Home / AKTUALIJOS  / Šv. Antano Paduviečio „piligrimystės“ Lietuvoje keliai ir kontekstai

Šv. Antano Paduviečio „piligrimystės“ Lietuvoje keliai ir kontekstai

Prieš porą metų visų tikinčiųjų mylimas Paduvos šventasis tapo „piligrimu“ – per savo relikvijas pasiekė Lietuvos žemę. Būtent šį istorinį įvykį aprašo vasarį išleista knyga „Šv. Antano Paduviečio „piligrimystė“ Lietuvos keliais“ (Sant‘Antonio di Padova “pellegrino” per le strade della Lituania. Padova: Edizioni Messaggero Padova, 2021). Leidinys, liudijantis apie užsimezgusį Lietuvos ir Italijos bažnyčių bendradarbiavimą, juolab kad ir knygos bendraautoriai – abiejų šių šalių atstovai. Lietuvos garbės konsulas Veneto regione Alberto Franceschi ir kultūros istorikė, antropologė, Veneto lietuvių bendruomenės valdybos narė Giedrė Rutkauskaitė portalui ITLIETUVIAI.IT atskleidė kaip gimė mintis Lietuvos ir Italijos skaitytojams papasakoti apie Šv. Antano relikvijų kelionę į Lietuvą.

Kristina Janušaitė-Valleri
ITLIETUVIAI.IT

Šv. Antanas Paduvietis – vienas žinomiausių šventųjų, kurio kultas Lietuvoje siekia XIV a., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Šventojo pagalbos buvo šaukiamasi prašant surasti pamestus arba kitaip prarastus daiktus, jis buvo laikomas šeimos reikalų globėju.

Neatsitiktinai Šv. Antano relikvijų kelionė į Lietuvą prisimenama kaip itin reikšmingas įvykis, sulaukęs didelio atgarsio.

„Tikrai sujudino Lietuvą, o ypatingai tas vietas, kuriose relikvijos lankėsi. Šiaip Klaipėda – gana abejingas miestas, sunku prisikviesti žmones, tačiau tądien dėjosi stebuklai, – pasakojo Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios parapijos referentė Goda Povilaitytė. – Nuo pat relikvijų atvykimo 12 val. dienos iki vidurnakčio per visą bažnyčią driekėsi ilgiausia nenutrūkstama eilė… Kažkas nuostabaus!“

Knyga dedikuota šios neeilinės piligrimystės iniciatoriui – Lietuvos Respublikos ambasadoriui Italijoje Ričardui Šlepavičiui.

Pakaityti apie šią įstabią kelionę nuo šiol bus galima specialiame leidinyje. Kaip pasakoja Lietuvos garbės konsulas Veneto regione Alberto Franceschi, idėja perengti knygą kilo po susitikimo su Šv. Antano bazilikos Paduvoje broliais pranciškonais – t. Egidio Canil ir t. Daniel Fecheta, 2019 m. gruodžio 13–23 d. lydėjusiais į Lietuvą Šv. Antano relikvijas, išgirdus entuziastingus vienuolių pasakojimus apie piligrimystės patirtį Lietuvoje bei išvydus kelionės nuotraukas.

Knyga dedikuota šios neeilinės piligrimystės iniciatoriui – Lietuvos Respublikos ambasadoriui Italijoje Ričardui Šlepavičiui, kuriam būtent apsilankymo Paduvos Šv. Antano bazilikoje metu gimė relikvijų piligriminės kelionės idėja.

Būtent po 2018-aisiais įvykusio ambasadoriaus susitikimo su Šv. Antano bazilikos rektoriumi Oliviero Svanera, bazilika gavo oficialų prašymą iš Telšių vyskupo monsinjoro Kęstučio Kėvalo, kuriuo jis formaliai pakvietė Paduvos brolius pranciškonus atgabenti šventojo relikvijas į Telšių ir kitas Lietuvos vyskupijas.

Prie idėjos įgyvendinimo nemaža dalimi prisidėjęs Lietuvos garbės konsulas A. Franceschi, ambasadoriaus prašymu, padėjo užmegzti ryšius su šv. Antano bazilika Paduvoje. Jis tvarkė ir įvairius biurokratinius reikalus, susijusius su tarpininkavimu tarp ambasados, bazilikos, Telšių vyskupijos ir apaštalinės nunciatūros bei palaikė nuolatinį ryšį su vienuoliais t. Egidio ir t. Daniel jų kelionės Lietuvoje metu.

A. Franceschi teigimu, kelionės etapus buvo numačiusi Telšių vyskupija. Detali programa vienuoliams buvo išsiųsta dar prieš jiems išvykstant į Lietuvą, kad galėtų gerai išsianalizuoti, kur teks keliauti ir kiek laiko tai užtruks.

„Ši šv. Antano relikvijų „piligrimystė“ į Lietuvą išskirtinė jau vien tuo, kad vyko istoriškai pirmą kartą“, – G. Rutkauskaitė.

Šventojo relikvijos buvo priimtos aštuoniuose Lietuvos miestuose: Telšiuose, Plungėje, Rietave, Kretingoje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Vilniuje, Kaune. Paduvos šventasis tapo „piligrimu“ – per savo relikvijas pasiekė Lietuvos žemę. Buvo atvežta ir didžioji, vadinamoji I klasės relikvija, lotyniškai vadinama „massa corporis“ (iš lot. kūno dalis).

Visa Šv. Antano relikvijų piligriminės kelionės Lietuvoje kronika įamžinta ką tik Italijoje išleistoje knygoje.

„Ši Šv. Antano relikvijų „piligrimystė“ į Lietuvą išskirtinė jau vien tuo, kad vyko istoriškai pirmą kartą. Savita ji nuoširdžiu Lietuvos tikinčiųjų, pasitikusių relikvijas, džiaugsmu, o taip pat ryšiais, užsimezgusiais tarp Šv. Antano bazilikos ir Lietuvos bažnyčių. Pavyzdžiui, buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp šios Paduvos šventovės ir Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios“, – pasakoja Veneto lietuvių bendruomenės valdybos narė G. Rutkauskaitė.

Knyga parašyta dviem kalbomis – italų ir lietuvių, A. Franceschi teigimu, kad būtų prieinama abiejų šalių skaitytojams. Leidinys sudarytas iš trijų dalių: itališkas tekstas, aprašantis Šv. Antano Paduviečio relikvijų „piligrimystės“ Lietuvoje genezę, nuotraukose užfiksuoti šios kelionės etapai ir svarbiausi momentai bei itališko teksto vertimas į lietuvių kalbą.

Ši piligrimystė – svarbus istorinis įvykis, o, pasak A. Franceschi, kartu ir galimybė sustiprinti Italijos ir Lietuvos ryšius, nes jos metu buvo padėtas pagrindas būsimoms piligrimystėms tarp abiejų šalių.

„Aš sugalvojau knygos struktūrą, kaip ją išvystyti, remdamasis t. Egidio Canil užrašais, kuriuos jis vedė visos piligrimystės Lietuvoje metu, kad užfiksuotų šį istorinį įvykį, taip pat pasižymėdamas svarbiausius istorinius Lietuvos miestų, kuriuose lankėsi Šv. Antano relikvijos, aspektus“, – mintimis apie knygos kūrimo eigą dalijasi konsulas.

G. Rutkauskaitė parengė aprašomąją Lietuvos vietovių, kuriose lankėsi relikvijos, dalį. Prisidėjo prie iliustracijų paieškos bei jų aprašymo. Išvertė leidinį iš italų į lietuvių kalbą.

„Rengiant šią knygą, teko bendradarbiauti su Lietuvos parapijų, kuriose lankėsi Šv. Antano relikvijos, klebonais ir parapijiečiais. Į juos kreipiausi prašydama parūpinti bažnyčių nuotraukų, kitos faktinės informacijos.

Knyga skirta tiek lietuvių, tiek italų auditorijai, besidominčiai šv. Antanu, jo kultu.

Jų pagalba buvo tikslinama pirminė faktinė medžiaga. Teko susidurti ir su biurokratinėmis peripetijomis, pvz., reikėjo susisiekti ir gauti oficialius leidimus iš Lietuvos savivaldybių jų herbų naudojimui“, – pasakoja knygos bendraautorė.

Knygoje pateikiami tiek Šv. Antano relikvijų kelionės faktai, tiek kiekvienos vietovės, kurioje ji vyko, pristatymas. G. Rutkauskaitės manymu, istorinis kontekstas – esminis aplankytų vietovių aprašyme, nes puikiai įveda į šiandieną, aktualizuoja pačias vietoves.

Pasak knygos bendraautorės, kai kur istorinis kontekstas dalinai paaiškina ir kodėl būtent vienos ar kitos vietovės pasirinktos, kaip piligriminės kelionės stotelės, pabrėžia jų išskirtinumą (Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios ar Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčių istorija). Šie faktai išryškina sąsajas su pranciškonų ordino istorija, būtent per kurį Lietuvoje plito šv. Antano Paduviečio kultas.

„Atsižvelgiant į galimos leidinio itališkosios auditorijos interesus, stengtasi išryškinti Lietuvos Bažnyčios istorijos faktus, pavyzdžiui, katalikų tikėjimo situaciją sovietmečiu, apie kurią, kiek teko susidurti asmeniškai, Italijoje nėra daug žinoma“, – pastebi kultūros istorikė.

Knyga skirta tiek lietuvių, tiek italų auditorijai, besidominčiai šv. Antanu, jo kultu. Italijoje šis leidinys gali būti įdomus ypač tiems, kurie norėtų daugiau sužinoti apie knygoje paminėtų vietovių geografinį bei istorinį kontekstą. Lietuviui skaitytojui – dėl detalaus Šv. Antano Paduviečio relikvijų „piligrimystės“ etapų pristatymo.

Ši piligrimystė – svarbus istorinis įvykis, o, pasak A. Franceschi, kartu ir galimybė sustiprinti Italijos ir Lietuvos ryšius, nes jos metu buvo padėtas pagrindas būsimoms piligrimystėms tarp abiejų šalių.

O ką Šv. Antanas Paduvietis reiškia patiems knygos autoriams?

„Klausti paduviečio, ką jam reiškia Šv. Antanas? Neapsakomai daug. Šv. Antanas yra Paduvos miesto globėjas. Paduviečiai taip pamilo Šv. Antaną, kad jį meiliai vadina „Šventuoju“, net nenurodydami jo vardo. Asmeniškai aš labai didžiuojuosi, kad priklausau Šv. Antano brolijai, įkurtai 1200 m. pabaigoje ir kurios tikslas yra skleisti šio šventojo dvasingumą, dalyvaujant įvairiuose iškilminguose renginiuose bei meldžiantis“, – apie savo asmeninę patirtį pasakoja konsulas A. Franceschi.

Šv. Antanas artimas ir G. Rutkauskaitei. Italijos lietuvė atskleidžia, kad dažnai lankosi jo vardo šventovėje.

Knygos bendraautorė Giedrė Rutkauskaitė | Nuotr. iš asmeninio archyvo

„Jis yra mūsų šeimos globėjas. Pamenu, kaip man dar mažai esant, tėvelių kieme buvo šventinamas šio šventojo koplytstulpis. Jis vis dar tebestovi, kiekvienąkart grįžus namo pasitinka ir primena apie maldos galią. Turėdama galimybę, nepraleidžiu progos apsilankyti Šv. Antano bazilikoje Paduvoje, aplankau šventojo kapą. Man tai – didžiulė privilegija.

Tikiu, kad šventojo užtarimas lydi visus, kurie į jį kreipiasi. Tereikia apsilankyti prie šventojo kapo Bazilikoje, kad tai suprastum. Jis tiesiog „apsnigtas“ prašymais, maldomis, padėkomis už įvykusius stebuklus. Bazilikos komplekse netgi yra Liaudiškojo pamaldumo Šv. Antanui muziejus, kuriame sukaupti šimtmečių senumo votai, rodo, koks stiprus ir nepavaldus laikui yra pasitikėjimas ir meilė šiam šventajam“, – pasakoja knygos bendraautorė.

„Šv. Antano Paduviečio „piligrimystė“ Lietuvos keliais“ knygą galima įsigyti Šv. Antano bazilikos knygynėlyje arba www.edizionimessaggero.it.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI