarą šia tema.
Rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. Vilniuje vyks jau tradicinis ir didžiausias Šiaurės Europoje gyvybės mokslų industrijai skirtas renginys „Life Science Baltics 2020“. Italija yra viena ir pirmaujančių valstybių pasaulyje šioje srityje, todėl norime į renginį pritraukti kuo daugiau dalyvių iš Italijos, matome didžiulį bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Italijos universitetų, mokslo institutų, atskirų mokslininkų ir verslo potencialą.
Tęsime veiklą, nukreiptą į Lietuvos, kaip modernios ir patrauklios valstybės, pristatymą. Norime parodyti, kad Lietuva siūlo puikias sąlygas investicijoms, yra viena pirmaujančių Fintech valstybių pasaulyje, įdomi šalis turistams iš Italijos, turi ką pasiūlyti Italijos automobilių ir inžinerijos pramonei ir t.t.
Kaip jau minėjau – šiais metais vyks Seimo rinkimai. Tai bus vienu svarbiausių ambasados veiklos uždavinių. Spalio mėn. Sicilijoje įvyks sekantis Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas. Nekantriai laukiu šio renginio.

 

Kalbant apie naujas ambasados patalpas. Jau beveik metai, kai dirbate čia. Prašau, sakykite, ką pastebite? Kokį skirtumą pajutote persikėlus?

 

Labai sunku palyginti nepalyginamus dalykus.
Pirmiausia, naujosios ambasados patalpos yra patogios darbui, yra Romos centre, todėl į daugelių Romoje vykstančių renginių ar susitikimų galima tiesiog nueiti. Atitinkamai ir ambasados svečiams, asmenimis, besikreipiantiems į ambasados konsulinį skyrių, ambasadą lengva pasiekti viešuoju transportu.
Ambasada turi erdvių viešiems renginiams. Jau pats ambasados atidarymas, dalyvaujant Prezidentei Daliai Gryvauskaitei, parodė kad ambasada turi visas sąlygas sėkmingam darbui. Minėjau ambasadoje vykusį ir didelio susidomėjimo sulaukusį seminarą „Lies, Spies and algorythms“ , Prezidento G. Nausėdos susitikimą su ILB atstovais. Dar išskirčiau Lietuvos garbės konsulų Italijoje ir Maltoje metinį susitikimą, du susitikimus su kultūros tema rašančiais Italijos žurnalistais, susitikimą su Lacijaus kelionių organizatoriais, siūlančiais keliones į Lietuvą, tradicinius Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadorių darbo pietus.
Siekiame, kad ambasada taptų dar vienu traukos centru Romoje, kad joje vykstantys vieši renginiai reprezentuotų mūsų valstybę. Naujosios ambasados patalpos tarsi instrumentas efektyviai veiklai vykdyti. Stengiamės šiuo instrumentu tinkamai pasinaudoti.

 

Italijoje dirbate jau beveik trejus metus. Ar keičiasi Jūsų paties požiūris į šią šalį?

 

Manau, kad mano požiūris į Italiją per tuos metus nelabai pasikeitė. Italija yra viena didžiausių Europos valstybių, todėl jos politinis svoris yra akivaizdus. Italija ir didžiulį ekonominį potencialą turinti valstybė, kurios produkcija puikiai žinoma visame pasaulyje. Man ši šalis yra pasaulinio kultūros paveldo lobynas ir dabar gyvenanti be galo turtingą kultūrinį gyvenimą.
Per darbo Italijoje laikotarpį man pavyko geriau pažinti Italiją, susipažinti su regioniniais jos skirtumais, tiksliau identifikuoti konkrečias Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo sritis. Tačiau bendras požiūris į šia nuostabią valstybę nepasikeitė.

 

Ambasadorius R. Šlepavičius. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Vienas iš Jūsų veiklos prioritetų yra ir Italijos lietuvių bendruomenės stiprinimas. Keliaujate ir susitinkate su čia gyvenančiais lietuviais. Kokias nuotaikas pastebite? Ką Jums asmeniškai reiškia Italijos lietuviai?

