Home / KULTŪRA  / Valdovų rūmams išskirtinė lietuvių milijonieriaus dovana iš Italijos

Valdovų rūmams išskirtinė lietuvių milijonieriaus dovana iš Italijos

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė ypatingos dovanos. Garsaus Lietuvos pramonininko bei mecenato dr. Prano Kiznio Italijoje įsigyta 23 tapybos darbų kolekcija papuošė vieną įspūdingiausių šio muziejaus menių. „Ši mecenato dovana praturtina Valdovų rūmų, o kartu ir visos Lietuvos, dailės rinkinius bei suteikia galimybę geriau pažinti meno istoriją“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus užsienio ryšių vadovė, parodų organizatorė Daiva Mitrulevičiūtė. Naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT šios išskirtinės parodos kuratorė papasakojo apie paveikslų kelionę į Lietuvą, ypatingą tapybos darbų eksponavimo būdą bei įvardijo vertingiausius kolekcijos kūrinius.

Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT

Paveikslų galerijoje – 23 žymių Italijos dailininkų darbai

Kaip teigiama pranešime spaudai, Valdovų rūmų muziejus ir VšĮ „PK Fondas“, vadovaujamas dr. P. Kiznio, sutarė, jog žinomo pramonininko ir kultūros mecenato įsigyta vertinga italų tapybos darbų kolekcija neatlygintinai perduodama saugoti ir eksponuoti šiame muziejuje. Kolekciją sudaro XIV–XVII a. Italijos ir šioje šalyje dirbusių garsių dailininkų darbai. Dalį paveikslų pramonininkas dr. P. Kiznis dovanojo Valdovų rūmų muziejui, o kitus perdavė ilgalaikiam nuolatiniam saugojimui ir eksponavimui. Visi šie kūriniai 2020 m. rodyti Vilniuje Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengtoje tarptautinėje parodoje „Nuo sacro iki profano. G. Baratti dailės kolekcija iš Milano“.

„Paveikslus taip pat tyrinėjo Italijos dailės istorikai, kuriems pavyko nustatyti daugelio šių kūrinių autorius. Tai labai svarbu, nes žinant paveikslo dailininką, atsiveria bendras kūrinio sukūrimo meninis kontekstas“, – D. Mitrulevičiūtė.

Rinkinyje galima rasti įvairių Italijos regionų menininkų darbų. Tarp jų ir venecijiečių, lombardiečių, romiečių, florentiečių, sieniečių, kalabriečių, taip pat flamandų, graikų ir lenkų kilmės dailininkų, kurie mokėsi ir kūrė Italijoje. Bibliniai siužetai, privačiam pamaldumui skirti Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ir kenčiančio Jėzaus atvaizdai, šventųjų paveikslai, architektūrinės kompozicijos, peizažai ir portretai sukūrė itališką erdvę, pripildytą pietietiškos nuotaikos.

„Visi paveikslai sukurti Italijoje. Didžioji jų dalis nutapyta XVII amžiaus pirmoje pusėje. Būtent tuomet Lietuvos ir Lenkijos valdovai Žygimantas Vaza ir Vladislovas Vaza buvo sukaupę turtingą italų tapybos darbų rinkinį. Tad ši galerija mums leidžia įsivaizduoti, maždaug kokio lygio kūriniai kažkada puošė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus“, – naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja Daiva Mitrulevičiūtė. 

Svarbiausia – kūrinių autentiškumas

Kaip teigia Valdovų rūmų muziejaus užsienio ryšių vadovė, atrenkant galimus įsigyti paveikslus, didžiausias dėmesys buvo skiriamas kūrinių meninei vertei bei jų sukūrimo laikui. Į pagalbą buvo pasitelkti dailėtyrininkai, restauratoriai bei kiti specialistai.  

„Siekta įsitikinti ar kūriniai tikrai yra originalūs, t. y. ar jie tikrai yra nutapyti XVI–XVII a. Šiuos tyrimus atliko restauravimo technologijų specialistas Rapolas Vedrickas. Tyrimų metu nustatyta, jog visi dr. P. Kiznio atsirinkti įsigyti kūriniai yra sukurti tuo metu kaip kad buvo teigiama ankstesnio jų savininko. Paveikslus taip pat tyrinėjo Italijos dailės istorikai, kuriems pavyko nustatyti daugelio šių kūrinių autorius. Tai labai svarbu, nes žinant paveikslo dailininką, atsiveria bendras kūrinio sukūrimo meninis kontekstas“, – teigia D. Mitrulevičiūtė.

Rinkinyje ir garsiam režisieriui priklausęs paveikslas

Tarp brangiausiai įvertintų kūrinių, D. Mitrulevičiūtė išskyrė Matijos Prečio paveikslą Malda Alyvų kalne ir Sančio di Tito Viešpaties Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai.

„Prie pastarojo kūrinio kainos prisidėjo ir tai, kad šis paveikslas kelis dešimtmečius priklausė garsiam italų režisieriui Luchino Visconti. Kaip pasakojo ankstesnis jo savininkas, šį kūrinį jis pirmą kartą pamatė buvusiame režisieriaus miegamajame virš lovos. L. Visconti vila netoli Romos jau buvo parduota naujiesiems šeimininkams, tačiau dalis režisieriaus paveikslų tebekabojo savo vietose“, – pasakoja parodų kuratorė.

Išskirtinės istorijos gaubia ir kitus dr. P. Kiznio kolekcijoje esančius kūrinys. Pavyzdžiui, Federico Dzukari drobė dar prieš keletą metų dūlėjo vienos pilies, esančios netoli Turino miesto, palėpėje.

Ekspozicijos būdas primins žymias Italijos galerijas

Valdovų rūmuose naujieji kūriniai eksponuojami taip, kaip tokios galerijos buvo kuriamos prieš kelis šimtus metų – kūriniai sugrupuoti keliomis eilėmis ir dengia visas menės sienas. 

„Anksčiau valdovai ir aristokratų giminės turėdavo daug kūrinių ir tam, kad juos sutalpinti kabindavo juos ant sienų eilėmis. Juos grupuodavo ir dėl estetinio poreikio, ir dėl funkcionalumo. Rūmų su tokiu eksponavimo būdu ir dabar yra Romoje, Florencijoje ir kitur. Mūsų sprendimą eksponuoti tokiu būdu lėmė kūrinių kiekis, o taip pat norėjome parodyti, kaip kūriniai būdavo eksponuojami rūmuose valdovų Vazų laikais“, – mintimis dalijasi D. Mitrulevičiūtė. 

Galerija kaip edukacinė erdvė

Paklausta apie šio paveikslų rinkinio reikšmę Lietuvos kultūrai, Valdovų rūmų muziejaus užsienio ryšių vadovė pabrėžė, jog ši dr. P. Kiznio dovana praturtina ne tik muziejaus ir Lietuvos meno vertybių rinkinius, bet ir suteikia galimybę geriau pažinti dailės istoriją. 

„Rūmų su tokiu eksponavimo būdu ir dabar yra Romoje, Florencijoje ir kitur. Mūsų sprendimą eksponuoti tokiu būdu lėmė kūrinių kiekis, o taip pat norėjome parodyti, kaip kūriniai būdavo eksponuojami rūmuose valdovų Vazų laikais“, – D. Mitrulevičiūtė. 

„Lietuvoje kadaise būta turtingų dailės kolekcijų. Puikius meno vertybių rinkinius turėjo ne tik valdovai, bet ir didikai. Deja, po XVII amžiaus vidurio, keli šimtai metų buvo labai nedėkingi Lietuvai, tad daug kūrinių pražuvo, o kiti buvo išgrobstyti. Vieni atsidūrė muziejuose, apie kitų likimus neturime informacijos. Tad dr. P. Kiznio kolecijos darbai ženkliai praturtina senosios Europinės dailės rinkinius Lietuvoje. Visi jie eksponuojami vienoje menėje, todėl ji tampa puikia edukacine erdve, kur mes galime pristatyti Europos dailę, kalbėti apie stilius, siužetus. Kartu tai ir galimybė mums visiems prisiminti, ką turėjo mūsų valdovai“, – teigia D. Mitrulevičiūtė.

Pristatymo renginyje apsilankė ir prezidentas

Liepos 14-ąją įvykusiame dr. P. Kiznio paveikslų galerijos viešame pristatymo renginyje apsilankė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene. Pirmoji šalies pora ekskursijos metu susipažino su kūriniais bei tarė sveikinimo žodį.

„Galime ir turime džiaugtis bei didžiuotis, kad mūsų šalyje yra kilnios dvasios žmonių, kurie, vedini meilės Lietuvai, asmeniškai prisideda prie to, jog kultūros lobiai mūsų šalyje būtų gausinami. Toks yra ir šio reikšmingo įvykio bei šiandienos renginio kaltininkas – pramonininkas ir mecenatas dr. Pranas Kiznis“, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė šalies vadovas.

Kaip teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai, dėl karų, gaisrų, priešiškų šalių kariuomenių grobimų Lietuva neteko labai daug kultūros turto: buvo suniokoti, nuo žemės paviršiaus nušluoti architektūros paminklai, išgrobstytos ir išvežtos europinio lygmens meno vertybių kolekcijos, kurių praeityje buvo apstu tiek šioje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje, tiek kituose Lietuvos dvaruose, bažnyčiose. Ne tik siekta mūsų šalies kultūros paveldą sunaikinti fiziškai, bet ir norėta itin reikšmingą vakarietiškos kultūros, mūsų istorinės tapatybės dėmenį ištrinti iš mūsų atminties. Būtent dėl šių priežasčių meno kūrinių grįžimas į Lietuvą yra didelis ir svarbus žingsnis šalies kultūros ir meno lauko plėtojimui.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI