Tarpukario Kaunas

Birželio 15 d., trečiadienį, 17.30 val. Romos Šiuolaikinio meno muziejuje MAXXI vyks seminaras, skirtas aptarti 2018 m. rengiamą parodą apie tarpukario Kauno architektūrą. Keliaujanti tarptautinė architektūros paroda „Kaunas 1918–1940” skiriama šimtosioms Lietuvos Lietuvos Respublikos įkūrimo metinėms.

Kauno modernizmo architektūra yra unikalus reiškinys, kuris atspindi tuometinės laikinosios sostinės – persikūnijimą iš periferinio miesto į modernią Europos sostinę 1930–1940 m.

Idėja

Kauno modernizmas yra kūrybinis atsakas į tarpukario socialines, ekonomines ir kultūrines transformacijas. Pastatų tipų įvairovė, siekianti patenkinti naujosios sostinės funkciją – unikalus pavyzdys, kai modernybės idėjos buvo naudojamos „konstruojant” reprezentacinį valstybės miestą. Savitos ekspresijos įvairių etninių bendrijų pastatai praturtino daugiakultūrio Kauno architektūrinį kraštovaizdį. Trumpas, bet intensyvus sostinės statybų laikotarpis sukūrė unikalią vietos dvasią, kuri ženkliai prisidėjo prie laisvės auros ir stipraus identiteto vystymo ir palaikymo.

Architektūros inovacijų sklaidą Kaune pradėjo kartos, studijavusios Vakarų Europoje ir Lietuvoje, tad Kaunas yra iškilus modernybės idėjų ir reprezentatyvios urbanistinės struktūros pavyzdys. Tautinės tradicijos, žmogiškas mastelis bei glaudus ryšys su gamtine ir urbanistine aplinka palaipsniui suformavo vietinę modernizmo mokyklą ir pavertė Kauną vienu iš anksčiausių regionalizmo pavyzdžių Vidurio ir Rytų Europoje. Regioninė modernizmo interpretacija puikiai iliustruoja universaliosios modernizmo architektūros kalbos gyvybingumą ir įvairovę pirmojoje XX a. pusėje.

Apie parodą

2015 m. Europos Komisija 1919-1940 metų Kauno architektūrai suteikė Europos Paveldo ženklą. Paroda pristatys Kauną kaip unikalią, nors vis dar nepažintą, modernizmo apraišką. Ji leis pažinti tarpukario architektūrą iš skirtingų perspektyvų: papasakos apie vis dar nepakankamai įvertintą modernybės vietą, kurioje tarptautinės idėjos susipynė su kylančios Rytų Europos pakraščio sostinės kasdieniu gyvenimu.

Parodą inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Kuratoriai architektūros istorikai dr. Marija Drėmaitė, dr. Vaidas Petrulis ir dailės istorikė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. 2016 m. birželio 15–17 d. d. Romoje ir Venecijoje kuratoriai susitinka su italų modernizmo architektūros ekspertais, su kuriais aptars keliaujančios parodos koncepciją ir idėjas. Seminare Romos MAXXI dalyvaus dr. Pippo Ciorra, dr. Patrizia Bonifazio, dr. Alessandro de Magistris.

Kuratoriai

Marija Drėmaitė, architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė. Jos moksliniai interesai: XX amžiaus architektūra, modernizmas, industrinis paveldas. Kartu su Vaidu Petruliu 2012 metais parengė knygą “Architektūra sovietinėje Lietuvoje”, 2016 metais išleido knygą apie industrinę architektūrą tarpukario Lietuvoje (1918-1940) „Progreso meteoras“.

Vaidas Petrulis, architektūrologas, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) vadovas. Trijų knygų bendraautorius, daugelio straipsnių ir pranešimų konferencijose apie Lietuvos modernizmo istoriją ir paveldą autorius. Skaitmeninio Lietuvos architektūros istorijos archyvo www.autc.lt iniciatorius.

Giedrė Jankevičiūtė, dailės istorikė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja ir Vilniaus dailės akademijos profesorė. Jos tyrimų sritis – XX a. Vidurio ir Rytų Europos vizualinė kultūra, dailė ir dizainas. Ji yra kelių monografijų ir daugiau kaip šimto mokslinių straipsnių autorė; parengė kelioliką parodų katalogų. Kaip parodų kuratorė bendradarbiavo su Nacionaline dailės galerija, Lietuvos nacionaliniu ir Nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejais, surengė parodų Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos ir Indijos galerijose bei kitose atminties institucijose.

Ekspertai

Pippo Ciorra, architektas, architektūros istorikas ir kritikas, Romos MAXXI architektūros muziejaus vyriausiasis kuratorius. Parašė architektūros istorijos veikalų (Senza architettura, le ragioni per una crisi, 2011), architektų monografijų (apie Ludovicą Quaronį, 1989; Peterį Eisenmaną, 1993), paskelbė tekstų muziejininkystės, urbanistikos ir fotografijos temomis. 1996–2012 m. architektūros žurnalo Casabella narys, įvairių dizaino konkursų organizatorius ir dalyvis, kuravo architektūros ir dizaino parodas įvairiuose Italijos muziejuose ir už jos ribų.

Patrizia Bonifazio, architektūros istorikė, dėsto urbanistikos istoriją Milano Politechnikos institute. Jos tyrimų sritis XX a. miestų istorija kultūrinė geografijos, kultūros istorijos ir socialinės meno teorijos aspektais. Nuolat skelbia savo tyrimų duomenis akademinėje ir populiarioje spaudoje.

Alessandro De Magistris, architektūros istorikas, modernizmo architektūros ir urbanistikos istorijos dėstytojas Milano Politechnikos institute. Ypač domisi rusų avangardo architektūros istorija, tarp kitų jo veikalų – monografijos La Costruzione della totalitaria (1995), La Casa cilindrica di Konstantin Melnikov (1998). Yra kuravęs modernizmo architektūros parodų Italijoje, taip pat Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje.

Julija Reklaitė, Kultūros atašė Italijoje

ITLIETUVIAI.IT,
2016 m. birželio 8 d.