Tarptautinė Moters diena. Šventė, kurios metu skambanti muzika, žodžiai ir gėlės skirti viso pasaulio moterims. Beje, vis dar yra manančių, jog Kovo 8 – oji yra subyrėjusios Tarybų Sąjungos liekana, todėl nei švęsti, nei kaip nors kitaip šios dienos minėti neverta. Netiesa. Moterų dienos istorija marga kaip ir ta proga dovanojamų gėlių puokštė.

Jėga vienybėje

Idėja švęsti moterų dieną brendo kaip mažytė į nederlingą žemę patekusi sėkla. Tikrovė buvo labai kasdieniška: po daugybės metų ir įvykių pačios moterys nusprendė esančios pakankamai vertos turėti sau skirtą dieną. Tačiau kelias iki tokio išmintingo sprendimo prasidėjo tolimais, dar senovės Romos laikais.

Supratusios, jog vienas lauke – ne karys, senovės romėnės nutarė susivienyti ir taip atkreipti į save dėmesį reikalaudamos didesnio supratingumo. Tokį sprendimą teko priimti po to, kai valdžios vyrai sugalvojo griežtai apriboti moterų gyvenimo būdą. Išleistas Lex Oppia įstatymas dailiosios lyties atstovėms uždraudė be reikalo keliauti, vilkėti ryškiais rūbais ir turėti daugiau nei pusę uncijos( apie 15 gr) aukso. Moterys iš pradžių piktinosi tyliai, vėliau kreipėsi pagalbos į savo vyrus, o galiausiai susirinko Romos Forume ir griežtai pareikalavo įstatymą atšaukti. Istorinis įvykis sulaukė didžiulio dėmesio: pirmoji sąmoninga moterų manifestacija siekiant sau naudingų tikslų ir dar pasibaigusi… moterų pergale!

Šventiniam tortui – politinis prieskonis

Praėjus daugybei metų ore sklandžiusią moterų solidarumo idėją pasigavo amerikietės. Istoriniai dokumentai liudija, jog 1908 metais net 15000 moterų neištvėrusios slegiančios nelygybės ir sunkių darbo sąlygų užtvindė Niujorko gatves reikalaudamos trumpesnių darbo valandų, didesnio atlyginimo ir teisės balsuoti. Pavyzdys pasirodė aktualus ir užkrečiantis, todėl jau sekančiais metais už didesnes moterų teises pasisakė daugiau nei milijonas žmonių Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje ir Šveicarijoje.

Daug vėliau prasidėjęs šaltasis karas informaciją apie Amerikoje kilusį moterų judėjimą pakoregavo savaip. Komunistinė spauda paskelbė, jog kovo 8 oji tarptautine moters diena pasirinkta norint pagerbti tragiškai žuvusias kapitalistinio pasaulio aukas. Pasak to meto šaltinių, viename Niujorko fabrikų dirbusios moterys pareikalavo geresnių darbo sąlygų. Pasipiktinęs kilusiais neramumais, įmonės savininkas visas streikuotojas uždarė pastato viduje, o tada netikėtai įsiplieskė gaisras. Buvo teigiama, jog liepsnose žuvo net 129 už savo teises kovojusių moterų. Tiesos šioje tragiškoje istorijoje visgi yra. 1911 metais kovo 25 dieną fabrike “Triangle Shirtwaist Company” tikrai kilo gaisras, kuriame žuvo net 146 žmonės: tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau ta diena niekaip nesusijusi su Moters diena( angl. Woman’s Day), kuri Amerikoje pirmą kartą buvo paminėta pora metų anksčiau- 1909 metų vasario 28 ą.

Europą Moterų diena pasiekė dar po metų. Kopenhagoje 1910 kovo 19 dieną vykusi tarptautinė moterų konferencija subūrė daugiau nei 100 moterų iš 17 pasaulio šalių. Kalbėta, diskutuota ir galiausiai nuspręsta, jog Europos moterys vertos turėti dieną, skirtą moterų kovai už laisvę ir lygias teises. Tokio pasiūlymo autorė buvo vokiečių aktyvistė Klara Cetkin, paremta bendraminčių Rozos Luxemburg, Alessandros Kollontaj, bei pirmosios Moterų dienos Amerikoje organizatorės Corinne Brown.

Kad ir kaip narpliotųsi šventinis Kovo 8 osios siūlas, kamuolio pradžia visgi priklauso Rusijai. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, jog paskutinį 1917 ųjų vasario sekmadienį į Sankt Peterburgo gatves reikalauti duonos ir taikos išėjo karo nualintos moterys. Pagal tuo metu Rusijoje naudotą Julijaus kalendorių tai buvo vasario 23 diena, o pagal Grigaliaus kalendorių šiandieninė – kovo 8 oji. Moteriškas streikas truko 4 dienas, o vėliau buvo prisimintas 1921 metais, kai Rusijoje įvyko II asis moterų komunisčių suvažiavimas. Moters teisių gynėja A. Kollontaj pasiūlė tinkamai įvertinti dirbančios moters herojiškumą ir paskelbti kovo 8 – ąją “Tarptautine moters darbininkės diena”.

Pasaulio kalendoriuje Moters diena konkrečia data virto tik 1977 metais. Jungtinės Tautos paskelbė, jog kovai už moterų teises turi būti skirta speciali diena, kurią kiekviena šalis gali laisvai pasirinkti atsižvelgdama į savo tautos istoriją ir tradicijas. Taip Kovo 8 oji tapo oficialia Moters Dienos švente Lietuvoje, Italijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur, o Kanadoje kovo 2-8 dienomis yra švenčiama net ištisa Tarptautinė moterų savaitė.

Kaip kas švenčia

Ilgainiui Moterų diena prarado pirmą taip ryškiai ją nuspalvinusį politinį atspalvį. Daug kur iš gatvių ir aikščių judėjimas persikėlė į jaukesnes konferencijų sales, bibliotekas, teatrus. Atskirų šalių moterys pasuko skirtingais keliais: vienoms ši diena tapo proga prisiminti jau nuveiktus darbus ir kelti naujus tikslus, kitoms- tiesiog džiaugtis pasiektais rezultatais.

Italijoje Moters dienos proga oras pakvimpa mimozomis. Ryškiai geltonos spalvos augalo žiedais, komplimentais ir dėmesiu vyrai apdovanoja žmonas, drauges, bendradarbes ar tiesiog praeives gatvėje. Išdidžiai nusiteikusios italės buriasi į moteriškas draugijas ir užplūsta barus bei restoranus šventinei vakarienei. Namuose likę vyrai perima visus namų ruošos darbus ir kantriai laukia sugrįžtančių moteriškių.

Rusijoje kovo 8 oji- nacionalinė šventė ir nedarbo diena, savo svarbumu nusileidžianti gal tik tik Naujųjų metų sutikimui. Moteris tą dieną užkeliama ant tikro ar įsivaizduojamo pjedestalo: žavimasi jos darbštumu, atkaklumu, drąsa, sugebėjimu mylėti ir aukotis, būti tiesiog moteriškai gražia. Dovanojamas raudonų tulpių, gvazdikų ar kitokių gėlių puokštes lydi tik moterims skirti iškilmingi žodžiai ir didžiulis dėmesys.

Ekvadoro moterys kovo 8 dieną renkasi į “El Parque de las Mujeres”( liet. Moterų parką), kuriame skamba muzika, dainos ir vyksta specialūs renginiai. Miestų restoranuose tą dieną siūlomi ypatingi patiekalai, o namų ir darbo aplinkoje rengiamos nedidelės šventės su gėlėmis, vaišėmis ir dovanėlėmis.

Kolumbijoje Moters dienos proga organizuojama “pollada”: smulkūs turgeliai, kuriuose prekiaujama vaisiais, daržovėmis ir gatvėje ruošiamu maistu. Šalies moterims tai proga smagiai praleisti laiką, o kartu ir surinkti lėšas už moterų teises kovojančioms organizacijoms.
Dominikos respublikoje kovo 8 yra vieša paslaptis. Šalyje į bet kokį didesnį žmonių susirinkimą žiūrima kreivai, todėl daugiausia, ką tą dieną gali moterys- paaukoti gėlių Nepriklausomybės aikštėje stovinčiam monumentui. Dažnai toks moteriškas susibūrimas tampa puikiu pretekstu surengti koncertą ar nedideles vaišes, tačiau vyrauja nuomonė, jog švęsti kovo 8 ąją yra tik pačių moterų reikalas, į kurį vyrai nesikiša.

Indonezijoje Moters diena skirta moterų menininkių pasirodymams. Tą dieną rengiamos parodos, koncertai, šventiniai susibūrimai. Daug diskutuojama apie vietinių moterų padėtį, o šventinę nuotaiką papildo stiprus politinis užtaisas. Panašiai švenčiama ir Filipinuose, kur moterys nebijo garsiai išreikšti savo nuomonės ir reikalauja būti išklausytos ne tik kovo 8 osios proga, bet ir visus metus.

Amerika- šalis, kurioje moterys už savo teises prabilo anksčiausiai. Ant laurų neužmigusios amerikietės kovo 8 ą ne švenčia, bet mini. Per radiją ir televiziją transliuojamos laidos apžvelgia, kaip per visą šį laiką pasikeitė moterų padėtis visuomenėje ir kaip būtų galima situaciją pagerinti dar labiau.

Švęsti ar minėti kovo 8 ąją- kiekvienos moters asmeninis pasirinkimas. Tačiau žinoti, kodėl tokia diena yra- būtina. Vien tam, jog prisimintume ilgą pirmtakių istoriją, įvertintume tai, ką turime, o galbūt ištiestume ranką toms, kurioms mūsų pagalbos vis dar labai reikia.

Ernesta Mažalskaitė Parma iš Saronno
Medžiaga spausdinta žurnale “Moters savaitė”

2016 m. kovo 4 d.