Populiarią knygą apie lyčių skirtumus „WO/MEN. Ar moterys ir vyrai iš tiesų tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?“ išleidusi jaunosios kartos mokslininkė dr. Agnė Kajackaitė jau beveik porą metų profesoriauja Milano valstybiniame universitete. Į Italiją elgsenos ekonomistė atvyko po tai, kai sulaukė didžiulio pripažinimo Europoje ir už Atlanto. Portalui ITLIETUVIAI.IT mokslininkė pasakoja apie savo ilgą kelionę iš nedidelio Šakių miestelio į tarptautinius mokslo pasaulio vandenis, sprendimą išleisti mokslu paremtą knygą, bei pastangas laužyti lyčių stereotipus Italijoje, kur moterims vis dar tenka kovoti dėl lygių teisių.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Lietuvių mokslininkės, 37-erių daktarės Agnės Kajackaitės pavardę pasaulio žiniasklaida įsidėmėjo dar 2019-aisiais, kai itin garsiai nuskambėjo jos kartu su bendraautoriu Tomu Changu iš Pietų Kalifornijos Universiteto publikuotas tyrimas apie „termostatų kovas“. Jis atskleidžia, jog žema temperatūra tikrai kenkia moterų protiniam kognityvumui, o vyrų beveik visiškai neveikia.

Tyrimo rezultatai tuomet žaibiškai apskriejo įvairius žemynus, o lietuvės interviu prašė pasaulio žiniasklaidos milžinės – nuo amerikietiškojo „New Your Times“ iki britų BBC. Lietuvė prisipažįsta, kad toks susidomėjimas buvo kiek netikėtas, nes mokslininkų tyrimai retai pasiekia plačiąją auditoriją.

• 

• 

• 

„Universiteto viešųjų ryšių skyrius tiesiog pasidalino su žiniasklaida, kad tyrimas išeis ir daug kas labai susidomėjo. Visas pasaulis užsikabino būtent dėl to, kad lytys yra amžinai lyginamos ir tai visus labai domina, visiems labai aktualu, daug kas turi ir asmeninių patirčių. Pavyzdžiui, žurnalistė iš „New York Times“ susidomėjo, nes pati labai šąla savo ofise, kabinete dirba įsivyniojusi į miegmaišį. BBC prodiuserė taip pat sakė turinti tą pačią problemą. Todėl pagalvojau, kad būtų gerai parašyti knygą apie lyčių skirtumus ir panašumus bei sugriauti kai kuriuos mitus. Iš tiesų, tokių knygų, kur į vyrų ir moterų elgesio skirtumus būtų žiūrima moksliškai beveik nėra, tačiau yra labai daug knygų, kurios paremtos pseudomokslu“, – pasakoja Milane savo knygą pristatanti A. Kajackaitė.

Žiniai apie lietuvių mokslininkės eksperimentą atsiritus iki Lietuvos, A. Kajackaitė akimirksniu gavo leidyklos pasiūlymą savo įžvalgas sudėti į knygą. Taip gimė moksliniais faktais ir eksperimentais paremta knyga „WO/MEN. Ar moterys ir vyrai iš tiesų tokie skirtingi, kaip įprasta manyti?“ („Baltos lankos“, iš anglų kalbos vertė Laima Bezginaitė). Joje autorė pasakoja ne tik apie žymųjį tyrimą, bet ir kitus lyčių panašumus bei skirtumus, meta iššūkį nusistovėjusiems populiariems mitams ir stereotipams, kviesdama skaitytojus pasitikėti ne liaudies išmintimi, o mokslu.

„Pagalvojau, kad būtų gerai parašyti knygą apie lyčių skirtumus ir panašumus bei sugriauti kai kuriuos mitus. Iš tiesų, tokių knygų, kur į vyrų ir moterų elgesio skirtumus būtų žiūrima moksliškai beveik nėra, tačiau yra labai daug knygų, kurios paremtos pseudomokslu“, – A. Kajackaitė.

„Kodėl norėjau tai daryti? Nes daug mūsų mokslinių straipsnių niekur neišpopuliarėja, mes, mokslininkai, tiesiog skaitome vieni kitų mokslinius straipsnius, gaunasi kaip ir susirašinėjimas laiškais. Kad mūsų straipsnis apie temperatūrą taip išpopuliarėjo, yra labai retas reiškinys. Aš turiu kitų straipsnių publikuotų geresniuose žurnaluose ir jie nepasiekė visuomenės. Mokslininkai žino, vieni kitų straipsnius, cituoja, bet niekas apie juos nešneka gatvėje ar kažkur kitur. Dėl to labai gaila, norėjau, kad žmones pasiektų žinios, pasiektų mokslas paprasta forma ir kad apie tai būtų kalbama“, – apie sumanymą parašyti knygą sako Italijoje dėstanti elgsenos ekonomistė.

Mokslininkė pripažįsta knygą rašiusi paprasta kalba, nes norėjo, kad ją suprastų net ir jos močiutės bei mažoji sesė. Tiesa, knyga gimė anglų kalba, nes pasaulio universitetus apkeliavusiai mokslininkei taip rašyti buvo lengviau.

• 

• 

„Leidykla norėjo, kad rašyčiau lietuviškai, bet, kai nusiunčiau lietuvišką pristatymą, pasakė: „Agne, gal, visgi, rašyk angliškai. Mano darbo kalba – anglų, todėl apie mokslą lietuviškai negaliu normaliai rašyti. Labai jaučiasi, kad verčiu iš anglų kalbos, nes sakinių struktūra ne tokia ir pan. Tada knyga buvo išversta į lietuvių kalbą ir išleista „Baltų lankų“ leidyklos, o angliškai ji išeis gegužės antroje pusėje, pirmiausia, kaip elektroninė knygą, vėliau audio, ir jeigu bus populiari, vėliau ir popierinė“, – knygos sėkme džiaugiasi A. Kajackaitė.

Anglų kalba išleistos knygos itin laukia ir mokslininkės studentai bei bendražygiai iš Milano Valstybinio Universiteto, kuris talentingą lietuvę iš Berlyno persiviliojo prieš beveik dvejus metus. A. Kajackaitė pasakoja, kad darbo pasiūlymas buvo labai geras, bet to, Italija traukė ir saulėtomis dienomis. Tik vėliau paaiškėjo, kad ne viskas čia taip saulėta.

„Iš darbo pusės mažai kas pasikeitė, bet pasikeitė aplinka ir biurokratija kitokia. To iš karto nesupratau ir, kai pačioje pirmoje konferencijoje daug žmonių iš ankstesnių darbų manęs klausė, kodėl palikau Berlyną ir atvykau į Milaną, sakiau, kad taip pasigerinau sau gyvenimą. O dabar, po pusantrų metų, galvoju: ar aš tikrai pasigerinau? – šypsosi lietuvių mokslininkė. – Tai yra, daug ką pagerinau, bet į tą biurokratinę sieną trankytis reikia vos ne kiekvieną dieną.

Tarkime, gavau didelę dotaciją iš Italijos Švietimo ministerijos ir tų pinigų kol kas neina paimti, nes ten jie kažkur užšaldyti. Todėl tenka kas antrą dieną baladotis į mūsų projektų sekretorės duris ir vis klausti, ar jau nebeužšaldyti? Ir taip jau mėnesį. Tai va tokie dalykai sunkesni, o visa kita vyksta gerai, kaip ir Vokietijoje.“

• 

• 

Vis tik, mokslininkė neslepia, kad Italijai jai tikrai patinka, net jei daug dalykų čia kelią nuostabą, šypseną, o kartais ir šoką.

„Čia yra visiškas patriarchatas ir, palyginus su lyčių lygybe Lietuvoje, tai Italijai dar labai toli iki to. Čia labai didelis moterų nedarbo lygis, nedalyvavimas darbo rinkoje, ypač pietuose. Aš buvau šokiruota, kai neseniai klausėmės kolegos mokslininko, darbo rinkos ekonomisto pranešimo, kuriame buvo teigiama, kad 30 proc. darbingo amžiaus moterų Italijos pietuose nedirba. Daug kas iš jų nedirba dėl to, kad yra stigma moteriai dirbti, nes tai reiškia, kad vyras neišlaiko šeimos. Klausiau kelių kolegų ir man vienas studentų asistentas patvirtino, kad jo mama dirbo puse etato ir jis negalėjo papasakoti to savo klasės draugams, nes tai būtų buvęs įžeidimas jo šeimai ir tėčiui“, – stebisi lyčių skirtumus nagrinėjanti mokslininkė.

A. Kajackaitė juokauja, kad kartais norėtų antropologiškai patyrinėti italus tam, kad geriau suprastų jų įsitikinimus. Esą net Milane, labiausiai kosmopolitiškame Italijos mieste, vis dar galima sulaukti nuostabos, kad moteris dirba.

„Kitas dalykas, – esu universiteto ekonomikos departamente, o ekonomika yra vis dar labiau vyriškas laukas. Pas mus yra 60 profesorių ir gal tik 15 metų moterų. Nėra jokių paskatų moteris priimti. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra kvotos, ir nors aš nesu visiška kvotų mėgėja, bet manau, kad kartais jų gal visai reikėtų. Čia nėra paskatinimo moteris priimti į tokias konkurencingas pozicijas, kur jos gal net bijo eiti“, – pastebi A. Kajackaitė.

„Kitas vertus, mano studentai pasirinko studijuoti ekonomiką angliškai, todėl aš susiduriu su atviresniais, pasaulietiškesniais žmonėmis, bet vis tiek su jais daug šneku ir bandau bent kažkokį mažą perversmiuką čia padaryti“, – A. Kajackaitė.

Elgsenos ekonomiką dėstanti profesorė sako, kad dėl savo solidžios tarptautinės patirties ir atliktų reikšmingų tyrimų sulaukia daug pagarbos iš Italijos kolegų. Kartu prisipažįsta, kad su studentais mėgsta bendrauti laisvai ir tikisi, kad jos paskaitos padarys bent nedidelę revoliuciją link lyčių lygybės Italijoje.

„Kartais būna, kad studentai nelabai supranta, kad čia profesorė atėjo (juokiasi, – aut. pastaba). Stengiuosi palaikyti autoritetą, bet apskritai su studentais elgiuosi labai neformaliai. Papasakoju, jei kažkas įvyko, kažką įdomaus, mane nustebinusio pastebėjau. Padarau minutės pertraukėlę per paskaitą, mes diskutuojame apie daug ką, taip pat apie vyrų moterų skirtumus ir stereotipus. Pastebiu, kad studentai žiūri labai atvirai. Kitas vertus, mano studentai pasirinko studijuoti ekonomiką angliškai, todėl aš susiduriu su atviresniais, pasaulietiškesniais žmonėmis, bet vis tiek su jais daug šneku ir bandau bent kažkokį mažą perversmiuką čia padaryti“, – tikina pasaulyje išgarsėjusi lietuvių mokslininkė.

Renginys nemokamas ir atviras visiems. Po susitikimo su autore viešbutis Hotel Zara Milano pakvies susirinkusiuosius į milanietišką aperityvą ir, pagal kiekvieno galimybes, paaukoti Ukrainoje žuvusio lietuvio kario Tado Tumo šeimai – žmonai ir dviem sūnums. Viešbutis Hotel Zara Milano prisidės ta pačia paramos suma, kokią suaukos renginio dalyviai. Renginio organizatorė Kotryna Buono, susitikimą moderuos Agnė Buckutė.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“