Tradicijų turtingas Italijos lietuvių kovas: cepelinų baliai, Užgavėnės ir geopolitinių grėsmių aptarimas
Pavasario pradžia Italijos lietuviams šiemet buvo kaip niekad aktyvi. Tradiciškai kovą tautiečių susibūrimai sukasi aplink svarbią gimtinei šventę – Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kuri šiemet minėjo garbingą 35 metų jubiliejų. Kitos Lietuvoje populiarios žiemos pabaigos ir pavasario pradžios šventės taip pat neaplenkė Italijos – žiema buvo sėkmingai išvaryta iš kiemo, gausiai paminėta Cepelinų diena, taip pat prisimintos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Susibūrę Italijos lietuviai gyveno ne vien šventinėmis nuotaikomis – jie aptarė šiuo metu neramią geopolitinę situaciją ir ieškojo būdų prisidėti prie Lietuvos saugumo.
Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT
Daugiausia šventinių renginių Italijoje vyko Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse – kovo 8-ąją.
Romos lietuviai šventė net dukart
Metų pradžioje išrinkta pirmoji Lacijaus lietuvių bendruomenė, Virtuali ir kontaktinė lituanistinė Italijos mokykla ir Lietuvos ambasada Italijoje kovo 8-ąją pakvietė tautiečius paminėti Nepriklausomybės atkūrimo metines diplomatinės atstovybės Romoje patalpose.
Renginio metu vyko istorijos pamoka apie Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios reikšmę Lietuvai, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengta viktorina apie lietuvių kalbą, istoriją ir tradicijas.
Lacijaus regiono bendruomenės pirmininkė Viktorija Šafranavičiūtė džiaugėsi, kad vienas pirmųjų bendruomenės renginių sulaukė didelio pasisekimo.
„Labai džiaugiamės, kad į vieną pirmųjų mūsų bendruomenės renginių susirinko tiek naujų narių, tiek ir tų, kurie kurį laiką nebedalyvavo bendruomenės veiklose. Susirinko gausus būrys – apie 50 žmonių. Vaikai dalyvavo svarbioje istorinėje pamokėlėje, kurią parengė ir vedė Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos (VKLIM) mokytojos. Taip pat paminėjome Lietuvių kalbos dienas – tiek mažieji, tiek suaugusieji dalyvavo viktorinoje“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
Kovo 11-ąją bendruomenė paminėjo net du kartus – jau kitą savaitgalį po renginio ambasadoje apie pusšimtį bendruomenės narių kartu vyko į ekskursiją po Čiočiarijos (ital. Ciociaria) regioną.
Sveikinimo kalbose ambasadoje renginio dalyviai pabrėžė, kad turime vertinti galimybę jau 35 metus švęsti mūsų laisvę simbolizuojančią šventę.
„Turime džiaugtis, kad esame nepriklausomi, nes geopolitinė situacija yra labai nestabili. Turime vertinti savo kalbą, papročius, tradicijas, nes esame unikali tauta. Bendruomenė ir toliau turi telktis ir skatinti tautiškumą“, – pabrėžė Lacijaus regiono lietuvių bendruomenės vadovė.
Sveikindama susirinkusiuosius Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė priminė, kad Kovo 11-oji yra istorinio žygdarbio simbolis, liudijantis Lietuvos žmonių nesustabdomą laisvės siekį. Ji linkėjo visiems pasaulio lietuviams būti dar labiau susitelkusiems ir nepamiršti, kad mūsų laisvė, kaip ir prieš šimtmečius, taip ir šiandien, yra mūsų vienybės ir ryžto rezultatas.
Milane diskutavo apie Lietuvos saugumą
Geopolitinė situacija Kovo 11-osios išvakarėse buvo plačiai aptarta ir Milane. Kovojančios Lietuvos vadovo Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Kotryna Buono organizavo renginį, kuriame vietos lietuviai ir svečiai italai prisiminė, kokį kelią nuėjo Lietuva, bei diskutavo apie naujus iššūkius karo nuotaikomis gyvenančioje Europoje
Diskusijoje „Kuo prie Lietuvos saugumo gali prisidėti gausi, po pasaulį išsibarsčiusi Lietuvos diaspora?“ dalyvavo Italijoje gyvenanti ukrainiečių aktyvistė Tetyana Bezruchenko. Ji Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo patirtį pavadino puikiu pavyzdžiu pasauliui, kad išsivaduoti iš Maskvos okupacijos yra įmanoma.
Pokalbį moderavo ITLIETUVIAI.IT vyriausioji redaktorė, žurnalistė Neringa Budrytė.
Daugiau apie renginį skaitykite ITLIETUVIAI.IT straipsnyje.
Aplankė biblioteką Bolonijoje, kur atsiras lietuviškų knygų
Nors Kovo 11-oji šiemet išpuolė darbo dieną – antradienį, būrelis Emilijos-Romanijos lietuvių susiorganizavo susitikti, pabendrauti ir aplankyti Bolonijos Salaborsa bibliotekoje esančius romėnų laikų kasinėjimus.
„Kvietėme regiono lietuvius susitikti Bolonijoje ir pasidžiaugti Nepriklausomybės švente. Susirinkusieji apsilankė miesto bibliotekoje Salaborsa, kurioje ruošiamas lietuviškų knygų kampelis“, – pasakoja Emilijos-Romanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Trofimovaitė.
Venete vyko skaniausių blynų konkursas
Įpusėjus kovui, Veneto regiono lietuviai susirinko paminėti Nepriklausomybės atkūrimo dienos ir Užgavėnių. Permainingi orai neleido tautiečiams sudalyvauti planuotoje iškyloje gamtoje, tad bendruomenės nariai Raminta ir Chris pakvietė juos į svečius. Užgavėnėms paminėti buvo surengtas skaniausių blynų konkursas.
„Blynų prikepėme pačių įvairiausių. Laimėjo amerikietis Chris su savo amerikietiško stiliaus blynais – galbūt todėl, kad jie buvo kitokie ir labai skyrėsi nuo mūsiškių, bet tikrai labai skanūs. Antrąją vietą laimėjo Giedrė, kuri iškepė nuostabius trijų spalvų blynus. Sugiedojome himną ir linksmai praleidome laiką, atmosfera buvo puiki“, – susitikimą prisimena Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Ramunė Kupšytė.
Renginio metu taip pat vyko filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra. Ši juosta pasakoja istoriją apie Kauno karnavalo metu juokais sukurtą roko grupę „Antis“, kurios kandūs ir aštrūs tekstai tapo sovietinio gyvenimo satyra.
Filmas tapo įžanga į rimtą diskusiją apie Lietuvos saugumą nenuspėjamame tarptautiniame kontekste.
„Aptarėme, kad mums reikėtų organizuoti susitikimus su profesionalais, kurie galėtų paaiškinti visas galimybes, kurias mes – diaspora – turime, norėdami padėti Lietuvai, jei kiltų karas“, – bendruomenės planais dalijasi R. Kupšytė.
Pjemonto lietuviai kūrė pagal M. K. Čiurlionį
Šalia Turino vykusi Pjemonto lietuvių Cepelinų šventė bendruomenei buvo jau vienuoliktoji. Dažniausiai tautiečiai ją mini vasarį, tačiau šiemet nuspręsta sujungti kelias šventes – Kovo 11-ąją, Užgavėnes bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų minėjimą.
Supažindinti vaikus ir suaugusiuosius su žymiu lietuvių kompozitoriumi ir dailininku atvyko Vilniaus Valdovų rūmų muziejaus grafikos menininkė Saulė Matulevičiūtė.
„S. Matulevičiūtė papasakojo apie Čiurlionio paveikslus ir jų aktualumą šiandien. Ji atsivežė reprodukcijų ir piešinius parodė visiems susirinkusiems, o vaikams pritaikė ypatingą edukaciją – jie galėjo kurti taip, kaip įsivaizdavo Čiurlionis. Vaikai savo piešinius priderino prie žymaus dailininko kūrinių.
Edukacijoje vaikai naudojo mažiau jiems pažįstamas priemones – akvarelinius pieštukus. Jie spalvino piešinius, o vėliau juos apliejo vandeniu, sukurdami efektą, panašų į Čiurlionio tapybą. Į užsiėmimą įsitraukė tiek vaikai, tiek jų mamos. Saulė (Matulevičiūtė – aut. past.) vaikams padėjo, tačiau jie turėjo daug savarankiškumo – patys pasirinko paveikslus“, – apie ypatingą edukaciją pasakoja Pjemonto bendruomenės narė, VKLIM mokytoja Vilma Ramella-Paia.
Pasak jos, minint Nepriklausomybės 35-metį, svarbu prisiminti, kad būtent laisvės dėka galime pristatyti pasauliui Lietuvos genijų M. K. Čiurlionį.
Vaikai susipažino su M. K. Čiurlionio kūryba 
Cepelinų šventė Pjemonte vyko jau 11-ą kartą
V. Ramella-Paia taip pat susirinkusiuosius supažindino su Lietuvos Užgavėnių tradicijomis.
„Kadangi neseniai praūžė Užgavėnės, jau po cepelinų degustacijos prisiminėme, kaip atrodė žiemą išgąsdinti turinčios baisios kaukės. Išvarėme žiemą iš kiemo – kad tik greičiau ateitų šiltas pavasaris, kad viskas atsigautų, sužydėtų, augtų, kad derlius būtų geras. Smagiai pašokome lietuvių liaudies šokius, aplaistėme Morę – kadangi pagal itališkus įstatymus negalime jos deginti, nuskandinome ją, kaip Aukštaitijoje skandinama Gavėna“, – pasakoja Pjemonto lietuvė.
Rekordinis cepelinų balius Gorgonzoloje
Paskutinis lietuvių bendruomenių renginys Italijoje šį pavasarį vyko kovo 23 d. šalia Milano esančiame Gorgonzolos miestelyje. Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias – į jį susirinko rekordiškai daug žmonių.
„Labai smagu, nes iki šiol tai buvo daugiausia dalyvių pritraukusi Cepelinų šventė – viršijome šimtą! Mane maloniai nustebino faktas, kad buvo daug naujų veidų. Tikiuosi, jog jie po pirmo karto nepabėgs ir dažniau dalyvaus mūsų renginiuose“, – viliasi Lombardijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Lija Kuzmaitė.
Laukdami cepelinų ir kugelio, suaugusieji mėgavosi lietuviškais užkandžiais, o vaikai dalyvavo Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos mokytojų vestoje pamokoje.
Po sočios vakarienės tautiečiams netrūko energijos lietuvių liaudies šokiams.
„Vilmos iš Pjemonto organizuoti šokiai buvo nuostabi pramoga – pradėjus groti muzikai, prisijungė tiek suaugusiųjų poros, tiek jaunimas, tiek paaugliai. Smagiai sušokome penkis – šešis šokius. Tokios pramogos ir animatoriai yra labai reikalingos mūsų renginiuose. Taip pat labai džiaugiuosi, kad iš Romos atvyko kunigas Audrius Arštikaitis – kvietėme jį neįpareigojančiai, be apeigų ar šv. Mišių, tiesiog žinodami jo artimą ryšį su bendruomene“, – pasakoja L. Kuzmaitė.
Lombardijos lietuviai jau planuoja kitą panašų renginį – „Šeimų sekmadienį“, kuri turėtų vykti gegužės 18 d.
Tuo tarpu balandį Italijos lietuviai kviečiami į Kaljarį – Lietuvos ambasada Italijoje ir Sardinijos lietuvių bendruomenė kviečia susitikti Verbų sekmadienį, balandžio 13 d. renginyje „Kūryba – tiltas stipresnei Lietuvai“.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
