Koncertinį turą Italijoje surengs šios šalies publikos jau pamėgtas Klaipėdos kamerinis orkestras. Gastrolių metu, lapkričio 20-24 dienomis, trijuose Italijos regionuose orkestras koncertuos kartu su klavesinininke, Italijos lietuve Nijole Dorotėja Beniušyte, pristatys net dvi pasaulines premjeras ir keturias skirtingas programas. Tačiau visuose pasirodymuose, pasak atlikėjų, bus labai ryški turą vienijanti lietuvių kompozitorių kūrybos žymė. Orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus pabrėžia, kad tai ir yra pagrindinis gastrolių tikslas – parodyti augantį lietuvių kultūros vaidmenį pasaulio muzikos kontekste.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Su išskirtinėmis premjeromis į Italiją antrą kartą sugrįžta Klaipėdos kamerinis orkestras, surengsiantis 4 koncertus Teramo, L’ Aquilos, Pordenonės ir Pesaro miestuose. Turo kulminacija vadinamas orkestro pasirodymas prestižiniame Pordenonės sakralinės muzikos festivalyje „Festival di Musica Sacra di Pordenone“ šio miesto katedroje. Čia nuskambės Lietuvos publikai vos prieš kelias dienas pristatytas, šiam festivaliui specialiai užsakytas talentingo jaunosios kartos italų kompozitoriaus Riccardo Burato kūrinys styginių orkestrui „..ibi est“.

Jau 16 metų Italijoje gyvenanti ir kurianti klavesinininkė, Klaipėdos kamerinio orkestro gastrolių Italijoje prodiuserė N. D. Beniušytė sako, kad šis turas buvo pradėtas planuoti dar prieš porą metų, kai orkestras pirmą kartą sužavėjo išrankią italų publiką.

• 

„Tai yra antras mūsų bendras turas, pirmasis įvyko 2022 m. gegužės mėnesį, tuomet koncertavome 5 koncertus Abruzzo ir Piemonto regionuose. Po šito turo kolegos italai labai susidėmėjo orkestru, kuris puikiai griežia ir jau labai iš anksto juos rezervavo savo 2024 m. festivalių programose. Todėl gastroles pradėjome planuoti labai iš anksto, nes atvežti visą orkestrą reikia pasirengimo, o italai savo didžiuosius sezonus galvoja labai į priekį“, – portalui ITLIETUVIAI.IT sakė N. D. Beniušytė.

Pasak muzikės, šių metų gastrolių programos yra labai turiningos, plataus spektro, aprėpiančios ir klasikinę muziką, kurią italai visada vertina, ir šiuolaikinius kūrinius. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, vienu geriausiu Lietuvos baroko muzikos atlikėju įvardijamas violončelininkas Mindaugas Bačkus sako, kad baroko gimtinėje Italijoje orkestrui ypač malonu groti tokius kūrinius, kurių vietinė publika kitur negalėtų išgirsti.

„Gastroles pradėjome planuoti labai iš anksto, nes atvežti visą orkestrą reikia pasirengimo, o italai savo didžiuosius sezonus galvoja labai į priekį“, –– N. D. Beniušytė.

„Mūsų pirmosios gastrolės Italijoje buvo sutiktos labai šiltai ir draugiškai. Žmonėms buvo netikėta matyti kolektyvą, kurio niekada anksčiau negirdėjo, kuris atlieka ne tokį jiems, galbūt, įprastą repertuarą, grojantį ir tą muziką, kurią kasdieną klauso italų melomanai, bet ir tokią muziką, kurios jie niekada negalėtų girdėti. Grieždami mes stengiamės kurti betarpišką atmosferą salėse ir sudominti publiką lietuviška muzika.

Šiose gastrolėse turime ir specialiai sakralinės muzikos festivaliui parašytą italų kompozitoriaus kūrinį, kurio premjerą prieš kelias dienas pagrojome Klaipėdoje. Jis sulaukė labai didelio pasisekimo, buvo šiltai sutiktas, atvyko ir pats kompozitorius – labai įdomi, gili jauna asmenybė“, – gastrolių išvakarėse pabrėžė M. Bačkus.

• 

• 

Italams orkestras parengė ne tik garsių užsienio kompozitorių interpretuojamus kūrinius, bet ir žinomų šių dienų Lietuvos kūrėjų – Ramintos Šerkšnytės, Arvydo Malcio ir Nijolės Sinkevičiūtės kompozicijas. Teramo ir L‘Aquilos miestų koncertuose nuskambės ypatingas šedevras – premjerinis kūrinys „Sapnų pilys“ klavesinui ir orkestrui, kurį A. Malcys specialiai sukūrė ir dedikavo klavesinininkei N. D. Beniušytei.

Išgirsti senovinio instrumento – klavesino skambesį kartu su styginių orkestru šiuolaikinėse koncertų salėse galima retai. Todėl šio lietuviško kūrinio pristatymas itin svarbus tiek solistei, tiek kartu griežiančiam okestrui.

„N. D. Beniušytei labai pasisekė, nes ji iš iškilaus lietuvių kompozitoriaus A. Malcio gavo fantastišką dovaną – kūrinį klavesinui ir styginių orkestrui. Reikėtų pabrėžti, kad styginių orkestro ir klavesino sąjunga paskutinį kartą labai įspūdinga buvo tik baroko epochoje ir italams tai turėtų būti puikiai žinoma. Baroko epochoje klavesinas buvo instrumentų karalius, tačiau šiandien šis labiau tylus instrumentas yra primirštas.

Galbūt atgimsta kitokiose formose, grįžtant autentiško atlikimo tradicijai, bet šiuolaikinėje muzikoje klavesinas – itin retas svečias ir jo repertuaras yra nedidelis. Dėl to šitas kūrinys – unikalus. Tai labai graži kompozitoriaus idėja sunjungti realybę ir sapnų pasaulį, tai kas atkeliauja iš pasąmonės“, – apie Klaipėdoje jau nuskambėjusį lietuvių autoriaus kūrinį kalbėjo orkestro meno vadovas.

• 

N. D. Beniušytė sako, kad italai pastaraisiais metais noriai atranda lietuvių kuriamą ir atliekamą muziką, todėl koncertų salės ir įvairūs festivaliai tokių svečių labai laukia.

„Visose programose bus labai ryški lietuvių kompozitorių kūrybos žymė. Skambės klaipėdietės kompozitorės N. Sinkevičiūtės „Kryžkelės Apeigos“ violončelei ir orkestrui pagonybės tema, minėta A. Malcio premjera klavesinui ir styginiams „Sapnų pilys“. Beje, šio kompozitoriaus muzika Italijoje ir užsienyje dažnai skamba, jis – atlikėjų mėgiamas kompozitorius. Taip pat orkestras atliks Ramintos Šerkšnytės ankstyvosios kūrybos, bet bene žymiausią jos kūrinį „De Profundis“.

Manau, kad italams Lietuva, jos kultūra ir muzika dar naujai atrandama. Tačiau jų publika smalsi ir, jei pasiūlomas kokybiškas produktas, profesionalus kolektyvas, jie labai noriai tai priima ir įtraukia ir savo programas“, – kalbėjo ne vieną muzikinį tiltą tarp Lietuvos ir Italijos nutiesusi klavesininkė.

„Ta ambasasdorystė ir yra didžiulė prasmė – kitos prasmės važiuoti į gastroles nėra, tik lietuviškos kultūros sklaida, naujų koncertinių erdvių pažinimas ir dalinimasis“, – M. Bačkus.

• 

• 

Violončelininkas M. Bačkus taip pat pabrėžia, kad vienas svarbiausių orkestro gastrolių tikslų visada yra pristatyti autentišką mūsų muzikos kultūrą, todėl programose netrūksta lietuvių autorių kūrinių. O tai, kad juos pastebi ir ovacijomis įvertina muzikos kultūros lopšiu vadinamos Italijos publika, itin džiugus bei reikšmingas ženklas.

„Lietuva turi labai ryškių šiuolaikinių kūrėjų, kurių vertė pripažinta visame pasaulyje. Mums turbūt ir yra svarbiausia būti išgirstiems, propaguoti lietuvišką muziką, ją jungti su italų ar kitų Europos šalių muzika ir taip parodyti labai reikšmingą lietuvių kultūros vietą vakarų muzikos kultūros kontekste. Tikimės, kad sudominsime ir šį kartą, kad mūsų kolektyvo energija, mūsų grojimo būdas be dirigento turės gerą emocinę įtaką žmonėms ir kad jie atras lietuvių kultūrą Italijoje.

Mes, kaip ir visi kiti koletyvai intensyviai dirbantys muzikos srityje, esame lietuviškosios kultūros ambasadoriai. Ta ambasasdorystė ir yra didžiulė prasmė – kitos prasmės važiuoti į gastroles nėra, tik lietuviškos kultūros sklaida, naujų koncertinių erdvių pažinimas ir dalinimasis“, – apie ypatingą gastrolių misiją kalbėjo orkestro meno vadovas.

• 

1992 m. įkurtas Klaipėdos kamerinis orkestras pasižymi išskirtiniu dinamiškumu, plačiomis, įvairias muzikos epochas atspindinčiomis programomis, uždegančiomis kūrinių interpretacijomis ir ypatingu dėmesiu jaunųjų klausytojų ugdymui.

„Kiekvienas atlikėjas per muzika perteikia savo mintį. Jautresnis klausytojas net gali pajausti kvapą, skonį, spalvą, o Klaipėdos kamerinis tiesiog dvelkia tuo baltiškumu, Baltijos jūra“, – N. D. Beniušytė.

Su orkestru ne pirmą kartą koncertuojanti N. D. Beniušytė pastebi, kad yra dar vienas unikalus šio orkestro iš Lietuvos uostamiesčio bruožas. Tai – baltiškas skambesys, kurį orkestras savo stygomis skleidžia ir užsienio šalių salėse.

„Klaipėdos kamerinis orkestras turi savo repertuarą, kuris skiriasi nuo tradicinio italų kolektyvų kuriamo repertuaro. Kolektyvas yra labai jaunas, dinamiškas, kokybiškas, su tokiais muzikantais džiugu ir lengva dirbti. Kiekvienas atlikėjas per muzika perteikia savo mintį. Jautresnis klausytojas net gali pajausti kvapą, skonį, spalvą, o Klaipėdos kamerinis tiesiog dvelkia tuo baltiškumu, Baltijos jūra“, – okestrui grįžtant į Italiją klabėjo turo prodiuserė, muzikė N. D. Beniušytė.

Klaipėdos Kamerinio orkestro turą Italijoje finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir remia LR ambasada Italijoje.

„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja: