Nedidelė Veneto lietuvių bendruomenė skaičiuoja vos 6-tus gyvavimo metus, tačiau Italijoje gyvenantiems tautiečiams žinoma, kaip organizuojanti išskirtinius kultūrinius renginius, į juos įtraukdama ir italų visuomenę. Paminėti šių metų Nepriklausomybės atkūrimo šventę Italijos šiaurėje esančio regiono lietuviai taip pat pasirinko kultūrinę kryptį – pagrindiniu renginio akcentu tapo Veneto lietuvės, rašytojos ir gidės Venecijoje Kristinos Janušaitės-Valleri italų ir lietuvių kalbomis parašytos poezijos knygos „Phylum“ pristatymas. Skirtingų šalių kultūros tą vakarą persipynė ne kartą – lietuviškai, itališkai ir angliškai vykęs renginys buvo atviras ne tik tautiečių bendruomenei, bet ir visiems Cadoneghe (Paduja) miesto gyventojams, o miesto meras Marco Schiesaro susirinkusius pradžiugino pasakodamas apie netrukus realybe tapsiantį projektą – pirmojo Lietuvos vardo parko Venete atidarymą.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Kovo 11-ąją minėjo ir lietuviai, ir italai

Kovo 9 dieną Cadoneghe (PD) miesto bibliotekos P. P. Pasolini Italo Calvino salėje vykusiame renginyje susirinko ne tik Veneto lietuvių bendruomenės nariai, bet ir vietiniai – Lietuvos garbės konsulas Padujoje Alberto Franceschi, „Samuele Editore“ leidyklos vadovas Alessandro Canzian, Cadoneghe miesto meras Marco Schiesaro bei kiti svečiai.

Dvi šalis jungiantis renginys puikiai atspindėjo jo akcentu tapusią, Lietuvos ir Italijos kultūrų įkvėptą poezijos rinktinę „Phylum“ .

Europos žandarmerijos Vičencoje ir Lietuvos Viešojo saugumo tarnybos ryšių palaikymo pareigūnas, vidaus tarnybos kapitonas Donatas Navickas susirinkusiems anglų kalba pristatė Lietuvos kelią Nepriklausomybės atkūrimo link.

• 

Jau keletą metų bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ Sausio 13-sios aukoms atminti Vičencoje organizuojančio D. Navicko manymu, Lietuvai ypatingą dieną svarbu ne tik vieningai paminėti ją kartu su tautiečiais, bet ir pasidalinti jos reikšme su kitų tautų atstovais.

„Įspūdžiai neeiliniai, nuo pat pirmos akimirkos, kai visi kartu vieningai pradėjome renginį nuo Lietuvos valstybės himno giedojimo, nuo pat pirmų himno žodžių apėmė labai geras ir stiprus  vienybės jausmas. Jaučiau, kad giedodami himną susirinkę lietuviai didžiuojasi būdami visi kartu bei turintys galimybę švęsti mūsų tautos pergalę 1990 metais. 

Mano manymu yra labai svarbu visiems kartu dalyvauti ir paminėti šią iškovotą pergalę, už kurią esame dėkingi tuometiniams didvyriams, kurie nebijo ir nepabūgo tuo metu pasirinkti laisvos Lietuvos kelio. Kitas ne ką mažiau svarbus dalykas – supažindinti kitų šalių atstovus su mūsų tautos istorija ir mūsų laisvės keliu,“ – sako D. Navickas.

Renginyje dainavusi Veneto bendruomenės narė Elžbieta Guščiūtė džiaugėsi galimybe valstybinę šventę minėti su tautiečiais, o taip pat italams mūsų šalį pristatyti vis per kitokią prizmę,

„Po dar vieno Veneto lietuvių susitikimo širdis vėl prisipildė šilumos ir džiaugsmo – net ir būnant toli nuo gimtinės galime švęsti svarbiausias valstybines šventes, dalintis kūryba ar tiesiog pasimatyti ir kalbėti gimtąja kalba. Svarbu atskleisti ir patiems italams, kas mes tokie ir kiekvieno susitikimo metu parodyti vis kitokią mūsų tapatybės pusę bei skleisti žinią apie Lietuvą,“ – mano E. Guščiūtė.

Ne kartą bendruomenės renginiuose dainavusi lietuvė šiame renginyje atliko Ievos Narkutės „Raudoni vakarai“ ir lietuvių liaudies „Už žalių miškelių“ dainas.

• 

Lietuvos garbės konsulas Padujoje Alberto Franceschi džiaugėsi, kad lietuviai Italijoje puikiai integruojasi ir skatino skleisti daugiau žinių apie mūsų šalį ir jos istoriją.

„Labai svarbu skleisti žinias apie Lietuvos istoriją ir kultūrą įtraukiant Italijos institucijas tam, kad būtų sužadintas smalsumas ir skatintume daugiau žmonių sužinoti apie Lietuvą,“ – sako Lietuvos garbės konsulas Padujoje Alberto Franceschi.

„Mums pasisekė turėti Lietuvos piliečių bendruomenę, kuri taip gerai integravosi į Italijos visuomenę. Ypač vertinu Kristinos (Janušaitės-Valleri) kūrybą – naujausią jos knygą ir kalbų tyrinėjimus iš filologinės pusės. Taip pat manau, kad labai svarbu skleisti žinias apie Lietuvos istoriją ir kultūrą įtraukiant Italijos institucijas tam, kad būtų sužadintas smalsumas ir skatintume daugiau žmonių sužinoti apie Lietuvą,“ – mano garbės konsulas Veneto regionui.

Tarp „Phylum“ ir bendruomenės – daug sąlyčio taškų 

Viena iš renginio organizatorių, Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Martusevičiūtė susitikime kalbėjo apie lietuvių bendruomenės Italijoje ir pasaulyje aktualijas, tarp jų ir artėjantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Lietuvė pasidalijo ir renginio metu įvykusiu kuriozu.

„Leidyklos „Samuele Editore“ direktorius Alessandro Canzian taip įsijautė į mūsų Lietuvai skirtą temą, tuo pačiu pilietybės išsaugojimo klausimą, kad spontaniškai knygos pristatymo metu paragino lietuvius dalyvauti referendume ir palinkėjo mums sėkmės šio svarbaus klausimo sprendime,“ – su šypsena prisimena Veneto lietuvių bendruomenės pirmininkė.

• 

D. Martusevičiūtė sako pastebinti, kad bendruomenės renginiai ir susitikimai tampa vis atviresni Italijos publikai ir jai vis labiau pristato Lietuvą. 

„Ribos tarp Lietuvos ir Italijos kultūrų tarsi išsilieja. Tikriausiai tai irgi stiprėjančios bendruomenės raida ir branda: atvažiavę į svetimą žemę patiriame kultūrinį šoką ir tuomet mums labai svarbu susitikti su gimtainiais vidinei pusiausvyrai palaikyti. Antrame etape vyksta adaptacija – kai dedame dideles pastangas integruotis į naują visuomenę ir susitikimai su lietuviais mums lieka ir toliau svarbūs tam, kad periodiškai sugrįžtumėme į pažįstamą terpę ir atsipalaiduotume. Tačiau trečiame etape jau realizuojame save naujoje šalyje, patiriame komforto būseną, esame praturtėję tiek dvasiniame tiek materialiniame lygmenyje ir šis užsitvirtinimas suteikia naujos energijos, noro duoti, dalintis,“ – sako Veneto lietuvė.

„Pasileidome kartu į šią introspektyvią kelionę, kurioje kiekvienas atpažinome save ir tai buvo netikėta, jautru ir stipru lietuviams, įdomu ir nauja italams. Dar vienas sąlyčio taškas tarp knygos ir bendruomenės: mūsų, lietuvių vaikai, gimę Italijoje taip pat kalba dvejomis kalbomis ir yra dviejų kultūrų mišinys, integracijos rezultatas,“ – sako Dalia Martusevičiūtė. 

Šiuos integracijos etapus D. Martusevičiūtė pastebi pagrindiniu Kovo 11-ajai skirto renginio akcentu tapusioje Janušaitės-Valleri knygoje.

„Šis susitikimas sutapo ir buvo paskatintas mūsų bendruomenės narės – Kristinos Janušaitės-Valleri išleistos poezijos knygos, užgimusios dviem kalbomis, pristatymu. Savo eilėraščius ji suskirstė į tris dalis, lot. k. Exodus-Transitus-Civitas, kurios atspindi anksčiau minėtus integracijos etapus: išvykimą, adaptaciją ir naują komforto būseną. 

Po oficialios susitikimo dalies pasileidome kartu į šią introspektyvią kelionę, kurioje kiekvienas atpažinome save ir tai buvo netikėta, jautru ir stipru lietuviams, įdomu ir nauja italams. Dar vienas sąlyčio taškas tarp knygos ir bendruomenės: mūsų, lietuvių vaikai, gimę Italijoje taip pat kalba dvejomis kalbomis ir yra dviejų kultūrų mišinys, integracijos rezultatas,“ – sako D. Martusevičiūtė. 

Tarp dviejų šalių, kultūrų ir kalbų

Veneto lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Giedrė Rutkauskaitė džiaugėsi galimybe  „gyvai sutikti“ pernai išleistą tautietės rašytą knygą. 

„Buvo gera susitikti ir kartu tautiečių rate paminėti Kovo 11-ąją. Džiugu, kad šia proga pristatyta ir Kristinos Janušaitės Valleri knyga, kurios išleidimas – išskirtinis, ilgai lauktas įvykis Veneto lietuvių bendruomenei. Buvo labai įdomu klausyti autorės ir leidėjo pokalbio, poezijos intarpų, kuriose ne vienas atpažinome ir savo jausenas, gyvenant tarp dviejų šalių ir kultūrų,“ – mintimis dalijosi Veneto lietuvė.

„Buvo labai gera susitikti, kartu atšvęsti šias dvi svarbias progas.  Jautru. Stipru. Nuoširdu. Mūsų susitikimai, mūsų bendruomenė – tam tikra prasme irgi yra „la casa“ (liet. namai) – buvimas kartu, kalbėjimas gimtąja kalba, šventimas mums svarbių datų ir tradicijų,“ – mintimis po renginio dalijosi knygos autorė Kristina Januškaitė-Valleri.

Knygos autorė K. Januškaitė-Valleri renginį padėjusioms organizuoti D. Martusevičiūtei ir G. Rutkauskaitei ir susirinkusiai bendruomenei dėkojo už nepakartojamas akimirkas susitikimo metu.

„Buvo labai gera susitikti, kartu atšvęsti šias dvi svarbias progas.  Jautru. Stipru. Nuoširdu. Mūsų susitikimai, mūsų bendruomenė – tam tikra prasme irgi yra „la casa“ (liet. namai) – buvimas kartu, kalbėjimas gimtąja kalba, šventimas mums svarbių datų ir tradicijų,“ – mintimis po renginio dalijosi K. Januškaitė-Valleri.

• 

Kaip interviu ITLIETUVIAI.IT yra prisipažinusi poete, rašyti dvikalbę knygą buvo jos drąsus, sąmoningas pasirinkimas, liudijantis asmeniškai išgyventą etapą, kuomet teko atsidurti kryžkelėje tarp dviejų kultūrų ir dviejų kalbų. Visgi ji pastebėjo, kad kalbos virsmai poezijos mėgėjams be galo įdomūs, todėl dažnai renginiuose skaito lietuviškus eilėraščius, taip pristatydama gimtosios kalbos skambesį.

„Kadangi rašau poeziją dviem kalbomis, lietuvių ir italų, eilėraštis tampa dviejų kultūrų kryžkele bei slenksčiu įeiti į svetimą, tai yra italų kalbą, tam, kad galėčiau užmegzti dialogą su savimi, su kitu ir su dar nepažinta kalba, kurią bandau „pri(si)jaukinti,“ – interviu sakė poetė.

Knygą italų kalba renginyje pristatė ir jos leidėjas, „Samuele Editore“ leidyklos vadovas Alessandro Canzian. 

• 

Lietuvos vardo parko atidarymas numatomas balandį 

Cadoneghe (PD) savivaldybės bibliotekoje vykusiame renginyje lietuvius pasveikino ir miesto meras Marco Schiesaro bei informavo apie vykstančius darbus Lietuvos vardo parko atidarymui, numatomam balandžio pabaigoje.

Pasak M. Schiesaro, jo vadovaujama savivaldybė siekia atvirumo su kitomis kultūromis ir bendradarbiavimo su Lietuva: tiek kultūriniame ir švietimo, tiek verslo lygmenyje. Jis atskleidė, kad parke augs 5 ąžuolai – Lietuvą simbolizuojantys medžiai, o ant informacinio ženklo puikuosis viena į kitą besitęsiančios rankos, papuoštos Lietuvos ir Italijos vėliavų spalvomis.

• 

• 

Lietuvos garbės konsulo A. Franceshi manymu, šio parko atidarymas yra svarbus pasiekimas bendruomenei.

„Svarbu, kad Lietuvos vardas vis dažniau girdėtųsi vietinių viešųjų vietų vietovardžiuose, nes šiuo metu to labai trūksta,“ – sako A. Franceschi.

„Su renginio dalyviais džiaugėmės, kad pavyks Lietuvos vardą duoti parkui, kuris bus atidarytas ir pristatytas vietiniams gyventojams gyvenamajame rajone šalia Paduvos miesto. Tai mūsų bendruomenei didelis pripažinimas: jei Lietuva egzistuoja vietiniame žemėlapyje, ji tampa matoma. Tai pirmas Lietuvai skirtas pavadinimas Veneto regione,“ – pabrėžia D. Martusevičiūtė.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“