Aplink pasaulį ilgiau nei metus virtualiai bėgantis lietuvis dienų iki finišo neskaičiuoja
Rytoj, gruodžio 18 d., daugiau nei 400 dienų trukusį virtualų bėgimą aplink pasaulį Kaune planuoja baigti ilgųjų nuotolių bėgikas, ultramaratoninkas Aidas Ardzijauskas. „Bėgimo aplink Žemės rutulį“ projektą, skirtą paminėti 30-osioms Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinėms, jis pradėjo praėjusių metų spalio 1-ąją. Tačiau dėl pasaulį kaustančios pandemijos turėjo pakoreguoti savo originalų planą. A. Ardzijausko kasdien nubėgta distancija yra užfiksuojama mobiliąja programėle. Tuomet ši informacija perkeliama į interaktyvų maršrutą – pasaulio žemėlapį, kuriame rodoma numanoma bėgiko vieta. Lietuvos vardą garsinantis sportininkas gruodžio pradžioje apsilankė Romoje ir susitiko su Italijos lietuvių bendruomenės nariais. Susitikimo metu A. Ardzijauskas portalui ITLIETUVIAI.IT atskleidė kada prisijaukino bėgimą, kokių taisyklių laikosi bėgdamas ir kiek vandens reikia išgerti, kad sėkmingai įveiktum ilgas ir sudėtingas distancijas.
Adrija Butkevičiūtė
ITLIETUVIAI.IT
Meilė bėgimui gimė po traumos
Ilguosius nuotolius bėgantis Aidas Ardzijauskas (50) charakterizuojamas, kaip išskirtine fizine bei psichologine ištverme pasižymintis sportininkas. Bėgimas neatsiejama utramaratonininko kasdienybės dalimi tapo po vaikystėje patirtos stuburo traumos bei abiejų kojų lūžių, kuomet reikėjo tarsi iš naujo išmokti vaikščioti.
Entuziastingam jaunuoliui durys į profesionalaus sporto varžybas buvo nuolat užtrenkiamos sporto trenerių, teigusių, kad Aidas nepasižymi pakankama fizine jėga. Šį įsitikinimą palaipsniui pavyko pakeisti disciplinos ir vidinių valios pastangų dėka. Pomėgis rinktis aktyvią fizinę veiklą vėliau Aidą paskatino pasirinkti ugniagesio profesiją bei treniruotis ilgųjų nuotolių bėgimams.
„Iš tiesų, teko visko pabandyti, tačiau mano santykis būtent su bėgimu nuo mažumės tik stiprėjo. Bėgiodavau reguliariai ir pamažu suvokiau, kad galiu bėgti ilgas distancijas“, – A. Ardzijauskas.
„Po vaikystėje patirtos traumos man buvo rekomenduojama užsiimti šokiais ir bėgimu. Kodėl būtent šios disciplinos? Pasak specialistų, šios sporto šakos yra tinkamiausios kūno stiprinimui. Iš tiesų, teko visko pabandyti, tačiau mano santykis būtent su bėgimu nuo mažumės tik stiprėjo. Bėgiodavau reguliariai ir pamažu suvokiau, kad galiu bėgti ilgas distancijas“, – po traumos įsižiebusią aistrą bėgimui prisimena Aidas Ardzijauskas.
Pašnekovas sako, kad pirmąją ilgųjų nuotolių bėgimo patirtį sieja su 2003 m. ir 2004 m. vykusiu estafetiniu bėgimu Vilnius-Ryga-Talinas, skirtu Baltijos kelio paminėjimui. Šio bėgimo metu dalyviai pasikeisdami per 3 dienas nubėgo 604 km. 2003-iaisiais Aido indėlis į bėgimą buvo 130 km, o po metų – net 160 km.
Nubėga tūkstančius kilometrų
Palaipsniui nuo 2008-ųjų, suvokdamas savo pajėgumą, A. Ardzijauskas pradėjo aktyviai dalyvauti ultramaratono varžybose. 2012 m. taip pat įkūrė ilgųjų nuotolių bėgikų klubą Lietuvoje.
Sportininkas gali pasigirti įspūdingais pasiekimais. 2014 m. per 62 dienas nubėgo iš Los Andželo į Niujorką, įveikdamas 5026 km. ir kirsdamas 13-os valstijų ribas. Kitas ne mažiau svarbus pasiekimas ultramaratonininko karjeroje, tai – 2017-2018 m. trukęs bėgimas iš Dakaro į Vilnių. Per 100 dienų tuomet buvo įveikti net 8000 km. bėgant per 12 šalių.
„Visi nuolatos teiraujasi ir net patys bando suskaičiuoti kiek dienų liko iki varžybų finišo. Aš to niekada nedarau. Man svarbiausia yra dabartis. Tai yra, įdėti visas įmanomas pastangas bėgant šiandien tam, kad netektų gailėtis rytoj‘‘, – A. Ardzijauskas.
A. Ardzijauskas sako, kad ruošdamasis bėgimams visose šalyse laikosi kelių pagrindinių taisyklių.
„Besiruošdamas bet kuriai kelionei ar svarbiam projektui, stengiuosi pabendrauti su kitais, bėgančiais toje šalyje ar panašiose vietovėse. Didelė dalis žmonių ieško nuotykių, o aš jų labiau vengiu. Taip yra dėl to, kad nuotykiai gali sukelti problemų, kurių sprendimas gali pareikalauti daug laiko. Bėgdamas tu turi galvoti apie bėgimą“, – portalui ITLIETUVIAI.IT atskleidžia ilgųjų nuotolių bėgikas.
Tapo mokslinių tyrimų objektu
Paklaustas, kokiu būdu jam pavyksta laikytis numatyto bėgimo režimo ir nesustoti esant blogam orui ar jaučiant pirmuosius fizinio išsekimo požymius, A. Ardzijauskas teigia, kad bėgant svarbiausia maksimaliai išnaudoti savo galimybes. Taip pat itin svarbu pabaigti tai, ką esi pradėjęs. Šis bruožas, pasak bėgiko, yra neatskiriama lietuvio charakterio savybių visumos dalis.
„Visi nuolatos teiraujasi ir net patys bando suskaičiuoti kiek dienų liko iki varžybų finišo. Aš to niekada nedarau. Man svarbiausia yra dabartis. Tai yra, įdėti visas įmanomas pastangas bėgant šiandien tam, kad netektų gailėtis rytoj‘‘, – susitikime su Romos lietuvių bendruomenės nariais teigė bėgikas.
Neeiliniais ultramaratoninko sugebėjimais ir ištverme susidomėjo net medikai, atliekantys specialų tyrimą. Sveikatos mokslų universiteto profesorius Tomas Venckūnas, kuris stebi A. Ardzijauską, teigia jog šis atvejis yra absoliučiai unikalus tiek žmonijos, tiek sporto istorijoje. Pasak sporto mokslininko, ilgųjų nuotolių bėgimas neišvengiamai apkrauna kūną, širdį, virškinimo sistemą, bei sąnarius.
Šiuo metu, vykstant stebėjimo fazei, nuodugniai analizuojami rezultatai, bei sportininko sveikata. Vis dėlto, neskubama pateikti pirminių tyrimo išvadų, kurios bus formuluojamos po bėgimo aplink pasaulį pabaigos. Pokyčiai, susiję su kaulų sandaros pakitimais ar ilgalaikiu fiziniu nuovargiu, nebūtinai bus teigiami ar neigiami.
Bėga daugiau kaip 400 dienų
Romos grindinį gruodžio pradžioje išbandęs, ne vienoje šalyje bėgęs lietuvis pasakoja, kad yra bėgęs visokiomis klimato sąlygomis. Esą sunkiausia jam buvo priprasti prie karščio, tačiau viskas įmanoma tinkamai fiziškai pasiruošus.
„Per metus daugiausiai esu nubėgęs 14 000 km. Bėgant skirtingose šalyse, aš neįžvelgiu daug skirtumų. Reljefas panašus, galbūt tik vėjo kryptis, kuri turi itin daug įtakos bėgimui yra svarbi. Kalnuose vėjas paprastai pučia į veidą. Žinoma ir metų laikas tiesiogiai atsiliepia bėgimo planavimui. Vasaros metu bėgti yra daug lengviau nei žiemą. Taip pat bėgimo planas konstruojamas atsižvelgiant į mano turimą laiką ir į fizinį pasiruošimą.
„Aš linkęs saikingai gerti vandenį, geriau jo išgerti šiek tiek mažiau nei rekomenduojama“, – A. Ardzijauskas.
Be abejo, bėgant per šalį, kurioje vyrauja itin aukšta temperatūra, būtinas ypatingas fizinis pasiruošimas. Man užtruko apie 5 metus, kad galėčiau jaustis gerai bėgdamas karštyje, pavyzdžiui, bėgant per Afrikos dykumą arba JAV esančiame mirties slėnyje.
Galiu tik paminėti, kiek vandens tenka išgerti bėgant ilgas distancijas, esant ekstremalioms oro sąlygoms. Remiantis mokslininkų pateikiamais duomenimis, kūnas gali pasisavinti iki 0.6 litro per valandą. Viršijus šią normą, pradedama prakaituoti, o neišgėrus pakankamo vandens kiekio, prasideda dehidratacija. Aš linkęs saikingai gerti vandenį, geriau jo išgerti šiek tiek mažiau nei rekomenduojama“, – patirtimi dalinasi ultramaratonininkas.
Artėjant link virtualaus „Bėgimo aplink Žemės rutulį“ projekto finišo tiesiosios, ultramaratonininkas prisipažįsta, kad iš pradžių buvo numatyta bėgti 30 000 km, tačiau vėliau prie distancijos buvo pridėti papildomi 3000 km. Tikroji šio pokyčio priežastis oficialiai neatskleidžiama.
A. Ardzijauskas savo dienoraštyje pažymi, kad jau bėga 443 diena. Vidutiniškai per dieną sportininkas įveikia 80 kilometrų, daugiausiai nubėgo 98. Ultramaratoninkas prisipažįsta, kad iki šiol buvo tik keturios dienos per kurias dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo nutarta nebėgti. A. Ardzijausko bėgimas neabejotinai laikomas unikaliu ir sulaukia didelio užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių palaikymo. Unikalaus bėgimo apink pasaulį finišas numatomas rytoj, gruodžio 18 d., Kauno Kalėdinio bėgimo metu.
Daugiau informacijos apie Aido Ardzijausko bėgimą aplink pasaulį virtualiu būdu:
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“