 

Italijos lietuvių bendruomenė, mano nuomone, yra išskirtinė. Dauguma lietuvių į šią šalį atvyko ne todėl, kad Lietuvoje kažkas nepasisekė ir išvykimas į Italiją buvo viena iš galimų arba net paskutinė išeitis iš sudėtingos situacijos. Lietuviai čia atvyksta, nes sukuria šeimas, atvyksta čia mokytis, tiesiog pabandyti pagyventi užsienyje, suranda geresnes savirealizacijos galimybes ir pan. Lietuviai lengvai integruojasi į Italijos visuomenę ir nesijaučia diskriminuojami.
Susitikdamas su lietuviais matau, kad jie nori bendrauti, nori burtis, nori kažką daryti, kad jie didžiuojasi esantys lietuviais ir nori prisidėti ir prisideda skleidžiant žinią apie Lietuvą ir jos pasiekimus. Sutinku ir tokių, kurie galvoja apie galimybę grįžti į Lietuvą, nes Lietuva jiems gali pasiūlyti naujų galimybių.
Man čia gyvenantys lietuviai, pirmiausia, yra asmenybės, su skirtingomis istorijomis, skirtingomis patirtimis ir lūkesčiais. Sutikau daugybę išsilavinusių, labai įdomių, aktyvių, gyvenimus Italijoje sukūrusių žmonių. Mano tikslas padėti jiems susiburti į bendruomenes ir surasti kažkokių bendrų interesų, bendrų veiklų, į kurias įsitrauktų ir jų šeimos bei draugai.
Mano didžiulis noras yra, kad mišriose šeimose augantys vaikai mokėtų lietuvių kalbą. Steigiamos šeštadieninės mokyklėlės tam padeda, bet negali išmokyti kalbos, jei lietuvis tėtis ar lietuvė mama namuose nekalbės su savo vaiku lietuviškai. Visiškai neseniai per Lietuvos televiziją viena ponia pasakė, kad svajoja geriau išmokti italų kalbą, kad galėtų susikalbėti su savo anūke. Nemanau, kad močiutės turi mokytis italų kalbos, kad galėtų susikalbėti su anūkais, o priešingai – anūkai turi išmokti savo antrą gimtąją kalbą, kuri ateityje gali tapti labai rimtu konkurenciniu pranašumu darbo rinkoje, moksle ar kokioje nors kitoje veikloje. Suprantu, kad vaikui augant itališkoje aplinkoje sunku jį išmokyti lietuvių kalbos, bet tai tikrai įmanoma, ir tokių pavyzdžių yra pilna.
Mane džiugina bendruomenės įsitraukimas stiprinant ryšius tarp valstybių. Italijos lietuvių žinios ir pagalba yra be galo svarbūs mūsų menininkams, net ir Lietuvos verslininkams. Turiu svajonę sukurti sistemą, kad Italijos lietuviai galėtų gauti informaciją apie Lietuvoje esančias laisvas darbo vietas, kur ieškoma darbuotojų, mokančių italų kalbą. Tai galėtų tapti dar viena galimybe mūsų tautiečiams grįžti į Lietuvą arba dirbti su Lietuvos verslu Italijoje.
Kaip visada idėjų ir planų yra daug, o kaip juos pavyks realizuoti, parodys gyvenimas.

 

 

Ko mes, lietuviai, pabirę po pasaulį, Jūsų nuomone, niekuomet neturėtume pamiršti?

 

Mano nuomone, svarbiausia yra nepamiršti savo šaknų, savo tapatybės ir savo Tėvynės. Čia, kaip toje dainoje, „kas Tėvynę praras, antros neišmels apgailėjęs“. Kur mes begyventume mūsų Tėvynė yra ta pati – Lietuva.
Užsienyje gyvenantiems tautiečiams svarbu lietuvybę, lietuvių klabą ir meilę Tėvynei perduoti savo vaikams. Netiesa, kad vaikai, ypač augantys mišriose šeimose, negali turėti dviejų Tėvynių ir jas vienodai mylėti. Mūsų pareiga įskiepyti vaikams meilę Lietuvai.
Turime jausti skolos Tėvynei jausmą ir kiekvienas pagal savo išgales stengtis tą skolą grąžinti prisidėdami prie jos stiprinimo, jos klestėjimo, žinios apie ją skleidimo.
Ir turbūt visi, tiek gyvenantys Lietuvoje, tiek gyvenantys užsienyje, turime atsiminti, kad laisvė nėra duotybė. Už laisvę reikia kovoti ir ją reikia ginti. Tai visų mūsų pareiga.

 

 

Romos koliziejus nušvis Lietuvos vėliavos spalvomis kovo 10 d., 19.45 val. (vietos laiku). Dėl koronaviruso atšauktas apšvietimo metu planuotas orkestro „Niko“ ir choro „Langas“ koncertas. Stebėti koliziejaus apšvietimą galima internetu, paspaudus ČIA.

 

Agnė Buckutė
ITLIETUVIAI.IT

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI