Italijos lietuvių bendruomenei – 70: šventė simbolinėje vietoje ir pagerbė bendruomenės įkūrėją
Mažas, kalnuose pasislėpęs Bardžio (it. Bardi) miestelis praėjusį savaitgalį tapo tikru lietuvių traukos centru. Emilijos-Romanijos regiono lietuvių iniciatyva čia įvyko jau šeštasis kasmetinis Italijos lietuvių suvažiavimas. Tačiau šiais metais suvažiavime buvo švenčiama nekasmetinė data. 1952 metų spalį įkurta Italijos lietuvių bendruomenė paminėjo savo 70-metį. Tai dar ne viskas. Renginio vietai buvo pasirinkta simboliška vietovė, kur lietuvybės sėklas dar prieš daugelį metų pasėjo Italijos lietuvių bendruomenės steigėjas bei ilgametis vadovas, prelatas Vincas Mincevičius.
Karolina Motiejūnaitė
ITLIETUVIAI.IT
Bardžio miestelis Emilijos-Romanijos regione tik geografiškai toli nutolęs nuo Lietuvos. Iš tiesų, Lietuvos vardas čia visiems gerai žinomas lietuvių dvasininko, monsinjoro Vinco Mincevičiaus pastangų dėka.
Būtent čia vyko ir 6-asis Italijos lietuvių suvažiavimas, kuriame pagerbtas ne tik bendruomenės įkūrėjas V. Mincevičius, bet ir paminėta svarbi data – 70-asis Italijos lietuvių bendruomenės jubiliejus.
Renginio organizatorė Emilijos-Romanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Trofimovaitė, paklausta dėl šių metų renginio vietos bei V. Mincevičiaus atminimo įamžinimo, pripažino, kad minčių organizuoti šių metų suvažiavimą kitur nė nebuvo.
„Šis renginys, kaip ir kiti buvę ITLB renginiai, praturtina Italijoje gyvenančių lietuvių žinias apie Lietuvos kultūrą, istoriją, Lietuvai ir lietuvybei dirbusius mūsų tautiečius,“ – I. Trofimovaitė.
„Prieš 20 metų susipažinau su prof. Birute Michelini ir man labai pasisekė, ji asmeniškai pažinojo prelatą V. Mincevičių. Iš jos pasakojimų sužinojau apie jo atliktus darbus Bardžio miestelyje ir ne tik. Tad kitokios minties ir negalėjo būti kur rengti suvažiavimą, tik Sala Lituania, Bardyje.
Šis renginys, kaip ir kiti buvę ITLB renginiai, praturtina Italijoje gyvenančių lietuvių žinias apie Lietuvos kultūrą, istoriją, Lietuvai ir lietuvybei dirbusius mūsų tautiečius. Tai įkvepia, paskatina, o ir padrąsina toliau drąsiai ir ryžtingai tęsti bendruomenės veiklą. Taip pat stiprina diasporos ryšius su Lietuva bei padeda apie Lietuvą ir lietuvius sužinoti italams. Labai svarbu ir tai, kad susitikę mes bendraujame lietuviškai, gyvenant kitakalbėje aplinkoje tai tikrai nėra nereikšminga detalė,“ – portalui ITLIETUVIAI.IT pabrėžė I. Trofimovaitė.
Kartu paminėdami V. Mincevičiaus 30-ąsias mirties metines, šiais metais visi Italijos lietuvių bendruomenės nariai buvo kviečiami atvykti ir prisiliesti prie bendruomenės įkūrimo istorijos. Sužinoti daugiau apie bendruomenės steigėją bei apsilankyti Bardžio jaunimo namuose, kuriuose gyvuoja unikali, lietuviškais simboliais išpuošta Sala Lituania (Lietuvos salė). Renginio metu šiuose namuose prelatui buvo atidengta atminimo lenta.
Šių metų bendruomenės susitikimas buvo itin svarbus įvairiais aspektais, o labiausiai – įprasminant ir prisimenant savo šaknis. LR ambasados Italijoje atstovas Valdemaras Juozaitis pasidžiaugė, jog lietuviai išlieka neabejingi savo kalbai, kultūrai, o svarbiausia – lietuvybei.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos sveikinimą suvažiavimo dalyviams perdavė PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininkė, Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė Aurelija Orlova.
“Dalyvavau bene visuose Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimuose per pastaruosius 5-erius metus. Žinau, kaip svarbu susiburti ir aplankyti vis kito regiono bendruomenę.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir visa jos valdyba nuoširdžiai sveikina Italijos lietuvių bendruomenę su gražiomis sukaktimis.
Pastaraisiais metais Italijos lietuviai, jūsų veikla yra garsiai matoma Pasaulyje. Jūs esate vienas iš gerųjų pavyzdžių, kurių pėdsakais galima sekti. Linkime ir toliau išlikti tokiais entuziastingais, Lietuvą mylinčiais diasporos lietuviais. Kiekvienas jūsų yra tikriausias Lietuvos ambasadorius savo šalyje”, – pabrėžiama PLB sveikinime.
Saulius Augustinas Kubilius, Vatikano radijo lietuviškosios redakcijos žurnalistas, pratęsė svarbų susitikimą dalindamasis savo pranešimu apie prelato Vinco Mincevičiaus gyvenimą ir veiklą.
„Neprižiūrima, neauginama lietuvybė nunyksta kaip visa, kas gyva. Jeigu mums rūpi ją išlaikyti, turime duoti jai peno, naujų patyrimų. Puiki proga „pasikrauti“ radosi Bardyje“, – B. Michelini.
Prie renginio organizavimo daug prisidėjusi kalbininkė ir vertėja Birutė Michelini taip pat dalinosi unikaliais atsiminimais apie šviesaus atminimo bendruomenės įkūrėją ir jo nepaprastą asmenybę. Prisimindami jo darbus ir veiklą, mes įprasminame V. Mincevičiaus pastangas skirtas kiekvieno Lietuvos išeivio Italijoje tautiškumo palaikymui.
„Apskritai lietuvybė – tai labai abstrakti ir daugiareikšmiška sąvoka. Kiekvienas iš mūsų ją individualiai interpretuoja, o dažnas gal išvis nesusimąsto ar laiko ją įgimtu, savaime egzistuojančiu dalyku. Bet neprižiūrima, neauginama lietuvybė nunyksta kaip visa, kas gyva. Jeigu mums rūpi ją išlaikyti, turime duoti jai peno, naujų patyrimų. Puiki proga „pasikrauti“ radosi Bardyje. Čia išklausyti pranešimai tikrai praturtino mus, išplėtė mūsų akiratį“, – apie lietuvybės puoselėjimo svarbą kalbėjo B. Michelini.
Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio paskatino visus prisiminti kaip vystėsi ir veikė lietuvių bendruomenė Italijoje, suprasti, kodėl svarbu mokyti savo vaikus kalbėti lietuviškai, įsisąmoninti, jog nepaisant to, kad gyvenate ne Lietuvoje, esate ne mažiau lietuvis.
Įgyti naujų žinių kvietė ir Skaidrė Urbonienė, humanit. m. dr., sakralinio meno specialistė, kuri pasakojo apie lietuvių kryždirbystę ir jos svarbą ne tik religiniame, bet ir tautiniame kontekste. Vilniaus Universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė dalinosi pasakojimu apie lietuvių išeivijos archyvus saugomus VU bibliotekoje.
Kupina įdomių pranešimų bei svarbių atsiminimų atliepimo šventė džiugino ir aktyviomis veiklomis. Renginio metu lietuvių bendruomenės nariai buvo kviečiami aplankyti garsiąją Bardžio miestelio pilį ir išgirsti apie ten esančius vaiduoklius. Surengta išvyka į Parmigiano Reggiano sūrių gamyklą, kurioje dalyviai mokėsi ir sužinojo žymiojo sūrio gamybos paslaptis.
Galiausiai, visi susirinkusieji sekmadienį atsisveikino, perdavė simbolinį gintaro medelį, tapusį susitikimo organizatorių talismanu. Ir lauks kito, taip pat savotiškai nepaprasto, Italijos lietuvių bendruomenės susitikimo, kuris kitais metas keliasi dar šiauriau – į Veneto ir Lombardijos regionus.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:
