Home / SKONIS  / Blogeriai sugrįžta: Ruduo vs šiluma ir rožėmis dvelkiantys namai

Blogeriai sugrįžta: Ruduo vs šiluma ir rožėmis dvelkiantys namai

G. Kaminskaitės nuotr.

G. Kaminskaitės nuotr.

Dažnai net nepastebime, kaip diena keičia dieną, mėnesiai ištisus mėnesius, laikas praranda formą ir praskrenda kažkur šalia, vos paliesdamas plaukų galiukus, kutendamas pašiurpusią odą.

Grįžtu, kaip tie paukščiai, apsukę ratą aplink pusę pasaulio, nenuilsdami apiplasnoję žemynus ir vis tiek grįžta ten, kur kažką paliko prieš išskrisdami. Grįžtu ten, kur gera ir šilta, kur siela ir kūnas vėl atranda savo formą ir esmę. Grįžtu nešina pilnomis saujomis kvapų ir skonių, primenančių akimirkas geriau nei bet kokie apčiuopiami dalykai.

Grįžimas kvepiantis rožėmis, kurios savo subtiliu šydu nuo neatmenamų laikų buvo tapatinamos su balansu ir harmonija, gėlėmis,simbolizuojančiomis meilę, dievišką ir kartu demonišką.
Gėlė, senovės civilizacijų pažinta ir naudojama  kaip pagrindinis ingredientaskvepalų ir kosmetikos gamybai, derinant eterinio aliejaus naudą ne tik odai, bet ir sielos atgaivai; atpalaiduojanti ir suaktyvinanti švelnumo irmeilės pojūtį, ugdanti kantrybę, atsidavimą ir savigarbą.

Tai ką bandome sukurti ir virtuvėje taip pat sužadina daugybę malonumų. Liesti, užuosti, priartinti prie lūpų, atkąsti nedidelį kąsnelį, pajausti skonį. „Ką manai?.. Ar skanu?..“ Ir jei po visų degustacijos etapų, gali atsakyti, kad tas vienintelis kąsnis sukėlė jumyse kažką, sugrąžino į tam tikrą akimirką,  priminė vardą, prisilietimą… tada patiekalas buvo sukurtas ne tik skrandžio pasotinimui. Kartais tai gali būti ne kažkoks ypatingas kulinarinis šedevras, o tik paprasta pieninė bandelė su razinomis, kurias taip kruopščiai išrankiodavom mokyklos valgykloje.

„<… Mechaniškai pakeliu prie lūpų arbatos šaukštelį,gurkšnis, susimaišęs su mažyčio kepinio trupiniais palietė mano gomurį, išsigandau patirto jausmo. Godus malonumas visiškai neapaaiškinamas įsiveržė į mane. Irstaiga tapau abejingas netikėtumams, apgaulingam gyvenimo trumpumui… nebesijaučiau nieko nevertas,  mirtingas. Iš kur man kilo visas šis stiprus džiaugsmas? Jaučiau, kad tai buvo susiję su arbatos ir Madeleine skoniu …>“

(Marcel Proust, iš autobiografinio romano “Prarasto laiko beieškant” (“Á la recherche du temps perdu”))

Madeleine kvepiančios rožėmis. Saldėsio receptą rasite ČIA.

Įrašas iš Ligūrijos lietuvės Gelminos Kaminskaitės tinklaraščio „Tartamour“.

ITLIETUVIAI.IT,
2015 m. rugsėjo 30 d.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI