Home / KULTŪRA  / Jono Pauliaus II pamėgtoje šventovėje kalnuose netoli Romos – Šv. Kazimiero atvaizdas ir Vytis

Jono Pauliaus II pamėgtoje šventovėje kalnuose netoli Romos – Šv. Kazimiero atvaizdas ir Vytis

Netoli Romos, Prenestinos kalnuose, 1020 m aukštyje virš jūros lygio, įsikūrusi Švč. Mergelės Marijos, Malonių Dievo Motinos bažnyčia, dar žinoma Mentorelos šventovės (Santuario di Mentorella) vardu. Šventovės interjere ant vieno pilioriaus, XIX a. freskoje, pavaizduotas Lietuvos ir jaunimo globėjas – šv. Kazimieras. Freska papuošta Lenkijos ir Lietuvos heraldiniais skydais: viršutiniame dešiniajame kampe pavaizduotas Lietuvos Vytis.

Raimonda Bojažinskytė
ITLIETUVIAI.IT

Lietuvos globėjo šv. Kazimiero pėdsakų Italijoje netrūksta. Vieną jų galima rasti apie 60 kilometrų į pietryčius nuo Romos, Prenestinos kalnuose, netoli Capranica Prenestina miestelio. Čia įsikūrusi legendomis apipinta Švč. Mergelės Marijos, Malonių Dievo Motinos šventovė, dar žinoma Mentorelos (Santuario di Mentorella) vardu. Pasakojama, kad čia II a. po Kr. į krikščionybę atsivertė romėnų tribūnas Placido Tertullo Anicio – šv. Eustachijus, vėliau miręs kaip kankinys už tikėjimą. Praėjus dviems šimtmečiams imperatorius Konstantinas Mentoreloje pastatė baziliką, kurią apie 335 m. pašventino popiežius Silvestras I.

VI a. ši vieta buvo  padovanota benediktinams, kurie čia išbuvo iki XIV a. pabaigos. Keletą šimtmečių buvusi apleista, 1661 m. ji buvo atrasta mokslininko jėzuito Athanasius Kircher, kuris šventovę atrestauravo. Tėvas A. Kircher buvo įsitikinęs, kad Mentorela priklausė vienam iš dvylikos vienuolynų, įkurtų paties šv. Benedikto ir kad šv. Benediktas gyveno natūralioje grotoje, esančioje šalia šventovės.

1857 m. popiežius Pijus IX Mentorelos šventovę padovanojo Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo (Rezurekcionistų) kongregacijai, kurios vienuoliai ja rūpinasi iki šių dienų. Rezurekcionistų kongregacija įsteigta 1836 m. Jos bendrasteigėjai ir pirmieji nariai yra kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijų: po 1830–1831 metų sukilimo prieš Rusijos valdžią į Prancūziją pasitraukę lenkas Bogdan Jasinski (1807–1840) ir baltarusis Piotr Semenenko (1814–1886), kilę iš dabartinės Palenkės vaivadijos Lenkijoje,  ir lietuvis Juozapas Jeronimas Kaisevičius (1812–1873) iš Gelgaudiškio, Šakių rajono teritorijos Lietuvoje. Katalikų kunigas, pamokslininkas, publicistas, teologijos daktaras J. J. Kaisevičius 1857 m. gyveno ir dirbo Mentoreloje. 

Mentorela buvo popiežiaus Jono Pauliaus II ypatingai pamėgta jo privačių piligrimysčių vieta, kurią jis aplankė beveik 40 kartų. Šią ypatingą, kalnuose pasislėpusią vietovę šv. Jonas Paulius II atrado kelionių į Romą metu, būdamas dar jaunas kunigas, vėliau lankė ją kaip vyskupas, o dar vėliau – kaip kardinolas. Jis mėgo vienas pėsčiomis lipti iki prie kalno viršūnės esančios šventovės ilgu ir stačiu taku, dabar vadinamu Karolio Vojtylos takeliu. Beje, pirmasis Jono Pauliaus II, kaip naujo popiežiaus, išvykimas už Romos miesto ribų, praėjus trylikai dienų po jo išrinkimo, buvo būtent į Mentorelos šventovę. 

Mentorelos šventovės interjero centrinė nava kadaise visa buvo padengta freskomis. Šiandien šventovės sienas puošia XVII–XIX a. freskos. Ant vieno pilioriaus, XIX a. freskoje, pavaizduotas Lietuvos ir jaunimo globėjas – šv. Kazimieras. Freska papuošta Lenkijos ir Lietuvos heraldiniais skydais: viršutiniame dešiniajame kampe pavaizduotas Lietuvos Vytis, o kairiajame – Lenkijos Erelis.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Rodyti visą žemėlapį.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI